Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2024 m. rugsėjo 9 d. apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su šeimos nariu – sutuoktine K. J. metu, spardė ją į įvairias kūno vietas, trenkė į kairę akį, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, abiejose krūtyse, abiejuose žastuose, abiejuose šlaunyse, dešinėje juosmens srityje.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

A. J. 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 08.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su šeimos nariu – sutuoktine K. J. metu, tyčia tris kartus abejomis rankomis stūmė ją į krūtinės sritį, po ko ji nukrito ant slenksčio, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais dešinio klubo srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi. K. J. yra jo žmona, jie kartu augina du vaikus, veda bendrą ūkį apytiksliai septynis metus laiko. Viskas vyko taip kaip parašyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą. K. rugsėjo mėnesį išėjo iš namų, jį paliko vieną su vaikais, kur ji buvo jis nežino. Kuomet ji grįžo namo, jis labai ant jos pyko, todėl panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, po kurio matė sužalojimus ant jos kūno. Viskas vyko taip kaip parašyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvykių metu buvo blaivus, alkoholio negeria ilgą laiką. Šiuo metu jis su K. susitaikė, ji jam atleido, jis jos atsiprašė. Visą padarytą žalą savanoriškai pilnai atlygino, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 07.00 val., atsikėlusi nuėjo pažadinti K. J., nes ši lanko darželį. Pažadinusi dukrą paruošė ją darželiui. Tuomet apie 08.00 val., tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas. Šiuo metu tiksliai negali nurodyti dėl ko žodinis konfliktas įvyko, nes neprisimena. Žodinio konflikto metu, buto koridoriuje kilusio žodinio konflikto metu, jos sutuoktinis A. J., tris kartus, tyčia, abejomis rankomis ją stūmė į krūtinės sritį, dėl ko ji po paskutinio pastūmimo neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ant slenksčio. Krisdama stipriai susitrenkė dešinį šoną, dėl ko ant dešinio šono atsirado minkštųjų audinių patinimas, akivaizdi poodinė kraujosruva (mėlynė) bei skaudėjo dešinės kojos blauzdą. Po šio konflikto sutuoktinis nuo jos atsitraukė, t. y., nuėjo į virtuvę. O ji atsikėlusi nuėjo prie dukros K. J. ir nuvežė ją į darželį. Po konflikto neskambino bendruoju pagalbos numeriu, nes savo sutuoktinio bijo, jis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Jai grįžus iš darželio jos sutuoktinis buvo namuose. Ji su juo dar kurį laiką konfliktavo žodžiu. 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 20.00 val., ji nuėjo miegoti į atskirą kambarį, nes nenorėjo būti prie savo sutuoktinio. Po kurio laiko prie jos priėjo A. J. ir ją pakvietė nueiti miegoti į jų miegamąjį teigdamas, kad kitaip neišsimiegos jų vaikai, nes jie abu miega jų miegamajame. Tuomet ji nuėjo į miegamąjį ir vėl užmigo. 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 01.00 val., atsikėlė, nes norėjau nueiti į tualetą. Tuomet sutuoktinis A. J. vėl pradėjo žodinį konfliktą, dėl ko neištvėrusi paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Sutuoktinis smurtaudamas tyčia sukėlė jai fizinį skausmą ir sužalojo, todėl prašo policijoje sutuoktinio atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones.

2024 m. rugsėjo 19 d. papildomai apklausta K. J. parodė, kad po įvykių kuomet jos vyras A. J., 2024 m. rugsėjo 9 d. apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, spardė jai į įvairias kūno vietas, trenkė į kairę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir po įvykio kuomet 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 08.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tris kartus abejomis rankomis stūmė į krūtinės sritį, po ko ji nukrito ant slenksčio, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, jos atsiprašė ir ji jam atleido, jie susitaikė, civilinio ieškinio nereikš, žalą pilnai atlygino.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 08.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje kilusio žodinio konflikto metu, K. J., sutuoktinis A. J., tris kartus, tyčia, abejomis rankomis stūmė moterį į krūtinės sritį, dėl ko K. J. po paskutinio pastūmimo neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ant slenksčio. Krisdama stipriai susitrenkė dešinį šoną, dėl ko ant dešinio šono atsirado minkštųjų audinių patinimas, akivaizdi poodinė kraujosruva (mėlynė) bei skauda dešinės kojos blauzdą. Sutuoktinis smurtaudamas tyčia sukėlė jai fizinį skausmą ir sužalojo. GMP 1511 brigada apžiūrėjo moterį, tačiau šios į gydymo įstaigą nesivežė. A. J. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į teritorinį policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti.

2024 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta.

2024 m. rugsėjo 11 d. asmens apžiūros protokolu užfiksuota K. J. apžiūra ir jos patirti sužalojimai. Nustatyta, kad moters ūgis (duomenys neskelbtini), vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Moteris apsirengusi pilkos spalvos trumpomis rankovėmis palaidinę, pakėlus minėtą palaidinę ant dešinio šono matosi poodinė kraujosruva (mėlynė), bei įdrėskimas. Apžiūrint moters apatinę kūno dalį matyti, kad ji apsirengusi rožinės spalvos šortais. Ant dešinės pusės kojos blauzdos matosi įdrėskimas. Moteris apsiavusi šlepetes. Ant pečių užsidėjusi skarelę, ant kairės rankos matyti tatuiruotė. Apžiūrint K. J. rankas, kūną, matosi ir daugiau poodinių kraujosruvų (mėlynių), tačiau moteris nurodyti, iš kur jos atsirado nesugebėjo, tačiau teigė, kad tikrai ne nuo sutuoktinio.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos Ž. G. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 00.57 val. dirbant radijo šaukiniu „1734“ kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėja G. Č., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose pranešėjos vyras kelia konfliktą, pastūmė ją. 2 nepilnamečiai vaikai namuose. Pati pranešėja, (duomenys neskelbtini), nėščia, todėl galimai reikalingi ir medikai. Atvykus nurodytu adresu, jas pasitiko pranešėja K. J., kuri nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 08.00 val., buto koridoriuje kilusio žodinio konflikto metu, jos sutuoktinis A. J., tris kartus, tyčia, abejomis rankomis moterį stūmė į krūtinės sritį, dėl ko ši po paskutinio pastūmimo neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ant slenksčio. Krisdama stipriai susitrenkė dešinį šoną, dėl ko ant dešinio šono atsirado minkštųjų audinių patinimas, akivaizdi poodinė kraujosruva (mėlynė) bei skaudą dešinės kojos blauzdą. Iš moters priimtas pareiškimas. Su alkotesteriu moteriai nustatytas 0.00 promilių blaivumas. Įvykio vietoje bendravome su A. J., kuris vizualiai buvo blaivus, nuo jo alkoholio kvapas nesklido, kalba rišli, judesiai koordinuoti. Pilietis nurodė, kad jo sutuoktinė įvykio aplinkybes išsigalvoja. A. J. teigimu moters savaitę laiko nebuvo namuose, pas ką buvo neaišku, tačiau nurodė, kad moteris vartojo alkoholinius gėrimus. Asmuo nurodė, kad dienos metu jo sutuoktinė būdama neblaivi pati susvyravusi griuvo ant slenksčio. Po to viskas buvo gerai, abu leido laiką, vakare nuėjo miegoti. 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 01.00 val., atsibudusi K. J. pradėjo žodinį konfliktą ir iškvietė policijos pareigūnus, kad neva ją sumušė A. J.. A. J. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas 2024 m. rugsėjo 12 d.,13.00 val., nuvykti į teritorinį policijos komisariatą. Tam, kad asmenys daugiau nekonfliktuotų A. J. išėjo iš namų, tačiau nenurodė kur.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1898/2024(02) nustatyta, kad K. J. konstatuota poodinė kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose krūtyse, abiejuose žastuose, abiejose šlaunyje, dešinėje juosmens srityje, odos nubrozdinimai dešinio klubo srityje, dešinio sėdmens srityje, poodinės kraujosruvos dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. 2024 m. rugsėjo 9 d. padaryti sužalojimai kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu ir galėjo būti padaryti dešimties ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. 2024 m. rugsėjo 10 d. padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimas dešinio klubo srityje, poodinės kraujosruvos dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus dešiniąją kūno puse į kietą buką daiktą, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku 2024 m. rugsėjo 9 d. ir užduotyje nurodytu laiku 2024 m. rugsėjo 10 d. ir aplinkybėmis. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. J. ir nukentėjusioji K. J. yra vyras ir žmona, jie kartu gyvena bei veda bendrą namų ūkį. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo žmonos nukentėjusiosios K. J. atžvilgiu, kuomet šis, žodinio konflikto metu su žmona K. J., tyčia 2024 m. rugsėjo 9 d. apie 18.00 val., namuose, žodinio konflikto metu, spardė jai į įvairias kūno vietas, trenkė į kairę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo A. J. padaryti sužalojimai nukentėjusiajai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp visų kaltinamojo A. J. atliktų neteisėtų veiksmų – spyrių žmonai K. J. į įvairias kūno vietas, nukentėjusiosios K. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo A. J. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika, įvykdyta 2024 m. rugsėjo 9 d., teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Be to, A. J. 2024 m. rugsėjo 10 d .apie 8.00 val. tris kartus, abejomis rankomis K. J. stūmė į krūtinės sritį, dėl ko ji po paskutinio pastūmimo neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ant slenksčio dėl ko, krisdama stipriai susitrenkė dešinį šoną, dėl ko ant dešinio šono atsirado minkštųjų audinių patinimas, akivaizdi poodinė kraujosruva (mėlynė) bei skaudėjo dešinės kojos blauzdą. Kaltinamojo A. J. padaryti sužalojimai nukentėjusiajai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp visų kaltinamojo A. J. atliktų neteisėtų veiksmų –stūmimo į krūtinės sritį – ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios K. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo A. J. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika, įvykdyta 2024 m. rugsėjo 10 d., teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, paskutinį kartą 2012 m. balandžio 10 d. Kaltinamasis administracine tvarka per paskutinį vienerių metų laikotarpį nėra baustas, psichiatrinis gydymas – nesigydė, priklausomybės ligų gydymas – konsultuotas / gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2024 m. liepos 29 d., dėl (Z71.2) – asmuo, besikreipiantis tyrimų rezultatų paaiškinimui.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugsėjo 9 d. 18 val. veika) numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugsėjo 10 d. 8.00 val. veika) numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas. Baudžiamojo proceso išlaidų nenustatyta. Nukentėjusioji K. J. civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamajam A. J. nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugsėjo 9 d. 18.00 val. veika) ir paskirti A. J. – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. J. būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugsėjo 10 d. 08.00 val. veika) ir paskirti A. J. – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. J. būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. J. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. J. būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. J. būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.