- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- A6.-5084-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02512-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- J. G.
- Advokatai
- Valdas Pumputis
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G. (J. G.) ir jo atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Olgai Andrijevski,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G., būdamas UAB „S“ direktoriumi, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau, pažeisdamas VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.
Teismo posėdžio metu J. G. neneigė fakto, kad buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, tačiau nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl ankstesnio vadovo veiksmų, o jis įmonę perėmė jau su esančiu įsiskolinimu. Mokėjimų eiliškumą pažeidė ne dėl savanaudiškų paskatų, o siekdamas ją išsaugoti. Įmonės būklė yra kritinė, ji turi daug kreditorių, reikėjo mokėti už elektrą ir vandenį, kitaip nuomininkai būtų išėję iš patalpų ir įmonė bankrutuotų. Viskas buvo padaryta ne iš savanaudiškų paskatų. Prašė skirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta bauda, kadangi jo pajamos yra nedidelės. Nesutiko su prašomu priteisti nuostolių atlyginimu, kadangi mokestinė nepriemoka atsirado ne administracinio nusižengimo pagrindu ir negali būti traktuojama kaip negautos pajamos, o VMI nėra išnaudojusi visų įmanomų priemonių dėl žalos išieškojimo civiline tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis).
Iš operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 101-103) matyti, jog UAB „S“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota 1991 m. vasario 28 d., nuo 1994 m. gegužės 1 d. – pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įmonės direktorius yra J. G.. VMI apskaitos informacinės sistemos 2017 m. birželio 6 d. duomenimis UAB „S“ nepriemoką sudarė 17 408,92 EUR. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš įmonės banko sąskaitų vykdomas nuo 2015 m. kovo 31 d., iš bendrovės turto – nuo 2016 m. liepos 26 d. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, VĮ Registrų centras duomenimis, bendrovės vardu įregistruotos negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos, (duomenys neskelbtini), ir gamybos patalpos, (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 53 5024 EUR. Skolos kreditoriams 2017 m. gegužės 31 d. sudarė 74 477,57 EUR, debitorių skolos – 84 630 EUR. Likutis kasoje 2016 m. gegužės 1 d. sudarė – 3 224,03 EUR. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. pajamos sudarė 15 609,60 EUR, išlaidos – 16 540,80 EUR (1 493,46 EUR UAB „I“, 7 078,59 EUR darbo užmokesčiui išmokėti, 6 985,22 EUR atskaitingiems asmenims, 400 EUR VMI, 500 EUR SODRA, 83,53 EUR kitos išlaidos), likutis 2017 m. gegužės 31 d. – 2 292,83 EUR. Pas bendrovės atskaitingą asmenį J. G. pinigų likutis 2016 m. gegužės 1 d. buvo 0,00 EUR, nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. gauta 6 985,22 EUR, išleista – 6 985,22 EUR (iš jų: 2 476 EUR UAB „I“ už buhalterines paslaugas, 378,72 EUR UAB „E“, 500,55 EUR VMI žyminis mokestis, 61,95 EUR antstoliui Irmantui Gaideliui, 2 298,04 EUR UAB „V“ už komunalines paslaugas, 1 100 EUR advokato Valdo Pumpučio kontorai už teisines paslaugas, UAB „E“ ir Kredito unija Memelio taupomoji kasa, 77,44 EUR UAB „A“, 44,35 EUR VĮ Registrų centras, 48,17 EUR už banko paslaugas). Pagal pateiktus Didžiosios knygos duomenis per laikotarpį 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Swedbank AB banko sąskaitoje LT07 7300 0100 8207 3667 piniginių lėšų judėjimo nebuvo šio laikotarpio likutis 3601,11 EUR. AB „Citadele“ bankas sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo, paskolų Bendrovei suteikta nebuvo, valiutos operacijų nebuvo.
Iš integruotos kliento informacijos – balanso išrašų matyti, kad UAB „S“ mokestinės prievolės nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. augo, 2017 m. gegužės 31 d. mokestinė prievolė buvo 29 070,45 EUR (b. l. 9-30).
Iš UAB „S“ kasos knygos matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. įmonė mokėjo darbo užmokestį, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, mokėjo už patalpų nuomą, už buhalterines paslaugas, gavo pajamų iš patalpų nuomos (b. l. 31-90).
Iš UAB „S“ avanso apyskaitų matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. įmonė vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, leido pinigines lėšas veiklai vykdyti (b. l. 91-100).
Nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „S“ nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. J. G., būdamas šios bendrovės direktoriumi ir žinodamas apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė šio kreditoriaus teises, kadangi per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. gautas pajamas panaudojo atsiskaitymams su darbuotojais ir tiekėjais, o ne su VMI. Tai pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be to, minėtą faktą patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažymoje, integruotos kliento informacijos – balanso, UAB „S“ avanso apyskaitos ir kasos knygų išrašuose užfiksuoti duomenys. Šiais veiksmais J. G. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą įstatymas numato baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skirdamas bausmę teismas įvertina tai, kad tiek nagrinėjimo teisme metu, tiek VMI operatyvaus patikrinimo metu J. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl savo veiksmų gailėjosi. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau yra nubaustas administracine tvarka už gyventojų pajamų mokesčio nemokėjimą įstatymų nustatyta tvarka. Teismo posėdyje J. G. prašė atsižvelgti į tai, kad pažeidimą padarė ne iš savanaudiškų paskatų, o siekdamas išsaugoti įmonę, gauna nedideles pajamas, o pati mokestinė nepriemoka susidarė vadovaujant ankstesniam direktoriui ir prašė skirti švelnesnę nei ANK 120 straipsnio sankcijoje numatyta bausmę.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį administracinė nuobauda asmeniui gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais. Teismo vertinimu, J. G. nurodytos aplinkybės, susijusios su mokestinės nepriemokos atsiradimu, jo finansine padėtimi ar mokėjimo eiliškumo pažeidimo priežastimis, nelaikytinos kuom nors ypatingomis, ekstraordinariomis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas. J. G. padarytas nusižengimas yra tyčinis ir atsižvelgiant į sankcijoje numatytas baudos ribas, laikytinas pakankamai pavojingu. Operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo pradėtas jau 2015 m. kovo 31 d., tuo tarpu J. G. šios įmonės vadovu pradėjo dirbti 2015 m. liepos 1 d., vadinasi, prieš pradėdamas eiti šias pareigas jau žinojo įmonės padėtį, tačiau prisiėmė bendrovės veiklos organizavimo įsipareigojimus, o tuo pačiu ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymą. Per visą J. G. vadovavimo laikotarpį mokestinė nepriemoka nebuvo mažinama ir daugiau nei metus laiko tik didėjo, net ir įmonei gaunant pajamas. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad mokestinė nepriemoka atsirado vadovaujant kitam asmeniui, nelaikytina pakankamai ypatinga taikyti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą. J. G. duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, tačiau yra darbingo amžiaus, gaunantis reguliarias pajamas asmuo. Pagal J. G. pateiktus duomenis jis dirba UAB „S“ bei UAB „K“ direktoriumi, šiuo metu darbo užmokestį gauna tik iš UAB „K“, už rugsėjo mėn. gavo virš 600 EUR, išlaikytinių neturi. Todėl, įvertinęs ANK 675 straipsnyje įtvirtintus baudos sumokėjimo terminus, teismas neturi pagrindo išvadai, jog pažeidėjas dėl sunkios materialinės padėties neturi galimybių sumokėti baudą per įstatyme nustatytus terminus.
Pažeidimas yra tyčinis, padarytas sąmoningai ignoruojant nustatytą mokėjimų tvarką, teismo posėdyje pažeidėjas nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta baudą, todėl įvertinus J. G. gaunamų pajamų dydį, pažeidimo laikotarpį, padarymo motyvus ir jo pavojingumą, o taip pat susidariusios mokestinės nepriemokos dydį, kaltės formą ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, spręstina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis artimas nuobaudos minimumui. Nagrinėjamoje byloje J. G. nepateikė nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei visų reikiamų duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau jam išaiškintina, kad nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Atmestinas kaip nepagrįstas VMI reikalavimas dėl 15 349 EUR žalos, kurią sudaro UAB „S“ mokestinė nepriemoka, priteisimo. ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir mokestinė nepriemoka nėra šio nusižengimo pasekmė ar padarinys. Be to, mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo, o ne jo vadovas ir ji yra išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka, todėl negali būti tapatinama su turtine žala. Priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką nustato MAĮ 5 skirsnis, kurio 106 straipsnyje įtvirtinti šios nepriemokos išieškojimo būdai ir tvarka, nustatant, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš turto yra vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, VMI siekis šioje byloje juridinio asmens mokestinę nepriemoką išieškoti administracinio nusižengimo bylos proceso metu, laikytinas netinkamu teisių įgyvendinimo būdu. Byloje nenustatyta, kad J. G. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus MAĮ reguliuojamoje srityje, dėl kurių VMI būtų patyrusi tiesioginę žalą, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, kaip nenagrinėtinas administracinių nusižengimų teisenoje.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. G. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Netenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti mokoma į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A6-5084-1058/2017.
Sumokėjęs baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nutarimą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.