- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 1-558-1036/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33406-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- V. Š.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. (V.) Š. 2018 m. liepos 13 d., apie 18:20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,28 promilių girtumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti savo šeimos narį – sutuoktinę M. Š., konflikto metu tyčia, laikydamas dešinėje rankoje virtuvinį peilį ir pridėjęs jį savo sutuoktinei M. Š. prie kaklo, grasino šią nužudyti, sakydamas, kad papjaus, dėl ko buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, jog grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Be to, jis 2018 m. lapkričio 25 d., apie 15:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo anūkę K. D., tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė šiai į kaklo sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai K. D. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė (dėl pirmo epizodo), kad 2018 m. liepos 13 d. tiesiog nesusivaldė, buvo praėjęs jo gimtadienis, todėl šventė toliau. Atsimena, kad su kirviu sudaužė kambario duris, bet pasižadėjo tiek sutuoktinei, tiek dukrai Alionai sutaisyti, kiek žino, jos jam pretenzijų neturi dėl durų. Dėl grasinimo savo sutuoktinei M. prisipažįsta, neatmeta galimybės, kad iš pykčio, tiesiog nekontroliavo savęs, buvo paėmęs virtuvinį peilį su apvyniota mėlyna izoliacija ir grasino tuo peiliu, kad sutuoktinę papjaus. Galimai buvo netoli sutuoktinės ir buvo peilį pridėjęs prie M. kaklo. Mano, kad sutuoktinė M. Š. išsigando dėl jo tokio grasinimo. Jis oficialiai atsiprašė savo sutuoktinės M. Š., ji jam atleido, jie susitaikė (b. l. 51, 52). Jis labai gailisi, kad 2018 m. lapkričio 25 d. (dėl antro epizodo) įvykio metu panaudojo smurtą savo anūkės K. D. atžvilgiu. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktine M. Š.. Tačiau kažkur prieš mėnesį pas juos atvažiavo gyventi jų su M. anūkė K. D. su savo mažamečiu sūnumi A. S., gimusiu 2017 m. kovo 20 d. Kuomet K. pas juos atvažiavo gyventi, ši nuolat kažkur išvažiuoja, susitikinėja su įvairiais vaikinais, nors turi vyrą, kuris dirba užsienyje. Jam, kaip seneliui, tai labai nepatikdavo, jis ne kartą anūkei tai sakė. 2018 m. lapkričio 25 d. iš ryto jis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę ir alų. Tą dieną iki pietų viskas buvo gerai, tačiau po pietų, apie 15.30 val., tarp jo ir anūkės K. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis šiai pasakė baigti susitikinėti su kitais vyrai, kol šios vyras dirba. Jie su K. pradėjo konfliktuoti. K. to konflikto metu stovėjo ant laiptų tarp pirmo ir antro aukšto, o jis stovėjo žemiau. Konflikto metu jis K. pakeltu tonu pasakė, jog taip elgtis negražu. Anūkė jo neklausė ir konflikto metu pavadino jį necenzūriniais žodžiais. Jį tai labai įžeidė ir konflikto metu jis tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė anūkei į kaklo sritį. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl padaryto jis labai gailisi. Jis atsiprašys anūkės. Namą kuriame jie su žmona gyvena, padovanojo dukrai A. U.. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis galės pagyventi pas savo draugą F. I., gyvenantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 117–119).
Kaltinamasis V. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, dėl to, jog panaudojo fizinį smurtą savo anūkės K. D. atžvilgiu, labai gailisi. Jis anūkės K. D. atsiprašė, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė (b. l. 133).
Kaltinamojo V. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
1. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje
Nukentėjusioji M. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyveno su savo vyru V. Š.. Šis yra agresyvus, buvo ne kartą nuo šio nukentėjusi, tik nesikreipdavo į policiją, nerašė pareiškimo. Taip pat sutuoktinis V. Š. nevengia vartoti alkoholio, o būdamas neblaivus dar suįžūlėja, neprisimena ką daro. Ji nuo savo sutuoktinio V. Š. nukentėjo 2018 m. liepos 13 d. Šis beveik savaitę nuo 2018 m. liepos 6 d. vartojo alkoholį ir tiesiog vėliau, būdamas neblaivus, kabinėdavosi prie jos. Iš pykčio 2018 m. liepos 12 d. kambario duryse išdaužė stiklą, o pats pykčio priepuolis labiausiai pasireiškė tuo, kad ji realiai buvo išsigandusi dėl savo gyvybės, sveikatos. 2018 m. liepos 13 d., apie 18:00 val., vyras virtuvėje, jai darant valgyti, priėjo, paėmė virtuvinį peilį su juoda rankena, apvyniota mėlynos spalvos izoliacija, stovėdamas šone, dešinėje rankoje laikydamas peilį, prirėmė šį jai prie kaklo dešinės pusės, prirėmė geležimi (juto tai) ir pasakė: „pajudėsi–papjausiu". Viskas truko apie 15 minučių. Minėjo, kad jei ji važiuos pas jų dukrą A. U. į proanūkio krikštynas, tai tegu ruošiasi kapinėms, vis tiek papjaus, nors jau kelias dienas žinojo, jog krikštynos bus ir jie pakviesti į šias. Prieš šį, tikrai realų grasinimą, atėjusi į namus pastebėjo, jog sudaužytos tos pačios durys, kuri vyras sudaužė stiklą. Ji nieko nesakė, nuėjo į virtuvę ir šis pradėjo smurtauti, kaip ir minėjo, buvo prirėmęs jai prie kaklo peilį. Jai pavyko tiesiog ramiai išlaukti kol V. Š. galimai apsiramins. Ji paskambino dukrai pasakyti, kad nevyks į krikštynas, nes tėvas smurtauja, tiesiog prašė pagalbos. Dukra A. U. po kiek laiko vėl jai paskambino, ji patvirtino, kad tėvas nerimsta, todėl ši iškvietė policija, o vyras, galimai išgirdęs, kad iškviesta policija, išsigando ir pabėgo. Atvykę pareigūnai šio iš karto nerado, policija iškvietė greitąja, nes jai pakilo spaudimas. Vėliau V. Š. grįžo namo, ji paskambino savo kitai dukrai O. R., kuri atvyko. V. Š. buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, prasivardžiavo, ši dukra vėl iškvietė policiją, kuriai atvykus vyras nenorėjo važiuoti, priešinosi, bet buvo išvežtas. 2018 m. liepos 13 d. ji nukentėjo nuo savo sutuoktinio V. Š., pavojus jos gyvybei buvo realus, tikras, buvo labai išsigandusi. Ji apskritai bijo savo vyro V. Š. ir tikrai galvoja, kad šis turi psichologinių problemų (b. l. 21–23).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji M. Š. parodė, kad savo sutuoktiniui V. Š. ji atleido, jie susitaikė, civilinio ieškinio nereikš. 2018 m. liepos 13 d., apie 18:00 val. ji nukentėjo nuo savo sutuoktinio V. Š., kuris būdamas neblaivus, grasino ją papjauti. Grasinimas tikrai buvo realus, ji tikrai buvo išsigandusi dėl savo sveikatos, gyvybės. Vyras tomis dienomis buvo tiesiog per daug pavartojęs alkoholio, nes kelias dienas vartojo. Dėl sudaužytų durų pretenzijų neturi, nes durys menkavertės, be to V. Š. pasižadėjo šias sutaisyti. Nori, kad sutuoktinis V. Š. grįžtų ir gyventų kartu, skirtis nežada, mano, kad vyrui tai gera pamoka, daugiau šis nenusikals (b. l. 28–30).
Liudytoja A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 13 d. po 18:00 val. ji paskambino savo mamai, tiesiog nujausdama kažką negero, nes jos tėvas V. Š. jau parą prieš tai triukšmavo, grasino jos mamai, ši buvo prasitarusi, kad niekur nevažiuos, nes 2018 m. liepos 14 d. laukė mamos ir tėvo krikštynose. Paskambinusi mamai M. Š. paklausė kas darosi namie, ar viskas ramu. Mama pradėjo verkti, pasakė, kad ji neatvyks, nes šios vyras, jos tėvas, grasino užmušti mamą. Nurodė, jog tėvas baigė laužyti duris, esančias kambaryje, buvo pridėjęs prie gerklės peilį ir keikdamasis sakė, jog jei ši važiuos pas A., tai yra pas ją, tai šis mamą papjaus. Ji pasakė mamai, kad skambins į policiją ir mama pasakė, kad ji skambintų. Tėvas V. Š. tuo metu buvo namuose, mama buvo minėjusi, kad šis yra neblaivus. Jos mama ir tėvas gyvena atskirai nuo jų, gyvena (duomenys neskelbtini). Ji žino, kad tėvas V. Š. buvo naudojęs fizinį smurtą prieš jos mamą, tik ši niekada nesikreipė į policiją. Ji sužinodavo, tik po tam tikro laiko. Ji nesikišdavo į tėvų gyvenimą, bet jai tikrai gaila savo mamos, pati net buvo vežusi mamą skirtis, tačiau kiti giminaičiai atkalbėjo. Mano, kad mama tikrai palaikys ją ir išreikš tą poziciją, kad šios vyrui būtų skirti visokie įpareigojimai, draudimai (b. l. 16–19).
2018 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – vieno aukšto su mansarda gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo pirmame aukšte, šiaurės vakariniame kampe yra kambarys. Apžiūros metu kambario duris yra nuimtos nuo vyrių. Apžiūrėjus namo rūsį nustatyta, kad minėto kambario durys yra namo rūsyje. Apžiūrint nustatyta, kad durys yra sukapotos galimai kirviu, šiose yra netaisyklingos formos apie 1.20 m. aukščio ir 0.40 m. pločio skylė. Apžiūros metu nustatyta, kad namas yra sutvarkytas, kitų grumtynių pėdsakų, kraujo žymių, neaptikta (b. l. 6–8).
Asmens blaivumo teste Nr. 28178 nurodyta, kad 2018 m. liepos 13 d., 21:00 val. V. Š. nustatytas 2,28 promilių girtumas (b. l. 35).
2018 m. liepos 13 d. VA VPK Vilniaus r. PK vyresn. tyrėjo P. J. (P. J.) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2018 m. liepos 13 d., apie 18:25 val. buvo gautas OVS nurodymas nuvykti į vietą, kur vyras kirviu grasina žmonai. Kartu su tyrėja M. S. tarnybiniu automobiliu V8045 atvykus į nurodytą vietą, rasta apsiverkusi, drebanti ir išsigandusi M. Š., kuri paaiškino, kad maždaug prieš pusę valandos ją užpuolė girtas vyras V. Š., kuris kirviu išdaužė jos kambario duris. Po to jai būnant virtuvėje, paėmęs peilį prirėmė šį prie gerklės ir sakė kad nužudys – peilį prie kaklo laikė apie 15 min., po to liepė sutvarkyti išlaužtas duris, surinkti jo išmėtytas šiukšles. Įvykio vietoje matėsi, kad buvo sukapotos M. Š. kambario durys, ji buvo labai išsigandusi. Moteris labai išsigando ir spėjo paskambinti dukrai, kuri iškvietė policijos pareigūnus. M. Š. nuo patirtų išgyvenimų smarkiai pakilo spaudimas, į įvykio vietą buvo iškviesta GMP. Atvykusi GMP brigada apžiūrėjo M. Š., suleido raminamųjų ir liepė gulėti ramiai, nekalbėti. M. Š. atsisakė vykti į ligoninę. Iki policijos atvykimo V. Š. pasišalino. Išvykus iš įvykio vietos buvo atliekami V. Š. paieškos veiksmai. Apie 20:00 val. buvo gautas signalas, kad V. Š. sugrįžo namo. Todėl pakartotinai nuvykus į (duomenys neskelbtini), namuose surastas agresyviai nusiteikęs V. Š.. Jam buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas už nusikalstamos veikos padarymą. V. Š. atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus, eiti į tarnybinį automobilį, laikyti rankas už nugaros ir apsisukti, pradėjo muistytis, bandė atstumti nuo savęs policijos pareigūnus, todėl buvo panaudota spec. priemonė TASER (kaip elektrošoko prietaisas), koviniai imtinių veiksmas, spec. priemonė – antrankiai. 2018 m. liepos 13 d., 20:12 val. V. Š. buvo sulaikytas bei pristatytas į VA VPK Vilniaus m. 2-ąjį PK. Įvykio vietoje M. Š. prašė sulaikyti V. Š. ir uždrausti jam artintis prie jos, nes jis yra kelis kartus teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus. Paskutiniu metu jo elgesys yra labai agresyvus, nes vartojo daug alkoholio ir sugrįžęs namo ją gali nužudyti. Prašė jį iškeldinti. Įvykio vietoje buvo paimtas peilis, kuriuo buvo grasinama M. Š.. Pridėtas peilis su juodos spalvos rankena, apvyniota mėlynos spalvos izoliacija (b. l. 1).
2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu dėl daiktų pridavimo saugoti peilis priduotas saugojimui į VA VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 10).
2018 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, tą pačią dieną šis nutarimas buvo patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo (b. l. 65–71).
2019 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), kadangi V. Š., po to, kai 2018 m. rugpjūčio 14 d., vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą (b.l. 78, 79).
2019 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras sujungė ikiteisminius tyrimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suteikiant tyrimui (duomenys neskelbtini) (b. l. 70).
2. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Nukentėjusioji K. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 25 d., apie 15:30 val. jų namuose įvyko konfliktas, nes jos senelio V. Š. šuniukas vardu (duomenys neskelbtini), pradėjo kandžioti jos vaiko A. S. (S.), gimusio (duomenys neskelbtini), kojas. Ji paprašė senelio, kad šis paimtų šuniuką, tačiau senelis supyko ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kaklo sritį. Tuo metu ji stovėjo ant laiptų tarp 1 ir 2 aukšto ir laikė savo vaiką ant ranku. Konflikto metu jos senelis buvo neblaivus. Medikų pagalba jai nereikalinga. Senelis savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Pas teismo medicinos ekspertus ji nesikreips, nes nėra akivaizdžių kūno sužalojimų. Senelis fizinį smurtą prieš ją panaudojo pirmą kartą (b. l. 90).
2018 m. lapkričio 25 d. apžiūrėta įvykio vieta, t. y. namo virtuvė ir laiptinė, esančios (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui užfiksuota nebuvo (b. l. 90–93).
Asmens blaivumo teste Nr. 25289 nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 25 d., 17:40 val. V. Š. nustatytas 2,45 promilių girtumas (b. l. 102).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. Š. kaltinime nurodytoje vietoje, laike ir aplinkybėmis, kaltinime nurodytais veiksmais ir žodžiais grasino nužudyti nukentėjusiąją M. Š. bei smurtavo nukentėjusios K. D. atžvilgiu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusios ir liudytojos parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Įrodymų visuma yra pakankama V. Š. atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. Š. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmes, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 141–143).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdyti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas, tačiau per nepilnus metus padarė du tyčinius nusikaltimus, administracine tvarka baustas, dirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir atsakomybę lengvinančią aplinkybes kaltinamajam skirtina sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį parenkant artimą vidurkiui.
BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad V. Š. nusikalstamos veikos padarytos prieš artimus asmenis be jokios priežasties, padarytos veikos pagal pavojingumą nesiskiria, nusikalstamos veikos sunkių padarinių nesukėlė, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina artima įstatymo numatytam vidurkiui.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstama veika padaryta šeimos nario – sutuoktinės ir anūkės atžvilgiu, V. Š. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje – įpareigoti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
V. (V.) Š. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam:
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį –turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus.
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį –turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę V. (V.) Š. 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį –turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. (V.) Š. šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį –turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti V. (V.) Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamoji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.