Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš Os. J. priteista 2550 Lt Valstybinei ligonių kasai ir 8,31 Lt valstybei teismo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 9 d., apie 18 val., Birbinčių k., Klaipėdos raj., O. J. , kilus šeimyniniam konfliktui, jo buto virtuvėje sugriebė savo žmoną N. J. už plaukų, jėga palenkė žemyn ir dūrė peiliu į nugarą, krūtinės sritį, padarydamas durtinę – pjautinę žaizdą. N. J. bandant pabėgti, pasivijo ją koridoriuje, pargriovė ant grindų ir dūrė antrą kartą peiliu, padarydamas N. J. kairės šlaunies durtinę – pjautinę žaizdą. N. J. ištrūkus ir išbėgus į kiemą šauktis pagalbos, O. J. vėl bandė smūgiuoti peiliu ir N. J. sugriebus O. J. laikomą peilį už ašmenų N. J. buvo padarytos pjautinės žaizdos kairės rankos pirštuose. Dėl durtinio kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo ir dėl patirtų visų sužalojimų įvykus pirmo laipsnio šokui, nukritus arteriniam kraujospūdžiui iki 40/20 mm HG, atsirado reali grėsmė N. J. gyvybei ir tokiu būdu buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo tinkamai atliekami – byloje nėra gyvenamojo namo, kur buvo padarytas nusikaltimas antro aukšto plano, kas teisėjų kolegijai nebūtų leidę daryti klaidingos išvados dėl N. J. sužalojimo. Be to, įvykio apžiūros protokolas prieštarauja parodymų patikrinimo vietoje protokolui, N. J. parodymams. Apelianto nuomone, nebuvo išimti visi bylos nagrinėjimui turintys reikšmę daiktai.

N. J. versija, jog ji norėjo šlapintis, todėl nuėjo paskui jį ir kad ji jam kirvio pentimi negalėjo suduoti yra išgalvota, norint apginti save. Liudytojai buvo tarpusavyje susitarę, nes norėjo apginti nukentėjusiąją, neva kirvio jų namuose nebuvo, nes jį buvo atėmęs kaimynas.

Anot apelianto, jis nusikaltimą padarė didžiai susijaudinęs ir ne tyčia. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Prašo liudytojams už melagingų parodymų davimą iškelti baudžiamąją bylą, o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti tyrimui papildyti arba jo veiksmus kvalifikuoti kaip padarytus dėl neatsargumo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. J. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir bešališkai išnagrinėjo O. J. padaryto nusikaltimo aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas. Teismas teisingai įvertino ir nuosprendyje aptarė tiek nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, ekspertizės išvadas. Nors nuteistasis skunde teigia, kad teismas buvo šališkas, tačiau šio argumento niekuo nepagrindžia. Todėl teisėjų kolegija šį nuteistojo argumentą atmeta, kaip nepagrįstą.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jis neigia tyčia sužalojęs N. J. , tai yra padarius veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., neva sužalojimus padarė dėl neatsargumo. Teisėjų kolegijos nuomone, Os. J. kaltė dėl tyčinio N. J. sužalojimo, įrodyta bylos medžiagoje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad kilus šeimyniniam konfliktui O. J. tyčia peiliu sužalojo N. J. Tai įrodyta nukentėjusiosios N. J. parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs ir jais netikėti nėra pagrindo, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad N. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – durtinė – pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda ir kairės šlaunies durtinė – pjautinė žaizda, pirmo laipsnio šokas, 3 pjautinės žaizdos kairės rankos pirštuose. Sužalojimai padaryti aštriabriauniu daiktu, gali būti, kad turinčiu peilio formą ir savybes, ne mažiau kaip dėl keturių kontaktinių poveikių. Durtiniai – pjautiniai sužalojimai padaryti nugaros kairėje pusėje, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje bei ginantis buvo sužaloti kairės plaštakos pirštai. N. J. sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimų buvo iškilusi reali grėsmė gyvybei (t.1, b.l.39-40). Teisiamojo posėdžio metu dalyvavęs teismo medicinos specialistas R. P. paaiškino, kad N. J. padarytos dvi žaizdos kojoje ir nugaroje yra gilios, o krentant tokiu būdu padaryti sužalojimus neįmanoma, nes peilio pozicija nefiksuojama (t.2, b.l.50-51). Iš liudytojų A. S. , L. S. ir A. Z. parodymų matyti, kad O. J. net kieme bandė suduoti peiliu N. J. , pastaroji gynėsi. Tik liudytojui A. Z. išmušus peilius O. J. iš rankų, nukentėjusioji buvo apginta nuo smurtinių nuteistojo veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu N. J. parodė peilius, kuriais nuteistasis ją sužalojo (t.1, b.l.41-48), parodymų patikrinimo vietoje metu smulkiai paaiškino įvykio aplinkybes (t.1, b.l.49-53). Įvykio vietos apžiūros metu buvo išimtas plaukų kuokštas, kuriuos išrovė nuteistasis N. J. iš galvos (t.1, b.l.14-18). Akivaizdu, kad O. J. sužalojimus N. J. nugaroje ir kojose padarė peiliu, šie sužalojimai negalėjo būti padaryti krentant ar dėl neatsargumo. O. J. smurtinio pobūdžio veiksmai N. J. atžvilgiu tęsėsi tam tikrą laiko tarpą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad O. J. šiuos sužalojimus būtų padaręs labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį nukentėjusiosios poelgio (LR BK 136 str.). Nukentėjusioji N. J. paneigė apelianto nurodytą aplinkybę, neva ji neva trenkė kirvio pentimi O. J. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad O. J. buvo sužalotas kirviu į ranką. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. J. parodymai yra prieštaringi ir paneigti kitais įrodymais, todėl, kolegijos nuomone, apygardos teismas jais nesivadovavo pagrįstai. Tokiu būdu nepagrįstas yra ir O. J. skundo argumentas, kad N. J. versija, jog ji norėjo šlapintis, todėl nuėjo paskui jį ir kad ji jam kirvio pentimi jam negalėjo suduoti, yra išgalvota norint apginti save. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad būtent N. J. buvo vyro Os. J. užklupta ir sužalota netikėtai. Todėl atmestinas yra nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog jam inkriminuotą nusikaltimą padarė didžiai susijaudinęs ar dėl neatsargumo.

Nepagrįstu teismas laiko nuteistojo skundo argumentą, kad iš savo žmonos patyrė fizinį bei psichologinį smurtą, su juo buvo bandoma susidoroti. Po šio patirto smurto, jam teko kreiptis pas gydytojus dėl sužalotos rankos, ko pasekoje sekė ilgas gydymas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra jokių įrodymų, kad N. Jonuitenė smurtavo prieš savo vyrą. Iš byloje apklaustų liudytojų A. S. , L. S. , A. Z. , nukentėjusiosios N. J. parodymų matyti, kad konfliktuoti buvo linkęs būtent nuteistasis. Iš A. S. parodymų matyti, kad vieno iš tokio konflikto metu kaimynai būtent iš Os. J. buvo atėmę kirvį. Os. J. skudo argumentas, kad apygardos teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į jo skundą, paduotą Klaipėdos apygardos prokuratūrai, kuris iki šiol neišnagrinėtas, todėl neva negalėjo būti priimtas sprendimas šioje byloje, nepagrįstas ir atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. J. skundą Klaipėdos apygardos prokuratūrai parašė 2005 04 26 (t.2, b.l.29-34), tuo tarpu nusikalstama veika už kurią jis nuteistas padaryta 2004 07 09. Akivaizdu, kad Os. J. skunde prokuratūrai nurodytos aplinkybės visiškai nesusijusios su šios bylos aplinkybėmis, todėl teismas jame nurodytų aplinkybių neturėjo tirti ar vertinti. Be to, iš Klaipėdos apygardos vyr. prokuroro rašto matyti, kad šis skundas perduotas tirti Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrai (t.2, b.l.28).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, jokių baudžiamojo proceso pažeidimų neužfiksuota. Os. J. kaip įtariamojo apklausose dalyvavo gynėjai, jo teisės į gynybą nebuvo pažeistos. Nuteistasis skunde nurodo, kad nebuvo prijungtas gyvenamojo namo antro aukšto planas, kas teisėjų kolegijai nebūtų leidę daryti klaidingos išvados dėl N. J. sužalojimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis nuteistojo skundo motyvas yra nepagrįstas, nes gyvenamojo namo planas šioje byloje jokios įrodomosios reikšmės byloje surinktų įrodymų vertinimo visetui ir Os. J. veiksmų kvalifikacijai jokios reikšmės neturi. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, o iš protokole esančių įrašų galima spręsti ne tik apie įvykio aplinkybes, bet ir apie namo išplanavimą (t.1, b.l.14-18). Nors O. J. skunde taip pat nurodo, kad nebuvo išimti visi šios bylos tyrimui reikalingi daiktai, tačiau jų nekonkretizuoja. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie Os. J. skunde išdėstyti motyvai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamosios bylos grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti nėra pagrindo (BPK 287 str. 2 d., 326 str. 1 d. 5 p.).

Kolegijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai buvo susitarę duoti vienodus įrodymus arba jų parodymai teisme būtų melagingi. Todėl atmestinas Os. J. skundo argumentas, kad liudytojams tikslinga iškelti baudžiamąją bylą, dėl melagingų parodymų davimo.

Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad Os. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis anksčiau teistas, nors teistumas išnykęs. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės kyrimo pagrindų nepažeidė, o nustatydamas bausmės dydį Os. J. įvertino visas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad padaryti sužalojimai sukėlė realią grėsmę N. J. gyvybei. Os. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė žymiai mažesnė už sankcijos vidurkį, todėl ji nėra per griežta ar neteisinga, todėl jos dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Os. J. apeliacinį skundą atmesti.