Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. LK-N-619 „Dėl nuteistojo J. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir J. D. nustatyta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d. (atsižvelgiant į į bausmės laiką įskaitytą bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį ir į paskirtą bausmę įskaitytą laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, išlieka aktualūs jo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje, stebimas ambivalentiškas J. D. požiūris į jam taikomas tikslines intervencines priemones, nenustatyta reikšmingų J. D. apsauginių kriminogeninių veiksnių, padarė išvadą, jog akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką jis nepadarė ir nutarė netaikyti J. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistajam J. D. paskirta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Du trečdalius bausmės J. D. atliko 2022 m. sausio 12 d., todėl egzistuoja formalioji sąlyga jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistasis turi atitikti ne tik formaliąsias, bet ir materialiąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. jog bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo J. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas aštuntą kartą. Prieš tai Lygtinio paleidimo komisija ir teismas sprendė, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką J. D. nepadarė. Paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartyje konstatuota, kad J. D. teigiamai apibūdinančios aplinkybės – bausmės atlikimas Vilniaus pusiaukelės namuose, leidimas trumpalaikėms išvykoms už kalėjimo ribų, nuoseklus dalyvavimas resocializacijos programose, eilė paskatinimų, kelių profesijų įgijimas, skolų neturėjimas – rodo teigiamus jo elgesio pokyčius, vis dėlto, jie yra riboti, būtina tęsti elgesio korekciją mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų srityse, šalinti dinaminius kriminogeninius veiksnius.

Iš bylos ir asmens bylos medžiagų matyti, kad po paskutinio atlikto socialinio tyrimo J. D. vieną kartą buvo paskatintas, suteikiant jam papildomą išvyką į namus, dalyvavo ir sėkmingai baigė individualią programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, toliau dalyvauja palaikomojo pobūdžio psichologo konsultacijose. Teismas šias J. D. pastangas keistis vertina teigiamai, tačiau laiko, kad kol kas didesnės įtakos jo resocializacijai tai nepadarė. Antai iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Vis dar išskiriama nemažai J. D. dinaminių kriminogeninių veiksnių (darbinės patirties stygius; smurtinio elgesio atvejis esant alkoholio vartojimui; ankstesnė narkotikų vartojimo patirtis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; orientavimasis į asmeninės naudos ir galimybių siekimą; mąstymo lankstumo stoka), kuriuos jis turi galimybę pašalinti. Pastebėtina, nors po paskutiniojo vertinimo J. D. nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas nebeišskiriamas kaip jo dinaminis kriminogeninis veiksnys, tačiau mąstymo ir elgesio srityje vis dar pabrėžiama J. D. savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, kaip aktualus, su jo nusikalstamu elgesiu susijęs kriminogeninis poreikis. Iki šiol didelį susirūpinimą išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje kelia nestabili ir nenuosekli J. D. darbo patirtis ir tai, kad šiuo metu jis nedirba, nes J. D. santykinai ilgą laiką save realizavo turtinio pobūdžio nusikalstamose veikose. Nors įtakos J. D. galimybei dirbti turi ribotas jo darbingumo lygis, tačiau J. D. nėra visiškai nedarbingas. Lėšų tvarkymo ir pajamų srityje taip pat pabrėžiama, kad J. D. savęs realizavimas teisėtoje darbinėje veikloje būtų svarbus apsauginis, galintis padėti valdyti jo nusikalstamo elgesio riziką veiksnys. Emocinės gerovės srityje stebimi išliekantys J. D. gynybiškas požiūris į savo asmeninius trūkumus, jų analizės ir objektyvaus saviįvaizdžio stoka. Vis dar aktualūs mąstymo ir elgesio srityje yra J. D. būdingas kontroliuojantis elgesys, jo nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai, savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, orientavimasis į savo poreikių patenkinimą ir asmeninės gerovės kūrimą, kurie vertinami kaip kriminogeniniai poreikiai, tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Nuostatų srityje liko nepakitę J. D. nenoras akcentuoti savo veiksmais padarytos žalos plačiąja prasme, savo vaidmens nusikalstamo susivienijimo veikloje minimizavimas, taip pat jis toliau savo veiksmus aiškina asmeninių poreikių patenkinimo galimybėmis ir finansinės gerovės užsitikrinimu, kaip padėjusiais jam sukurti asmeninį teigiamą požiūrį į save. Taip pat svarbu, kad J. D. požiūris į jam taikomas socialinės reabilitacijos priemones išlieka ambivalentiškas, stebimi jo subjektyvūs lūkesčiai jam taikomų intervencinių priemonių atžvilgiu, todėl šiuo metu pozityvūs jo mąstymo, nuostatų ir elgesio sričių pokyčiai išlieka riboti.

Skunde nurodyta, kad Lygtinio paleidimo komisija neatsižvelgė į J. D. teigiamai apibūdinančias aplinkybes ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas su tuo nesutinka. Tiek Lygtinio paleidimo komisija, tiek teismas ne kartą vertino J. D. teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau padarė išvadą, kad neigiamų jos neatsveria. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių pagrindo spręsti kitaip šiuo metu teismas neturi. Paminėtina ir tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 6 ir 7 dalimis, lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam atitinkamais atvejais taiko Lygtinio paleidimo komisija ir nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas, todėl tai, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, vertina nurodyti subjektai. Be to, skunde teigiama, kad Lygtinio paleidimo komisija pernelyg sureikšmino J. D. nusikalstamą praeitį. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tokios prognozės negali būti padaromos kitaip, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Todėl tai, kad J. D. yra nuteistas ne pirmą kartą, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkių nusikaltimų padarymą, negali būti ignoruojama sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistojo J. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nurodyti dinaminiai J. D. kriminogeniniai veiksniai, galimybės įsidarbinti, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės, nuostatų sričių probleminiai aspektai iki šiol kelia didelį susirūpinimą ir pagrįstų abejonių, ar jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tai ypatingai svarbu, nes J. D. teistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, todėl tam, kad teismas jam galėtų taikyti lygtinį paleidimą, pirmiausia ir svarbiausia turi įvykti ir būti aiškiai matomi teigiami pokyčiai jo mąstysenoje. Dėl šių priežasčių teismo ne kartą vertintos ir J. D. nurodytos naujos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, taip pat jo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju; deklaruoja nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje) neigiamų aplinkybių neatsveria ir, vertinant jų visumą, nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Teismas visumoje teigiamai vertina J. D. elgesį bausmės atlikimo metu, už tai bausmę jis atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose, turi teisę į išvykas už kalėjimo ribų ir pan. Vis dėlto, J. D. turėtų toliau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose, vykdyti kitas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, koncentruodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, probleminių sričių sprendimą. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo J. D. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. LK-N-619 „Dėl nuteistojo J. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.