Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. U., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovui Ramūnui Vaitkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2009 m. kovo 31 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus specialistė 2009 m. kovo 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. U. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už SAM pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį ir jo priedų pateikimą, pažeidė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 2 dalies 5 punkto, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr.435 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.5. punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr.647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 130 punkto reikalavimus, taip pat neįvykdė teisėto 2009-01-20 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareigūno reikalavimo Nr. (8.42) SI1-4066, iki 2009-02-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) SAM pranešimo apie apdraustąjį už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalį. 2009 m. kovo 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimu A. U. patrauktas administracinės atsakomybėn pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirta administracinė nuobauda - 1750 litų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 188⁶ straipsnį numatyta už Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimus. ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. Ši teisės norma yra blanketinė, kurios dispozicija nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

A. U. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis kaip draudėjo atstovas neteikė teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenų apie apdraustajam per kalendorinį ketvirtį apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas, o Institucijai dėl šios prievolės neįvykdymo pateikus A.U. 2009 m. sausio 20 d. privalomąjį reikalavimą Nr. (8.42) SI1-4066, šio reikalavimo iki nurodytos datos - 2009 m. vasario 5 d. neįvykdė ir nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo apie apdraustuosius už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 13-14), tiek skundžiamame nutarime (b.l. 16-17) nurodyta, jog tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 2 dalies 5 punkto, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr.435 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 25.5. punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr.647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau Taisyklės) 130 punkto reikalavimus.

Taikant ATPK 188⁶ straipsnį būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarka. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Apyskaitų, ataskaitų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nuostatų 25.5. punkte numatyta, kad draudėjas pateikia teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie kiekvienam apdraustajam per kalendorinį ketvirtį apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas, kartu pateikdamas formą Nr.4 (šių Nuostatų 20.1.4 ir 20.2.24 punktai). Duomenys pateikiami kiekvieną ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės darbo dienos prieš 15 dieną. Taisyklių 130 punkte nustatyta, kad draudėjai, privalantys mokėti socialinio draudimo įmokas, privalo kiekvieną ketvirtį pateikti Fondo valdybos teritoriniams skyriams socialinio draudimo pranešimus apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas. Aiškinant šias teisės akto normas, darytina išvada, kad subjektas, kuriam šios normos adresuotos, besąlygiškai privalo pateikti ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas. Minimų pranešimų nepateikimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 188⁶ straipsnį.

Iš Draudėjo registravimo pažymėjimo (b.l.21) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruotas draudėju 2002 m. liepos 17 d. Pagal teikiamus informacinės sistemos duomenis apie draudėją nustatyta (b.l.22-23), kad bendrovės vadovas yra A. U., todėl jam tenka pareiga teikti nurodytas ataskaitas VSDFV Klaipėdos skyriui. Įmonės vadovui šių ataskaitų neteikiant, VSDFV Klaipėdos skyriaus pareigūnas 2009 m. sausio 20 d. surašė reikalavimą dėl SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį pateikimo (b.l.15-16), kuriame nurodyta pateikti reikalaujamas ataskaitas per 10 dienų su paaiškinamuoju raštu, nurodant vėlavimo priežastis. Reikalavimas A.U. įteiktas 2009 m. sausio 26 d., reikalavimo įvykdymo terminas pasibaigė 2009 m. vasario 5 d., tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas būtų įvykdytas. Šio reikalavimo nevykdymas taip pat užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad A.U. apie pareigą teikti pranešimus, nors įmonė ir nevykdo veiklos buvo perspėtas jau dėl 2008 m. IV ketvirčio ataskaitos nepateikimo ir dėl šių aplinkybių 2008 m. spalio 21 d. pateikė savo paaiškinimą. Taigi jam buvo žinoma apie pareigą teikti pranešimus apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas. Tai, kad įmonė nevykdo veiklos ir nėra mokamas darbo užmokestis ir priskaitomos įmokos į fondo biudžetą, įstatymo leidėjas nėra numatęs išimčių, leidžiančių minimu laikotarpiu neteikti pranešimų. Pranešimų pateikimas yra imperatyvi vadovo ar kito atsakingo asmens pareiga, o minimos aplinkybės, kad įmonė neapskaičiavo draudžiamųjų pajamų nedraudiminiu laikotarpiu yra nurodoma pranešimo turinyje. Taigi aukščiau aptartas aplinkybių visetas patvirtina, kad A.U. pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį ir abejonių dėl veikos kvalifikavimo nekyla.

Teismas, nagrinėdamas skundą turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus, ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 297 str.).

ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalies sankcija numato administracinę nuobaudą – baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. Vadovaujantis ATPK 30² straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A.U. už ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirtas administracinės nuobaudos dydis turėjo būti nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį. Ginčijamu nutarimu A.U. būtent ir paskirtas baudos dydžio vidurkis - 1750 litų bauda. Bylos nagrinėjimo metu Institucijoje A.U. nedalyvavo ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtinama jo turtinė padėtis, šeimyninė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos skiriamos administracinės nuobaudos – baudos dydžiui. Teisminio nagrinėjimo metu A.U. teikia rašytinius įrodymus apie šeimos gaunamas pajamas, turtinius įsipareigojimus ir prašo teismo įvertinti šias aplinkybes kaip sąlygojančias galimybę skirti bent minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Taigi teismui teikiami rašytiniai įrodymai yra pagrindas analizuoti ar A.U. tikslinga švelninti paskirtąją administracinę nuobaudą. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Teismas mano, kad tikslinga įvertinti tai, jog A.U. šeimos pajamos yra apie 1500 litų per mėnesį, jis turi išlaikomų asmenų (turi nepilnametį vaiką, bei teikia paramą pilnamečiui studijuojančiam vaikui), turi kreditorinių įsiskolinimų banko įstaigai ir mėnesinė įmoka kredito įstaigai yra apie 800 litų ir šias aplinkybes pripažinus svarbiomis, paskirtąją administracinę nuobaudą sumažinti iki minimalios, numatytos sankcijoje, t.y. iki 500 litų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką taip pat yra akcentavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

Dėl skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. U. už paduodamą skundą sumokėjo 100 litų žyminį mokestį ir tai patvirtina AB Swedbank Uostamiesčio KA 2009 m. balandžio 10 d. išduotas sumokėtos įmokos mokėjimo kvitas (b.l. 9).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo, todėl A.U. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

A. U. skundą tenkinti dalinai.

2009 m. kovo 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nutarimą „Dėl baudos skyrimo“ Nr. (6.4)ATN-39 pakeisti ir A. U. už ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įvykdymą paskirtos administracinės nuobaudos dydį sumažinti iki 500 litų.

Kitoje dalyje 2009 m. kovo 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nutarimą „Dėl baudos skyrimo“ Nr. (6.4)ATN-39, palikti nepakeistu.

Valstybinę mokesčių inspekciją įpareigoti grąžinti A. U. a/k (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 10 d. įmokos mokėjimo kvitu AB Swedbank Uostamiesčio KA sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.