- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- PK-535-961/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00299-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- E. L., A. Č.
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė, Liubovė Kuprusevičienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. 2014 m. birželio 11 d., apie 10.00 val. Vilniuje, Pylimo g. 34, juvelyrinių dirbtuvių patalpose, kur dirba laikrodininku, įbėgęs į juvelyro A. Č. darbo vietą bei apipylęs pastarąjį vandeniu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą, puoduku iš priekio sudavė A. Č. per galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautinėmis žaizdomis kaktoje bei veido kairėje pusėje, paveikus aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu (pagal 2014-06-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G1957/14(01)).
A. Č. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. birželio 11 d., apie 10.20 val. Juvelyrinių gaminių taisymo ir gamybos dirbtuvių patalpose, esančiose Vilniuje, Pylimo g. 34, atliktais tyčiniais veiksmais, smurtaudamas nežymiai sužalojo E. L. – iš nugaros E. L. ant kaklo ir pečių apipylė geriamuoju jogurtu, parvertė (pastūmė) E. L. ant žemės.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-06-11 iš ryto bendravo su kolegomis ir pajuto ant nugaros šaltį. Pamatė, kad bėga pienas. Atsisukęs pamatė, kad A. Č. eina pro šalį. Paskui kolegos patvirtino, kad tai buvo jis. A. Č. šita vieta vaikšto 10 kartų ir nešioja verdančią rūgštį. Mano, kad jį tyčia apipylė, neatsiprašė, nuėjo. Atgal jam einant paklausė: „ką čia darai?“. Prasidėjo nuo išprovokavimo su jogurtu. Jei nebūtų tos provokacijos, nebūtų ir tolimesnių veiksmų. Konfliktas seniai brendo, tai gali būti susiję su sūnumi, kuris dirbo jo patalpose, jis buvo niekinamas. Iki to jie nebendravo, kadangi A. Č. pastoviai įžeidinėjo jo sūnų. A. Č. pasakė „kas čia jau tokio buvo?“, kai jis (E. L.) jo paklausė: „ką čia darai?“. Tuomet jis ėjo persirengti, o A. Č. nuėjo savo keliais. Jis persirengė, praėjo laiko tarpas, nuėjo pas kaltinamąjį, mėgino pasiaiškinti. Prasidėjo konfliktas. Jis (E. L.) paėmė puoduką, pylė vandenį, A. Č. paėmė plaktuką. Puoduką turėjo rankoje, jame buvo mineralinis vanduo, norėjo jį apipilti. Ten bendra didelė dirbtuvė, darbo vietos, stalai. Priėjęs prie A. Č. darbo vietos, apipylė jį vandeniu. Sakė kažką, nepamena, tada prasidėjo žodinis konfliktas. Kai A. Č. pradėjo mosuoti plaktuku, stumdytis, trenkė jam besigindamas į galvą, A. Č. sakė negražų žodį. Bandant išeiti, jie susikibo ir nugriuvo, ten siauras išėjimas. Ant žemės parsivertė ir susikibo abu vienas į kitą tuo pačiu metu. Jie parvirto tarpduryje ir voliojosi, kol juos išskyrė kolegos. Kreipėsi į gydytoją. Koja paskutinį kartą buvo gydoma sausio mėnesį. Nuolat gydoma nebuvo, kreipėsi spalį. Buvo daromi rentgenai dėl skausmų, kurie pasireiškė vėliau, apačioje, pėdoje, čiurnoje. Kritęs susižalojo. Iki šiol šlubuoja, buvo kraujosruvos ir nubrozdinimai. Paaiškino manantis, kad nubrozdinimai, kraujosruvos, pjautinė žaizda rankoje susidarė nuo šukių, dėl pargriuvimo ir muistymosi, tampymosi. Jis laikė tą puoduką. Nusikalstama veika padaryta daugiau dėl kojos sužalojimo. Jam padarytas čiurnos, Achilo kulno sužalojimas. Prašo 1500 eurų. Nesirgo, į darbą ėjo, nes negali imti nedarbingumo. Kumščiu ir jis trenkė, ir A. Č.. Kaltinamasis jį pažemino.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad birželio 11 d. atėjo į darbą. Jis visą laiką geria Actimel. Pas juos aptverta, kur sėdi, yra durys. Išeidamas matė stovintį E. L.. Eidamas užkabino ir netyčia tuo Actimel E. L. apipylė rankovę. Pavalė, atsiprašė. Nuėjo į rūbinę, nebuvo darbo vietoje apie 40 minučių. Grįžo, pajuto, kad durys atsidarė ir visas puodukas vandens pilasi ant jo. Pas jį drožlės, negerai, jei pataiko vanduo. Jis paklausė E. L., ar jis nesveikas. Tada E. L. grįžo su klausimu, ar tai jis nesveikas, įbėgo ir trenkė jam. Abu nugriuvo, ant jo buvo daug kraujo, iš pradžių nesuprato iš kur. Tada atbėgo bendradarbiai, išskyrė juos, jis paskambino į policiją, greitąją, parašė pareiškimą. Pas juos yra mediniai ir metaliniai plaktukėliai, tačiau plaktuko neėmė ir juo nemojavo. E. L. gal užpyko, kad pavadino jį nesveiku. Paaiškino, kad santykiai su E. L. buvo nedraugiški. Nepatinka gal jis, nesisveikina, jiems nėra apie ką kalbėti. Apie jo sūnų nieko blogo nepasakė. Jis dirbo laikrodininku, norėjo juvelyru, o pas juos ir taip daug žmonių. Už tai, kad apliejo kaltinamąjį jogurtu, jis atsiprašė prie liudytojų, tai padarė netyčia ir savo kaltės nemato. Paaiškino, kad kaltinamojo veiksmų pasekmės matosi ant veido, žaizda siūta 15 siūlių. Jis savanoriškai apsidraudęs Lietuvos draudime, gavo 500 Lt iš draudimo kompanijos. Neturtinę žalą sudaro 5000 Lt, dar padaryta turtinė žala ir 3000 Lt advokato išlaidos. Neturtinė žala tokia, nes 15 siūlių tiek kainuoja. Jis negali atsakyti, kodėl tiek įvertinta žala. Mano, kad tai adekvati suma, nes jam skaudėjo. Jis neėmė nedarbingumo, ėjo dirbti, nebuvo sunkiai sutrikdyta sveikata, bet vis tiek. Jam trenkė vieną kartą, bet gerai trenkė. Gal būtų užmušęs, jei būtų trenkęs 15-a kartų.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. F. parodė, kad dirba kartu su E. L. ir A. Č.. Jų santykiai yra tiesiog kolegiški, draugiški. Kai sėdėjo ir kalbėjo su E. L. ir P., iš savo kabineto išėjo A. Č., kuris E. L. apipylė actimeliu. Po to jie išsiskirstė. Po to E. L. atėjo, atsinešė vandens ir apipylė A. Č.. Bet kaip tai įvyko, jis nežino, nes buvo kitame kambaryje. Tęsinį po įvykio su puodeliu jis žino tik iš darbuotojų pasakojimo. Paaiškino, kad A. Č. atsiprašė ir išėjo. Tada E. L. apsišluostė ir išėjo. O kur išėjo, nežino, išėjo skirtingais keliais. Po to prasidėjo muštynės ir išgirdo triukšmą. Atėjęs į įvykio vietą, pradėjo juos skirti ir pakvietė N. K. jam padėti. Kartu dar buvo G. Š.. Kol N. K. pašaukė, juos skyrė jis vienas. G. Š. pradėjo rėkti. Klientai stovėjo už lango. Jis patvirtino savo 2014-07-20 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad A. Č. ir E. L. stovėjo susikibę. Momento, kai griuvo ant žemės, nematė. A. Č. kažką laikė rankose, nematė. Greičiausiai, kai E. L. apipylė A. Č., ir prasidėjo muštynės, tačiau jis viso to nematė. Ar grumtynės vyko vienodai, negali pasakyti. Jie pradėjo stumdytis. Iki įvykio šių asmenų santykiai buvo neutralūs, jie sveikinosi ir tiek. Paskutinius kartus santykiai buvo įtempti dėl E. L. sūnaus, kuris atėjo kartu dirbti su tėvu, matyt, konfliktas įvyko dėl konkurencijos. Galbūt konfliktas dėl sūnaus persimetė ant tėvo. Pamatė, kad buvo nubrozdinimai ant A. Č.. Kaip jie nugriuvo, nematė.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad dirba juvelyrinėje kartu su E. L. ir A. Č.. Paties konflikto jis nematė, matė tik pasekmes. Nematė nei pradžios, nei pabaigos - nei kaip puodeliu trenkė, nei kaip apipylė. Jis per konfliktą buvo kitoje patalpoje, apie įvykį tiesiog papasakojo kolegos. Triukšmo negirdėjo. Matė, kad buvo randas ant veido, kirstinė žaizda. Paskui A. Č. išėjo iš patalpos ir tik tada kolegos papasakojo apie konfliktą. A. pasakojo, kad susipyko su E. L. ir buvo muštynės. Santykiai tarp E. L. ir A. Č. iki konflikto buvo normalūs.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja T. S. parodė, kad dirba juvelyrinėje dirbtuvėje. Jie visi pažįstami apie 40 metų. Santykiai su A. Č. ir E. L. yra draugiški. Su E. L. mažiau bendrauja, su A. daugiau. Kai budėjo, matė, kaip A. Č. atėjo su praskelta galva. Ji įvykio nematė, girdėjo triukšmą, kad vyrai susimušė. Girdėjo, kad apipylė netyčia. Atėjusi į darbą girdėjo, kaip E. L. priėmime sakė, jog prišlapins į puodelį ir užpils ant galvos. Kam tai buvo adresuota, ji nežino. Ji į darbą atėjo truputį vėliau. Greitąją tikrai reikėjo kviesti, nes A. Č. reikėjo pagalbos. Ji netgi surinko molinio puodelio šukes. Kai apipylė actimeliu, nematė.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. K. parodė, kad dirba juvelyrinėje dirbtuvėje adresu Pylimo g. 34, Vilniuje. E. L. ir A. Č. dirba tose pačiose patalpose. Santykiai su jais normalūs. Žino, kad tarp E. L. ir A. Č. įvyko incidentas. Nuo ko viskas prasidėjo, nežino. Vėliau kažkas pasakojo, kad tą dieną nesutarimai prasidėjo anksčiau, negu įvyko grumtynės. Apie tai kalbėjo visi. Jis E. L. ir A. Č. neklausinėjo. Jam atrodė nenormalu, kad du suaugę žmonės tokiu būdu aiškinasi santykius. Galėjo išsiaiškinti kitaip. Jis išgirdo triukšmą, iš pradžių nekreipė dėmesio, po to pakvietė kolega, pamatė grumtynes, kraujo, išgirdo keiksmažodžius. Su kolega juos pradėjo skirti. Su E. L. ir A. Č. dirba maždaug nuo 1999 metų. Jų tarpusavio santykių nežino, bet jam tai buvo netikėta. Anksčiau buvo įspūdis, kad jie vienas kitam nepatinka. Nežino, ar seniai ir kodėl. Apie tai negalvoja. Paaiškino, kad kraują matė ant A. Č. kaktos, veido. Matė sudažytą puoduką. Suprato, kad kažkuris trenkė šiuo puoduku. Atrodo, buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Iš pasakojimų žino, kad vienas kitą kažkuo apipylė. Kol atėjo su kolega, E. L. ir A. Č. jau buvo beveik išskirti. Algis iš karto išėjo. Kai atėjo, tarp jų stovėjo priėmėja ar V., o jie dar bandė vienas kitam kažką aiškinti. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad tada, iš karto po įvykio geriau prisiminė, papildė, jog kai asmenis skyrė, abu buvo įsikibę vienas į kitą.
Teisminio posėdžio metu apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad E. L. ir A. Č. pažįsta, yra bendradarbiai, darbo vietos šalia, vienas nuo kito nepriklausomi, tarpusavio santykiai kaip bendradarbių. Būdama priėmime, matė einantį E. L.. A. Č. suriko. Ji atsisuko ir pamatė, kad jis apipiltas vandeniu. Abu vyrai barėsi. Ji liepė baigti. Skandalas truko kelias minutes. Jai tai buvo šokas. Vėl atsisukusi pamatė kraują ir vyrus, krentančius ant žemės. Jų kojos atsidūrė jos kabinete, o kūnai ceche. Nuo A. Č. bėgo vanduo, o E. L. stovėjo su puoduku. Algis kažką turėjo rankoje. Ginčas stiprėjo, vienas kitą įžeidinėjo negražiais žodžiais, liejo pyktį. Pas ją priėmime tuo metu sėdėjo žmogus. Ji smūgio puodeliu nematė. Matė, kad A. Č. apsipylė krauju. Bendradarbiai puolė juos skirti. Po šio atvejo jų dirbtuvėje klientų nesumažėjo. Ji tuo metu buvusios klientės atsiprašė už tokį bendradarbių elgesį. E. L. ir A. Č. draugais niekada nebuvo. Kai pas juos dirbti atėjo E. sūnus, jie pradėjo labai pyktis, nežino, kodėl.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-06-13 specialisto išvadoje Nr. G 1979/14(01) nurodyta, kad E. L. padaryta: linijinis odos įbrėžimas dešiniame dilbyje, paviršinė pjautinė žaizda dešinės rankos I-me piršte, odos nubrozdinimai dešinio kelio srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2014-06-11). Sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 40).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnioji tyrėja 2014-08-04 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nustačius, kad tarp E. L. ir A. Č. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, nesurinkta pakankamai duomenų, kad konflikto dalyviai turėjo tikslą sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, duomenų, kad aplinkiniams žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, ar kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, negauta. Pranešėjui išaiškinta teisė dėl patirtų sužalojimų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 34-36).
Iš medžiagos, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (14-At-02034-14), nustatyta:
BIRT ataskaitų duomenimis, 2014-06-11, 10.33 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Pylimo g. 34, juvelyrinėje parduotuvėje pranešėją sumušė ir praskėlė galvą pažįstamas asmuo. 2014-06-11, apie 13.40 val. Žalgirio ligoninės slaugytoja pranešė, kad 11.20 val. GMP iš Pylimo g. 34 pristatė A. Č., kuris paaiškino, jog jį darbe sumušė bendradarbis. Nustatyta pjautinė kaktos žaizda ir smakro pjautinė žaizda. Suteikus pagalbą, paleistas namo (b.l. 13-14).
2014-06-11 vyr. patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-06-11, apie 10.35 val., patruliavimo metu iš budėtojo gavo pranešimą, kad Pylimo g. 34, pažįstamas asmuo juvelyrinėje dirbtuvėje sumušė ir praskėlė galvą. Atvykus minėtu adresu, į pareigūnus kreipėsi A. Č., kuris paaiškino, kad laikrodininkas, dirbantis Pylimo g. 34, E. L. trenkė jam su puodeliu į galvą ir sužalojo galvą ir veidą. E. L. paaiškino, kad A. Č. pats užsipuolė, norėjo suduoti plaktuku, gindamasis su puodeliu trenkė jam per galvą (b.l. 15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-06-13 specialisto išvadoje Nr. G1957/14(01) nurodyta, kad A. Č. padarytos pjautinės žaizdos kaktoje, veido kairėje pusėje, paveikus aštriu pjaunančia daiktu ar įrankiu, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku (b.l. 19-20).
VšĮ VUL Žalgirio klinikos pateiktame išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad 2014-06-11 A. Č. nustatyta muštinė kaktos žaizda, 5 cm, pažandės muštinė – pjautinė žaizda, 5 cm (b.l. 28).
2014-08-01 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Pylimo g. 34, Vilniuje (b.l. 31-34).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamojo veika padarant šią nusikalstamą veiką gali pasireikšti kaip mušimas ar kitoks smurtavimas, kuris suprantamas kaip vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui (smurtavimui gali būti panaudojama kaltinamojo kūno jėga, įvairūs kieti ar aštrūs daiktai).
Kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino, paaiškino, kad A. Č. apipylė jį jogurto gėrimu Actimel, neatsiprašė ir nuėjo, kas išprovokavo konfliktą. Kaltinamasis paaiškino, kad nuėjo pas A. Č. pasiaiškinti, apipylė jį vandeniu, kažką jam pasakė ir taip prasidėjo žodinis konfliktas. Nurodė, jog A. Č. pradėjo mosuoti plaktuku, todėl jis trenkė jam besigindamas į galvą puodeliu. Tokias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis A. Č., paaiškinęs, kad netyčia apipylė rankovę E. L., atsiprašė jo. Po kiek laiko E. L. atėjęs į pastarojo darbo vietą, apipylė jį vandeniu bei trenkė puodeliu per galvą; teisme apklausti liudytojai I. F., G. P., T. S., N. K., G. Š. taip pat patvirtino, kad tarp E. L. ir A. Č. darbo vietoje kilo konfliktas, ir, nors tiesiogiai paties įvykio – kaip E. L. trenkė A. Č. per galvą puodeliu, nematė, nurodė, jog A. Č. iš galvos bėgo kraujas, jie grūmėsi tarpusavyje, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija. Faktą, kad A. Č. padaryti sužalojimai, taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kad jam padarytos pjautinės žaizdos kaktoje, veido kairėje pusėje, paveikus aštriu pjaunančia daiktu ar įrankiu, galimai 2014-06-11. Taigi laikytina įrodyta, jog E. L. 2014-06-11, apie 10.00 val. Vilniuje, Pylimo g. 34, juvelyrinių dirbtuvių patalpose, kur dirba laikrodininku, įbėgęs į juvelyro A. Č. darbo vietą bei apipylęs pastarąjį vandeniu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą, puoduku iš priekio sudavė A. Č. per galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai.
Šioje baudžiamojoje byloje priešpriešiniu skundu A. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t.y. kad buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-06-11, apie 10.20 val. Juvelyrinių gaminių taisymo ir gamybos dirbtuvių patalpose, esančiose Vilniuje, Pylimo g. 34, atliktais tyčiniais veiksmais, smurtaudamas nežymiai sužalojo E. L. – iš nugaros E. L. ant kaklo ir pečių apipylė geriamuoju jogurtu, parvertė (pastūmė) E. L. ant žemės.
Kaip jau buvo minėta, ši nusikalstama veika padaroma tik tyčiniais kaltininko veiksmais ir objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, kas sukelia įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-06-11, ryte, A. Č., kaip pats nurodė, netyčia apipylė E. L. geriamuoju jogurtu „Actimel“, po šių savo veiksmų iš karto atsiprašė. Nors E. L. teigia priešingai, kad A. Č. tai padarė tyčia, neatsiprašė ir nuėjo, visgi teisme apklausti liudytojai I. F., T. S. patvirtino, kad A. Č., apipylęs E. L. gėrimų „Actimel“, atsiprašė ir nuėjo. Pažymėtina, kad net ir esant tyčiai apipilti asmenį minėtu gėrimu, akivaizdu, jog tokie A. Č. veiksmai negali būti prilyginami mušimui ar kitokiam smurtavimui, be to, dėl geriamojo jogurto užpylimo ant asmens, šiam neatsirado BK 140 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, t.y. jam dėl to nebuvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat tokie veiksmais nesukėlė jam fizinio skausmo.
Kaltinime taip pat nurodyta, kad A. Č. parvertė (pastūmė) E. L. ant žemės. Pastarasis nurodė, jog griūdamas pajautė didelį skausmą kojose bei dešinėje rankoje, kiek vėliau paaiškėjo, kad sužeidimas buvo labai rimtas, nes iki šiol negali normaliai vaikščioti, šlubuoja, taip pat pateikė specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad E. L. padaryta: linijinis odos įbrėžimas dešiniame dilbyje, paviršinė pjautinė žaizda dešinės rankos I-me piršte, odos nubrozdinimai dešinio kelio srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2014-06-11). Priešpriešiniame skunde E. L. nurodė, jog jam bandant išeiti pro duris iš patalpos, A. Č. jį pastūmė, tačiau iš teismo posėdžio metu duotų tiek E. L., tiek A. Č. parodymų matyti, jog įvykus konfliktui, kuomet E. L. apipylė vandeniu A. Č. bei trenkė jam per galvą rankoje laikytu puodeliu, jie vienas į kitą įsikibo vienu metu bei susigrūmę pargriuvo tarpduryje, kur toliau grūmėsi, kol buvo išskirti kolegų. Akivaizdu, jog A. Č. nesiekė tyčia sužaloti E. L. ar sukelti jam fizinį skausmą, jis E. L. nestūmė, jie susikibę pargriuvo kartu, ir jo veiksmai buvo atsakas į paties kaltinamojo (E. L.) neteisėtus veiksmus, kuomet jis pastarajam trenkė puodeliu per galvą, siekiant išvengti dar daugiau galimai gresiančių smūgių. Taip pat pažymėtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2014-06-11, E. L. nurodė, jog į gydytojus dėl kojos skausmų kreipėsi tik spalio, vėliau sausio mėnesiais, skausmai pasireiškė pėdoje, čiurnoje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-06-13 specialisto išvadoje nurodyta, kad E. L. padarytas odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje. Tikėtina, jog tokio pobūdžio sužalojimas galėjo atsirasti jam krentant ant grindų, tačiau jokių duomenų, kad būtent dėl A. Č. inkriminuojamų veiksmų padarymo jam buvo sužeista pėda ar čiurna, kas sukėlė ilgalaikes pasekmes, dėl ko jis, kaip nurodo, negali normaliai vaikščioti ir šlubuoja. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad E. L. padarytas linijinis odos įbrėžimas dešiniame dilbyje, paviršinė pjautinė žaizda dešinės rankos I-me piršte, tačiau akivaizdu, jog šie sužalojimai nebuvo A. Č. veiksmų pasekmė, o atsirado, kai E. L. trenkė pastarajam rankoje laikytu puodeliu per galvą.
Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus – E. L. ir A. Č., liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, laikytina neįrodyta, jog 2014-06-11, apie 10.20 val. Juvelyrinių gaminių taisymo ir gamybos dirbtuvių patalpose, esančiose Vilniuje, Pylimo g. 34, A. Č. nežymiai sužalojo E. L., todėl A. Č. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnis numato, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas nustačius šių sąlygų visumą: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis E. L. praeityje niekada nebuvo teistas, taip pat neturi galiojančių administracinių nuobaudų, padarė nesunkų nusikaltimą. Savo bendradarbių iš esmės charakterizuojamas teigiamai. Nors tiek A. Č., tiek teisme apklausti liudytojai nurodė, kad santykiai tarp E. L. ir A. Č. buvo nedraugiški, konfliktiški, tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju yra kalbama apie asmeninius paminėtų asmenų santykius, kur priešiškumas pasireiškia tik jiems bendraujant tarpusavyje, tuo tarpu kartu su kaltinamuoju pakankamai daug metų dirbantys asmenys neapibūdino E. L. kaip apskritai konfliktiškos, sunkiai sugyvenamos asmenybės. E. L. pripažino padaręs nusikaltimą, akivaizdu, jog nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl tokių savo veiksmų. Nors A. Č. atstovė advokatė teigė priešingai, pažymėtina, kad nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios, t.y. vykstant taikinamiesiems teismo posėdžiams, E. L. sutiko taikytis su nukentėjusiuoju A. Č. bei derėtis dėl žalos atlyginimo, tačiau tam prieštaravo pats nukentėjusysis. Iš E. L. parodymų matyti, jog jis viso proceso metu savo kaltę pripažino, davė iš esmės nuoseklius parodymus. Byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu E. L. sutriko sveikata – jis 2015-05-14 hospitalizuotas VšĮ Vilniaus universiteto Ligoninės Santariškių klinikose, kur buvo gydomas iki 2015-05-26 dėl ūminio transmuralinio apatinės miokardo sienelės infarkto, vėliau nukreiptas reabilitacijai (b.l. 86-87, 88). Akivaizdu, jog kaltinamasis stipriai išgyvena dėl savo neteisėtų veiksmų, susiklosčiusios situacijos ir neigiamai vertina savo elgesį. Kaltinamasis E. L. stengėsi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir atlygino dalį žalos (byloje pateiktas kvitas (b.l. 105, 106) patvirtina, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam A. Č.), taikinamojo posėdžio metu neprieštaravo neturtinės žalos atlyginimui, tačiau nesutiko su jos dydžiu ir nurodė sutinkantis dėl jo derėtis, o tai taip pat rodo jo kritišką požiūrį į savo nusikalstamą elgesį ir leidžia teigti, jog asmuo dėl to gailisi. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis neatlygino neturtinės žalos, negali būti pagrindas laikyti, jog nėra vienos iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kadangi, kaip minėta, E. L. sutinka žalą atlyginti, o dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos pagrįstumo sprendžia teismas. Be to, nusikalstama veika padaryta spontaniškai, kilus tarpusavio konfliktui, akivaizdžiai išprovokuotam įtemptų E. L. ir A. Č. santykių, kurie, kaip nurodė abu teisme apklausti asmenys, tęsiasi jau ilgą laiko tarpą, E. L. klydo vertindamas nukentėjusiojo A. Č. veiksmus jų konflikto metu kaip puolimą ir dėl to trenkė pastarajam puodeliu per galvą.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d). Byloje yra pateiktas G. L. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šį prašymą laiduotoja ir kaltinamasis palaikė teismo posėdžio metu, o G. L. paaiškino, jog su vyru E. L. kartu gyvena jau 30 metų, per visą šį laiką jis nėra nieko sumušęs, jie kalbėjo apie šį įvykį, kad negerai išėjo, jog šis konfliktas įvyko.
Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–86-895/2015).
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamojo E. L. sutuoktinė G. L. neteista (b.l. 103), administracine tvarka nebausta (b.l. 104), dirbanti V. K. individualioje įmonėje, odontologo padėjėja, teigiamai charakterizuojama darbovietės, kaip atsakinga, tvarkinga, sąžininga, laiku ir visada atliekanti darbą (b.l. 91), Vilniaus priklausomybės ligų centre 5 metų laikotarpyje nekonsultuota ir negydyta (b.l. 93). Taigi atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, į tai, kad G. L. santuokoje su E. L. gyvena jau 30 metų, jį gerai pažįsta ir pasitiki, teismas daro išvadą, jog G. L. gali daryti teigiamą įtaką E. L., kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų.
Taigi atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos BK 40 straipsnio išvardintos sąlygos ir pagrindai atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamojo bei jo sutuoktinės G. L. prašymas tenkintinas ir E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato ir laiduotoja paskiriant G. L..
Dėl civilinių ieškinių.
Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo A. Č. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti jam iš kaltinamojo 71 Lt (kas atitinka 20,56 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Lt (kas atitinka 1 448,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos jis patyrė 71 Lt dydžio turtinę žalą, t.y. tokio dydžio sumą jis sumokėjo už teismo medicinos eksperto apžiūrą ir surašytą specialisto išvadą. Kaltinamojo E. L. teismo posėdžio metu pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad jis 2015-06-12 sumokėjo A. Č. 20,56 Eur turtinei žalai atlyginti (b.l. 105, 106). Kadangi turtinė žala atlyginta, civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).
Nukentėjusysis A. Č. civiliniame ieškinyje nurodė, jog neturinę žalą jis vertina 1 448 Eur. Nurodo, jog neturinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Jis patyrė didelį pažeminimą, nes buvo sumuštas viešoje vietoje, savo darbovietėje, kolegų bei klientės akivaizdoje. Nukentėjusysis taip pat teigia, kad dėl šio įvykio buvo labai sukrėstas, nes nesitikėjo tokio elgesio iš kolegos, kas sąlygoja nuolatinę įtampą dėl kasdieninio priverstinio buvimo kartu vienoje darbovietėje. Padarytos nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusysis jaučia ne tik dabar, bet jaus juos visą likusį gyvenimą dėl veide esančių dviejų gerai matomų randų, atsiradusių nuo gydytojo susiūtų pjautinių žaizdų kaktoje bei žandikaulyje. Dėl šių randų jis jaučia bei jaus ateityje didelį diskomfortą bei nepatogumą bendraujant su klientais. Teismo posėdžio metu A. Č. civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, jog kodėl tokia pinigų suma įvertino jam padarytą neturtinę žalą, pasakyti negali. Mano, jog tokia suma yra adekvati nusikaltimui, kadangi jam skaudėjo, ėjo į darbą, gal kaltinamasis jį būtų užmušęs, jei būtų trenkęs penkiolika kartų.
Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų E. L. veiksmų, t.y. trenkimo puodeliu nukentėjusiajam A. Č. į galvą, dėl ko jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų – jis jautė fizinį skausmą, taip pat pažeminimą, kad tokie veiksmai buvo atlikti matant jo kolegoms bei klientei, be to, jam ant veido padarytos pjautinės žaizdos buvo susiūtos, po ko liko randai, kas neabejotinai kelia asmeniui diskomfortą bendraujant ne tik su klientais darbe, bet ir kitais žmonėmis. Tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad asmuo buvo sužalotas abipusio konflikto metu, kaltinamojo E. L. veiksmai buvo spontaniški, taip pat į tai, kad sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta nežymiai, buvo darbingas, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio mažintinas iki 500 Eur.
Byloje taip pat buvo pareikštas E. L. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš A. Č. 1 500 Eur neturtinės žalos ir 14,19 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi A. Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, E. L. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Dėl proceso išlaidų.
Nukentėjusysis A. Č. prašo teismo priteisti 3 000 Lt (kas atitinka 868,86 Eur) sumą iš kaltinamojo E. L. už atstovavimą, t.y. už suteiktus patarimus, konsultacijas, skundų bei prašymų parengimą ir surašymą, atstovavimą teisme privataus kaltinimo bylų procese. Prie prašymo pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas nurodyta, kad 2014-08-19 A. Č. advokatei L. Kuprusevičienei sumokėjo 2000 Lt už pareiškėjo atstovavimą baudžiamajame procese Vilniaus miesto 3 PK, skundų, prašymų surašymą (b.l. 7, 10), 2014-12-09 A. Č. minėtai advokatei sumokėjo 1 000 Lt už atstovavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, privataus kaltinimo bylos procese (b.l. 8, 9).
Baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka buvo nagrinėjama dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnyje. Nagrinėjat šią baudžiamąją bylą, A. Č. atstovavo bei jį, kaip kaltinamąjį pagal pareikštą priešpriešinį skundą, gynė advokatė L. Kuprusevičienė, už kurios paslaugas A. Č. sumokėjo 1 000 Lt (kas atitinka 289 Eur). Ši suma yra pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo E. L..
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č. advokatė atstovavo ir ikiteisminio tyrimo (atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą) metu, rengė procesinius dokumentus. Šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos, teismo nuomone, neabejotinai yra susijusios su nagrinėjama byla, kadangi abu procesai yra dėl to paties įvykio, todėl minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir taip pat priteistinos iš kaltinamojo E. L.. Tačiau įvertinus ikiteisminio tyrimo metu advokatės atliktų veiksmų apimtį, t.y. susipažinta su bylos medžiaga ir parašyti du skundai (pavadinti prašymais), kuriuose iš esmės yra nurodytos tos pačios aplinkybės, bei atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, bylos sudėtingumą, proceso trukmę, taip pat į tai, kad išlaidos susijusios ne tiesiogiai su advokato teisine pagalba baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o su ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų procesinių sprendimų skundimu ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo prašoma priteisti suma mažintina iki 289 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. L., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
E. L. laiduotoja paskirti G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
E. L. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
G. L. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
A. Č. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. Č. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 20,56 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
E. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš kaltinamojo E. L. nukentėjusiajam A. Č. 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) proceso išlaidų už advokato pagalbą ir 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurų) kitų proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.