- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-63-531/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39694-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- V. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, o baudžiamoji byla - nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 1 metams, kurios terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš V. Š. priteista valstybei 107,77 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. Š. 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 20 val. 49 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 152 km/h greičiu, taip viršydamas šioje kelio atkarpoje leistiną maksimalų 90 km/h važiavimo greitį apie 62 km/h, bei į kelią iš kairės jo važiavimo kryptimi išbėgus stirnai, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su ja, stirną automobilio priekine dalimi patrenkė, po ko variklio dangtis, kuris nebuvo užfiksuotas pagrindiniu užraktu, deformavosi, dangtis atsipalaidavo ir užsivožė ant priekinio stiklo, taip užstodamas V. Š. matomumą į priekį. V. Š. dėl viršyto leistino greičio bei matomumą užstojusio variklio dangčio automobilio nesuvaldė, automobilis atsitrenkė į kelio kairėje pusėje buvusį atitvarą, jį pervažiavo, vertėsi ir dešine puse atsitrenkęs į (duomenys neskelbtini) pralaidos betonuotą šlaitą sustojo. Dėl eismo įvykio metu patirto galvos sumušimo automobilio dešinės pusės priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusi keleivė V. Š. mirė, automobilio keleivei I. Š. dėl nubrozdinimo krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkte nurodytą reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad vairuojama transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, variklio dangtis uždarytas ir patikimai užfiksuotas pagrindiniu užraktu, bei KET 131.1 punkto reikalavimą, draudžiantį automobilio vairuotojui viršyti ne gyvenvietėse kelyje su asfalto danga leistiną 90 km/h greitį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. V. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2020 m. gruodžio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendį – jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, pakeisti į įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nurodo, kad nusikalstamą veiką jis padarė 2018 m. rugpjūčio 17 d., paskutinį kartą prieš tai administracine tvarka už KET pažeidimus jis buvo nubaustas 2016 m. lapkričio 2 d., t. y. po pažeidimo padarymo praėjus beveik 2 metams. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jis neturėtų būti laikomas asmeniu, sistemingai nesilaikančiu reikalavimo vairuoti transporto priemonę, neviršijant leistino greičio. Atkreipia dėmesį, kad nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6, 7 dalis už didesnio nei 50 km/h viršytą greitį baudžiant asmenį administracine tvarka ir yra privalomai taikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tačiau šis terminas yra nuo 1 iki 6 mėnesių, tuo tarpu BK 68 straipsnio 2 dalyje tos pačios teisės atėmimo terminas nustatytas nuo 1 iki 5 metų. Su specialiosios teisės atėmimu ANK numatytais terminais jis sutiktų ir kaip nors prisitaikytų, tačiau net minimalus BK numatytas 1 metų terminas jo verslui yra per ilgas ir gali būti pražūtingas. Pažymi, kad nemenkina ir neteisina savo veiksmų, pripažįsta, kad važiavo ženkliai viršydamas leistiną maksimalų greitį, tačiau prašo atkreipti dėmesį į tai, kad buvo dienos metas, vasaros laikas, puikios oro sąlygos, neintensyvus eismas kelyje, t. y. eismo sąlygos (kelio danga, matomumas ir kt.) buvo idealios, todėl tuo metu nesusimąstė, kaip rizikuoja savo artimiausių žmonių gyvybėmis ir sveikata, o svarbiausia tai, kad eismo įvykis kilo ne tik dėl jo veiksmų – iš dalies tai įvyko dėl to, kad netikėtai į kelią išbėgo stirna, t. y. jo padarytas šiurkštus KET pažeidimas nebuvo vienintelė eismo įvykio kilimo priežastis. Atkreipia dėmesį į formuojamą teismų praktiką, ją cituoja ir teigia, kad yra teisinių galimybių jam neuždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, juolab, kad įstatymas numato, jog baudžiamojo poveikio priemonės gali būti, o ne turi būti skiriamos. Pažymi, kad yra vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas ir jos vadovas. Bendrovė užsiima gyvenamųjų namų statyba ir renovacija, įmonė veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Įmonėje, be jo, dirba tik 7 darbuotojai, todėl jis ne tik jiems vadovauja, bet ir pats dirba kasdienius darbus. Turi vairuotojo profesionalo pažymėjimą, t. y. gali vairuoti B, B1, C, C1, BE, C1E, CE kategorijų transporto priemones bei visas žemės ūkio, statybines bei kelių tiesimo transporto priemones. Be jo, vairuotojo profesionalo teises turi tik 1 įmonės darbuotojas, tačiau jis neturi teisės naudotis žemės ūkio, statybinės bei kelių tiesimo transporto priemonėmis, kurios statybose retsykiais reikalingos. Todėl jam netekus teisės vairuoti visas transporto priemones, nukentėtų įmonės veikla. Neatmeta galimybės, kad tektų ją uždaryti, nes priimti naują žmogų, galintį dirbti su minėta technika, bendrovei būtų ekonomiškai nenaudinga, ypač pasaulinės pandemijos metu. Paaiškina, kad padaryta nusikalstama veika nubaudė pats save, nes neteko vienintelės dukros. Pašlijo santykiai su sutuoktine ir jie išsiskyrė. Po to likimas jį nubaudė dar kartą - jis neteko vienintelio sūnaus. Liko vienas, todėl verslas jam yra ne tik vienintelis pragyvenimo šaltinis, bet ir pagrindinis užsiėmimas, padedantis negalvoti apie užklupusias negandas ir nepalūžti. Supranta, kad jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepaskyrus jokios baudžiamojo poveikio priemonės, visuomenėje gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis, todėl mano, kad jam turi būti paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimu į V. Š. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams, būtų neteisinga.
4. Nukentėjusiosios I. Š. atstovas adv. A. M. atsiliepimu į V. Š. skundą prašo jį tenkinti ir nurodo, jog V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta, t.y. neproporcinga.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas V. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.
7. V. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 1 metų terminui ir ją pakeisti kita, nėra objektyvaus pagrindo.
8. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią iki 2019 m. balandžio 1 d., teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, nepagrįstai vadovavosi BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija įsigaliojusia nuo 2019 m. balandžio 1 d., kuri numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų, kadangi V. Š. BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padarė dar iki šios nuostatos įsigaliojimo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Tačiau ši apylinkės teismo klaida šiuo atveju nėra laikytina esmine, sudarančia pagrindą panaikinti priimtą nuosprendį, kadangi V. Š. buvo skirtas minimalus uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas - 1 (vieneri) metai.
9. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).
10. Taigi, sprendimą skirti ar neskirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, tame tarpe ir teisę vairuoti transporto priemones, lemia konkrečios bylos aplinkybės, kurios skirtingose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika sprendžiant šį klausimą yra įvairi, jos neįmanoma visiškai suvienodinti ir taikyti analogiškai visiems atvejams.
11. Nagrinėjamu atveju V. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, susijusį su KET 131.1 ir 15 punktų pažeidimais, t. y. kelio atkarpoje, kurioje leistinas greitis 90 km/h, važiavo 152 km/h greičiu, taip viršydamas leistiną važiavimo greitį net 62 km/h, dėl ko į kelią išbėgus stirnai, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su ja ir su ja susidūrė. Dėl to variklio dangtis, kuris nebuvo užfiksuotas pagrindiniu užraktu, deformavosi, atsipalaidavo ir užsivožė ant priekinio stiklo, taip užstodamas V. Š. matomumą į priekį. Dėl viršyto greičio ir kliudančio matomumui variklio dangčio V. Š. nesuvaldė automobilio, automobilis atsitrenkė į kelio kairėje pusėje buvusį atitvarą, jį pervažiavo, vertėsi ir dešine puse, ir atsitrenkęs į (duomenys neskelbtini) pralaidos betonuotą šlaitą, sustojo. Dėl šio eismo įvykio metu patirto galvos sumušimo žuvo keleivė V. Š., o kitai keleivei - I. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. Š. neteistas, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. Š. iki aptariamo eismo įvykio 3 kartus buvo baustas už greičio viršijimą – 2016 m. rugsėjo 23 d. leistiną 70 km/h greitį jis viršijo 35 km/h, 2016 m. rugpjūčio 28 d. – leistiną 90 km/h greitį viršijo 23 km/h ir 2014 m. lapkričio 20 d. leistiną 50 km/h greitį viršijo 22 km/h. Ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant V. Š. asmenybę, nepaisant to, kad už minėtus pažeidimus skirtos nuobaudos nagrinėjamo eismo įvykio padarymo metu jau nebegaliojo. Tai rodo, kad V. Š. nėra pavyzdingas vairuotojas ir linkęs nepaisyti reikalavimo neviršyti leistino važiavimo greičio. Prieš tai jam skirtos nuobaudos jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Nagrinėjamu atveju itin skaudžias pasekmes sukėlė būtent pasirinktas važiavimo greitis, kuris buvo viršytas net 62 km/h, ir kurį apeliantas savo skunde teisina tuo, jog buvo dienos metas, vasaros laikas, puikios oro sąlygos, neintensyvus eismas kelyje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pagrindo netaikyti jam uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir pakeisti šią baudžiamojo poveikio priemonę kita, nėra. Kaip minėta, V. Š. buvo skirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, kuris teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
12. Apeliacinio skundo teiginiai, kad V. Š. teisė vairuoti būtina darbinėms funkcijoms atlikti, o jos neturint nukentėtų jo vadovaujamos įmonės veikla, nėra priežastimi netaikyti jam aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės. Jo asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau nei valstybės ar visuomenės interesai. Pats V. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad be jo, įmonėje vairuotojo profesionalo pažymėjimą turi dar vienas darbuotojas, todėl manyti, kad jam netekus teisės vairuoti, įmonės veiklai iškiltų pavojus ir ji ekonomiškai nukentėtų, nėra realaus pagrindo. V. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad priešingai nei jis, minėtas darbuotojas neturi teisės naudotis žemės ūkio, statybinės bei kelių tiesimo transporto priemonėmis, tačiau ši aplinkybė minėtos teismo išvados nekeičia, kadangi kaip nurodė apeliantas, teisė vairuoti minėtas transporto priemones statybose yra reikalinga tik retsykiais. Be to, už įmonės veiklos tęstinumą yra atsakingas pats vadovas, kuris, susiklosčius vienokiai ar kitokiai situacijai įmonėje, gali rasti priemonių ir būdų iškilusioms problemoms spręsti. Šiuo atveju V. Š. teisės vairuoti transporto priemones turėjimas nėra vienintelė galima išeitis, lemianti įmonės egzistavimą. Pagrindo neskirti V. Š. uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, nesudaro ir tokie jo teiginiai, jog kilusio eismo įvykio metu jis neteko vienintelės dukters, išsiskyrė su sutuoktine, po to, neteko ir vienintelio sūnaus. Šios apelianto netektys, nors ir itin skaudžios, negali būti siejamos su baudžiamojo poveikio priemonės taikymu ar netaikymu jam. Taip pat, kaip ir nustatyti psichinio pobūdžio sveikatos sutrikimai, kurie, be kita ko, gali įtakoti gebėjimą vairuoti transporto priemones.
13. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ir tokius V. Š. apeliacinio skundo teiginius, jog eismo įvykis kilo ne tik dėl jo veiksmų – iš dalies tai įvyko dėl to, kad netikėtai į kelią išbėgo stirna. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad vairuodamas leistinu 90 km/h greičiu, V. Š. eismo įvykio būtų išvengęs, t. y. stirna būtų perbėgusi kelią ir netrukdomai nubėgusi. Šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Šiuo atveju būtent leistino greičio nesilaikymas buvo pagrindinė įvykusio eismo įvykio, lėmusio V. Š. mirtį bei nežymų I. Š. sveikatos sutrikdymą, priežastis.
14. Pažymėtina, kad leistino greičio viršijimas pats savaime yra keliantis grėsmę tiek eismo saugumui, tiek paties vairuotojo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Toks elgesys negali būti pateisinamas geromis eismo sąlygomis, kaip antai, vasaros laiku, dienos metu, puikiomis oro sąlygomis, neintensyviu eismu. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas V. Š. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, jog jis neviršytų leistino važiavimo greičio bei nekeltų grėsmės nei sau, nei kitiems.
15. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. Š. apeliacinį skundą atmesti.