Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2008 m. rugpjūčio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą laisvės atėmimu trejiems metams, Panevėžio apygardos teismo 2009–10–30 nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (12500) Lt dydžio bauda;

2011 m. birželio 21 d. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 4 dalį galutine bausme – 40 parų areštu ir 100 MGL (12500) Lt dydžio bauda; arešto bausmę atlikęs 2011–08–30, bauda išieškota 2014–11–28;

2018 m. balandžio 3 d. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų trukmės viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui išdirbti po 32 (trisdešimt dvi) valandas viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui išdirbti po 32 (trisdešimt dvi) valandas viešųjų darbų,

2018 m. gruodžio 27 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 70 parų arešto bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018-04-03 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą – 75 parų arešto – bausmę, į bausmės laiką įskaitytos dvi paros išbūtos laikinajame sulaikyme, bausmės neatlikęs;

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019-01-15 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad keturi rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloplokštelėse Nr. (duomenys neskelbtini) rasti 2018-11-17, įvykio vietos apžiūros metu dėl N. Z. sužalojimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tinkami asmeniui identifikuoti. Keturi rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloplokštelėse Nr. (duomenys neskelbtini) yra palikti nukentėjusiosios N. Z. atitinkamai dešinės rankos smiliumi, kairės rankos didžiuoju pirštu, kairės rankos bevardžiu ir dešinės rankos didžiuoju pirštu (2 t., b. l. 86 – 89).

Teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje, konstatuoja:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, jog išėjęs iš kaltinamojo buto, grįžo į savo butą, kur rado išsigandusią nukentėjusiąją, kuri buvo susiėmusi už pilvo, pasakė, jog „pripjovė D.“, matė kraują ties pilvu (1 t., b. l.), tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. šių parodymų netvirtino ir neprisiminė, kad būtų matęs sužalotą nukentėjusiąją, tačiau jis patvirtino ankstesnius savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nukentėjusios N. Z. parodymus, jog kaltinamasis su nukentėjusiąja konfliktavo, dėl to jis iš kaltinamojo buto išėjo. Aplinkybę, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja susibarė patvirtino ir liudytojas E. Š. Šis liudytojas teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog matė, kaip kaltinamasis su N. Z. susistumdė virtuvėje, stūmė ją iš virtuvės į koridorių, kur yra tualetas ir vonia; jie barėsi, N. Z. įėjo į vonią, o tada į virtuvę grįžo kaltinamasis, kuris ėmė jį (E. Š.) varyti iš buto (1 t., b. l. 90–91, 3 t., b. l. 190–191). Šių liudytojų parodymai papildo nukentėjusios N. Z. parodymus, jog po grįžimo iš A. B. buto su kakava kaltinamasis ją užsipuolė ir su kažkokiu daiktu sudavė smūgį tualete. Liudytojų L. B. ir G. V. parodymai patvirtina pirminius nukentėjusios parodymus, jog po sužalojimo ji bėgo slėptis į A. B. butą.

Iš liudytojų A. B., E. Š. ir nukentėjusios N. Z. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad skirtingose apklausose jų nurodytos aplinkybės apie tai, kas iš girtavusių asmenų buvo D. B. bute po smūgio nukentėjusiajai sudavimo (nukentėjusioji teisme nurodė, jog po suduoto smūgio D. B. bute buvo tiek A. B., tiek E. Š.; teisme A. B. teigė, kad po kaltinamojo ir nukentėjusio konflikto išėjo namo, sužalotos nukentėjusios nematė; E. Š. teigė, jog po to, kai kaltinamasis su nukentėjusiąja susibarė, A. B. išėjo namo, jis pabuvo apie 15 min. irgi išėjo pas A. B.; sužalotos nukentėjusios nematė) skiriasi. Taip pat nukentėjusios N. Z. ėjimo pas A. B. aplinkybės nukentėjusios ir liudytojų A. B. bei E. Š. parodymuose nesutampa (nukentėjusioji N. Z. teisme parodė, kad po suduoto smūgio nieko neatsimena, nors ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad po suduoto smūgio išsigandusi nuėjo į A. B. butą, kur norėjo pasislėpti (1 t., b. l. 52, 57)), o A. B. teisme neprisiminė, ar nukentėjusioji buvo atėjusi sužalota į jo butą, negalėjo paaiškinti, iš kur jo bute buvo kraujas; E. Š. negalėjo aiškiai nurodyti, kur jis ėjo po to, kai iš D. B. buto išėjo A. B.), tačiau tai negali duoti pagrindo visus šių proceso dalyvių – nukentėjusios ir liudytojų A. B., E. Š. – parodymus laikyti neteisingais, neįrodančiais kaltinamojo D. B. kaltės, nes akivaizdu, jog nukentėjusioji ir paminėti liudytojai, kurie įvykio metu buvo neblaivūs (nukentėjusiajai N. Z. nustatytas – 1,34 promilės alkoholio, liudytojui A. B. – 3,36 promilės alkoholio (1 t., b. l. 71–72), liudytojui E. Š. – 2,42 promilės alkoholio (1 t., b. l. 85)), dėl girtumo ir patirto išgąsčio galėjo skirtingai įvertinti susidariusią situaciją. Tačiau šių proceso dalyvių parodymai duoti tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu gretinant su kitais bylos įrodamais leidžia teismui daryti išvadą, kad neatitikimai nekeičia kaltinamajam D. B. pareikštų kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių. Juolab, kad byloje nėra jokių įrodymų apie kitus asmenis galėjusius sužaloti nukentėjusiąją. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji ar šie liudytojai siekia asmeninės naudos ar turi tikslą kaltinamąjį apkalbėti. Tokią išvadą dėl nukentėjusios N. Z. parodymų sustiprina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji N. Z. civilinio ieškinio nereiškė, baigiamųjų kalbų metu neprašė kaltinamojo D. B. griežtai bausti ir prokuroro pasiūlytą laisvės atėmimo bausmę įvertino kaip per griežtą. Todėl kaltinamojo D. B. parodymai apie nukentėjusios N. Z. kerštą už tai, kad jis nepriima jos gyventi į savo namus ir kad nukentėjusioji parodymus duota pagal spaudoje paskelbtą informaciją, atmetami.

Rastų kraujo pėdsakų vieta laiptinėje ir A. B. bute atitinka nukentėjusios N. Z. pirminius parodymus, jog ji po D. B. bute suduoto smūgio nubėgo iki A. B. buto, iš pradžių net nesuprato, kad ją padūrė, kraujas iš pradžių gausiai nebėgo, o bėgti intensyviai pradėjo būnant A. B. bute (2 t., b. l. 57), o vėliau sugrįžo į D. B. butą, iš kur atvykę greitosios pagalbos darbuotojai nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Liudytojų L. B. ir G. V. parodymai – jog nukentėjusioji bijojo pasakyti, kas ją padūrė, ji sakė, kad nežino, kas jai dūrė, nematė, buvo tamsu, ji teigė, kad viskas vyko laiptinėje; nukentėjusioji medikams sakė, kad ji bijo pasakyti, kas ją sužalojo – ne tik nepaneigia nukentėjusios N. Z. parodymų dėl sužalojimo vietos, o tik patvirtina pirminius nukentėjusios parodymus, jog ji kaltinamojo bijo, todėl bijojo pasakyti tiesą.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. teigė, kad ne jis sužalojo nukentėjusiąją, tačiau bylos įrodymų visetas leidžia tvirtinti, jog kaltinamasis tyčia sudavė smūgį nenustatytu daiktu nukentėjusiajai. Kaltinamojo veiksmai – nenustatyto daikto paėmimas, smūgiavimas nukentėjusiajai – patvirtina, kad smūgis jai buvo suduotas tyčia. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. B. turėjo tiesioginę tyčią sunkiai sužaloti nukentėjusiąją. Jei kaltinamasis D. B. būtų norėjęsi, būtų galėjęsi suduoti daugiau smūgių, tačiau sudavė tik vieną smūgį. Tačiau suduodama smūgį į pilvo sritį suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamojo D. B. kaltė dėl sunkaus kūno sužalojimo pasireiškė netiesioginės tyčios forma.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad D. B. sunkų sveikatos sutrikdymą N. Z. padarė savo tyčiniais veiksmais, t. y. durdamas nenustatytu daiktu vieną kartą N. Z. į pilvo sritį.

Kaltinimas D. B. buvo pareikštas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t .y. už šeimos nario sunkų sužalojimą.

Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Ankstesniuose teismų sprendimuose – Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje, 2018 m. balandžio 3 d. baudžiamajame įsakyme – yra nustatyta, kad kaltinamasis D. B. ir nukentėjusioji N. Z. 2017 metais, 2018 m. vasario mėnesį buvo sugyventiniai. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta po paminėtų teismo sprendimų priėmimo, todėl būtina nustatyti, ar kaltinamojo D. B. ir N. Z. santykiai buvo kaip sugyventinių ir šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2018 m. lapkričio 17 d.

Kaltinamasis D. B. neigė, jog jis su N. Z. veikos padarymo metu buvo sugyventiniai, tvirtino, jog jis N. Z. sugyventine nebelaiko nuo 2016 metų Kaltinamasis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio tyrimo metu tvirtino, kad jis negali atsikratyti N. Z., kuri pas jį ateina, nors jiems kitoje baudžiamojoje byloje buvo uždrausta bendrauti. Iš ankstesnių teismų sprendimų kaltinamojo D. B. atžvilgiu matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su N. Z. iki 2018 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; taip pat baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam nuo 2017 m. balandžio 18 d. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri palikta nepakeista iki 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (3 t., b. l. 63–71). Šie duomenys atitinka tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusios parodymus, jog 2017 m. balandžio 18 d. pareigūnai įpareigojo kaltinamąjį nesiartinti prie N. Z. (3 t., b. l. 129). Pati nukentėjusioji N. Z. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 20 d. apklausos metu parodė, kad apie puse metų su kaltinamuoju D. B. nebegyvena, jie anksčiau yra buvę sugyventiniai (1 t., b. l. 50–52, 3 t., 128, 4 t., b. l. 24). Nukentėjusioji teisme akcentavo, jog kaltinamasis bet kada neleidžia pas jį ateiti į butą ir ten būti, tačiau pas jį ateidavo, kadangi šis ją kviesdavo – patvarkyti namus, valgyti padaryti, buto raktus atiduodavo kaltinamajam (4 t., b. l. 24). Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, aplinkybę, jog iki įvykio kelias dienas buvo apsistojusi pas A. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51); tą vakarą, kai kaltinamasis ją sužalojo, A. B. iš geros valios leido laikinai pas jį prisiglausti (1 t., b. l. 57); teisme nukentėjusioji patvirtino, jog įvykio metu gyveno pas savo dukrą S. Z., o dabar gyvena pas seserį J. Č., o iki įvykio dvi dienas buvo pas A. B. (3 t., b. l. 129). Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog nukentėjusioji N. Z. įvykio metu pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, glaudėsi vis pas kitus asmenis, todėl tvirtinti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis veikos padarymo metu gyveno kartu, nėra jokio pagrindo. Juolab, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys – siųsti teismo dokumentai N. Z. adresu (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) – neprieštarauja kaltinamojo parodymams, kad N. Z. 2017 ar 2018 metais gyveno (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 191).

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad susitikimų metu kaltinamasis ir nukentėjusioji girtaudavo, konfliktuodavo, abu neturėjo nuolatinio pragyvenimo šaltinio, tenkindavosi atsitiktiniais uždarbiais, todėl akivaizdu, kad įvykio metu bendro ūkio jie nevedė ir neturėjo. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai, todėl teigti, kad veikos padarymo metu – 2018 m. lapkričio 17 d. – kaltinamąjį ir nukentėjusiąją tebesiejo pastovūs, artimi tarpusavio atsakomybės kaip šeimos narių santykiai, nėra pagrindo. Priešingu atveju, t. y. pripažinus kaltinime nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusioji buvo kaltinamojo šeimos narys, būtų iškreipiami šeimos santykiai, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama. Sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius. Šiuo atveju, kaltinamasis D. B. kategoriškai teigė, kad jis jau seniai nukentėjusios N. Z. nelaiko sugyventine, negali ja atsikratyti, nukentėjusioji tvirtino, jog su kaltinamuoju prieš puse metų išsiskyrė (3 t., b. l. 128), kaltinamąjį apibūdino buvusiu sugyventiniu, įvykio dieną atėjo kaip kaltinamojo pažįstama (4 t., b. l. 24). Jokių duomenų apie ketinimus įteisinti ar tęsti šeiminius santykius byloje taip pat nėra.

Liudytojai patvirtino kaltinamojo nurodomas aplinkybes, jog kaltinamasis neblaivios nukentėjusios į namus neįsileisdavo arba neblaivią ją iš namų išvarydavo, dėl ko nukentėjusioji keldavo triukšmą, miegodavo laiptinėje. Liudytojai negalėjo tiksliai patvirtinti, kuriuo konkrečiu laikotarpiu kaltinamasis ir N. Z. gyveno kartu, kokie santykiai siejo kaltinamąjį ir nukentėjusiąją įvykio metu. Liudytojas K. V. nurodė, kad nukentėjusioji pas kaltinamąjį ateidavo retai, kaltinamasis nukentėjusiąją išvarydavo, nes ji visada neblaivi būdavo; kiek laiko gyvena nežino, apie 4 metus, paskutiniu laiku, nukentėjusioji „pasivalkiodavo“ ir vėl pas kaltinamąjį ateidavo (3 t., b. l. 144); liudytoja E. J. teigė, jog nukentėjusioji gal kokius 4 metus gyvena pas kaltinamąjį, ji ne nuolat būna, paskutinį kartą nukentėjusiąją pas kaltinamąjį matė vasarą, ankstyvą rudenį (3 t., b. l. 146). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. nurodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja kartu gyvena iki kol apsipyksta, veja nukentėjusiąją lauk, mėto jos daiktus pro langus, būna, kad nukentėjusioji miega koridoriuje, po to jie susitaiko ir gyvena toliau (1 t., b. l. 76), tačiau laikotarpio nekonkretizavo, o teisme šis liudytojas nurodė, kad nukentėjusioji kaltinamajam gal draugė, kartais kaltinamasis su nukentėjusiąja gyvena, gal anksčiau daugiau gyveno, nežino, ar kartu jie gyveno (3 t., b. l. 189).

Bylos įrodymai taip pat patvirtina, jog kaltinamojo ir nukentėjusios santykiai iš esmės buvo grįsti alkoholio vartojimu ir konfliktais, apie kuriuose parodymus davė kaimynai. Kaimynų parodymus atitinka ir rašytiniai bylos įrodymai, o būtent: iš įvykių paieškos duomenų matyti, kad laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2019-01-17 adresu (duomenys neskelbtini), registruoti 45 įvykiai (1 t., b. l. 139–147); iš 2019–01–10, 2019–01–21 skaitmeninių laikmenų apžiūros protokolų matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 6 d. Bendrajame pagalbos centre fiksuoti pranešimai iš telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pranešimų turinys apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini) buvusi sugyventinė skambinėja į duris, veržiasi į pranešėjo namus, pranešėjas negali įeiti į namus; į pranešėjo buto duris daužosi neblaivi moteris (1 t., b. l.151–159, 165–175). Akivaizdu, jog byloje esantys duomenys neleidžia teigti apie juos siejančius šeiminius santykius. O ta aplinkybė, jog kaltinamojo namuose, spintoje (1 t., b. l. 30 nuotrauka Nr. 30) buvo nukentėjusios, kuri neturi pastovios gyvenamosios vietos, rūbų, niekaip neįrodo jų sugyventinių statuso. Juolab, jog pati nukentėjusioji neneigė, kad 2017 metais skambino policijai ir prašė padėti atsiimti daiktus iš buvusio sugyventinio (3 t., b. l. 129). Ši aplinkybė užfiksuota įvykių paieškos suvestinėje – pranešimas 2017–11–07 15:02 val. (1 t., b. l. 142).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji N. Z. nebuvo kaltinamojo D. B. šeimos narys, todėl jo veika, pasireiškusi sunkiu nukentėjusios N. Z. sveikatos sužalojimu, atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, o ne BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Esant paminėtoms aplinkybėms kaltinamojo D. B. veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuotina į BK 135 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji N. Z. civilinio ieškinio nereiškė.

Civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa – baudžiamojoje byloje pareiškė 4530,53 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį (1 t., b. l. 128–133). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusios N. Z. atžvilgiu ir taip jai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo N. Z. buvo gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų (1 t., b. l. 133) matyti, kad dėl N. Z. patirto sužalojimo gydymo Panevėžio teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 4530,53 eurų. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamojo D. B. veika.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas atsižvelgia į tai, jog D. B. padarė sunkų nusikaltimą – jis sunkiai sužalojo N. Z.. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė iki dešimties metų. Kaltinamasis įvykdė baigtą tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau teistas (3 t., b. l. 23–28, 34–61, 63–71), taip pat teistas pagal BK 140 straipsnį dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją (3 t., b. l. 63–71), baustas administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 17–22). Atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu buvo probuojamas ir nustatytas pareigas vykdė be pažeidimų (3 t., b. l. 74), psichikos sveikatos centre neregistruotas (3 t., b. l. 12), iki suėmimo nedirbo ir užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo (3 t., b. l. 8–9), į tai, jog kaltinamasis D. B. nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – per visą procesą neatsiprašė nukentėjusios N. Z., neatlygino nė dalies nusikaltimu padarytos žalos, į tai, jog nenustatyta nė viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o pripažinta dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė iki dešimties metų. Nors nenustatyta nė viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o yra dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės, tačiau atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, į tai, jog po įvykdyto nusikaltimo kaltinamasis nebuvo abejingas nukentėjusios atžvilgiu – iškvietė pagalbą, šiuo metu keičia savo elgesį teigiama linkme – per kardomojo kaltinimo suėmimo laikotarpį kaltinamasis elgėsi gerai ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu už aktyvų dalyvavimą užimtumo renginiuose, mandagų bendravimą su administracijos atstovais, gerai atliekamas kameros tvarkinio pareigas buvo skatintas pasimatymo laiko pailginimu 1 valandą (3 t., b. l. 158), į nukentėjusios poziciją kaltinamojo atžvilgiu – prašė griežtai kaltinamojo nebausti, į nusikaltimo pasekmes – nukentėjusioji gydymo įstaigoje buvo gydyta penkias dienas (nuo 2018–11–17 iki 2018–11–21). Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam D. B. už sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei bausmės vidurkis ir būtent tokios trukmės bausmė atitiks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir bus proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, D. B. asmenybei ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės pratęsimo pagrindas nėra pasikeitęs ar išnykęs, kadangi kaltinamasis nusikalto 2018 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo metu, be to, 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl smurtinio nusikaltimo padarymo prieš tą pačią nukentėjusiąją, todėl šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, jog kaltinamasis D. B. gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. birželio 26 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. birželio 26 d. bei bausmę atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 4530,53 Eur civilinį ieškinį ir priteisti iš D.B. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 4530,53 Eur.

N. Z. drabužius pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje, gražinti N. Z.;

D. B. drabužius ir telefoną Nokia pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje bei pinigus – 1,35 Eur pagal kvitą A Nr. (duomenys neskelbtini), gražinti D. B.;

Dėmių ėminius, biologinius bandinius, rankų nuoplovų pavyzdžius saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje, pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), ir voką su 4 vnt. daktiloplokštelėmis (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.