Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio viršininko 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu nubaustas administracine nuobauda – 50 Lt bauda už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1 d., t. y. už tai, kad jis, gyvendamas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, savo namų valdoje (duomenys neskelbtini) laiko nepririštą ar neuždarytą į voljerą šunį, kuris, bėgiodamas kieme, šoka ant tvoros ir tokiu būdu kelia nepatogumus tuo metu keliu einantiems žmonėms, bei neužtikrina, kad šuo nekeltų triukšmo ir nepažeidinėtų kitų asmenų teisių ir interesų, tuo pažeidė Druskininkų savivaldybės gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-1016, 27 p., 38 p., 45 p. reikalavimus.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. G. apskundė jį Druskininkų miesto apylinkės teismui, prašydamas nutarimą panaikinti. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi V. G. skundą atmetė.

V. G. skundžia Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, jog jis nepažeidė savivaldybės patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių. Teismas netinkamai aiškino ATPK 8 str. 2 d. numatytas teisės normas, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Institucijos 2013-08-23 priimtas nutarimas grindžiamas Druskininkų savivaldybės Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų 2005-10-25 Druskininkų miesto savivaldybės tarybos sprendimu 27, 38, 45 punktų reikalavimais, tačiau 2013-07-31 naujai patvirtintos Druskininkų savivaldybės Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės sušvelnino gyvūnų laikymo rėžimą, todėl šios taisyklės ir turėjo būti taikomos. Naujose taisyklėse nurodoma, jog uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs.

Skunde taip pat pažymima, jog teismas, vertindamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimo, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei sveikatai bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, vykdymą, vadovavosi išimtinai tik šio proceso iniciatorių M. ir A. Č. bei liudytojų J. G. ir A. J. parodymais, tačiau nevertino liudytojų R. V. ir I. V., R. J. parodymų, o jos tvirtino, kad jo šuo savo lojimu nekelia joms nepatogumų. Apelianto nuomone, šunį jis laiko visiškai teisėtai, jo laikymo sąlygos nekelia jokių pavojų aplinkiniams, kadangi jo namų valda aptverta tvora. Galiojančios Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės leidžia šunį laikyti palaidą aptvertoje teritorijoje. Kaip reikalauja Aprašo 60 punktas jis yra pakabinęs atitinkamo dydžio įspėjimą apie laikomą šunį. Kitokių apribojimų ir reikalavimų teisės aktai nenumato. Todėl teigti, kad jis pažeidžia kitų asmenų teises, nėra pagrindo.

Apeliantas akcentuoja, jog byloje nenustatytas teisės pažeidimo padarymo laikas, kadangi teik protokole, tiek nutarime įvardintas laikas – 2013 m. birželio 23 d. 0 val. 0 min., neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

V. G. skundas netenkintinas.

ATPK 110 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisykles. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, ATPK 110 str. dispozicija yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens atsakomybės klausimą būtina nurodyti teisės aktą, kurio reikalavimai pažeisti. Pažeidimo nustatymo metu, t. y. 2013 m. birželio 26 d., Druskininkų savivaldybės teritorijoje galiojo Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-1016 patvirtintos Druskininkų savivaldybės Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės, todėl jomis pagrįstai vadovautasi inkriminuojant V. G. administracinės teisės pažeidimą. Nors nutarimo, kuriuo V. G. buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 110 str. 1 d., metu jau galiojo naujosios 2013 m. liepos 31 d. įsakymu patvirtintos Gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės, nebenumatančios pareigos šunį laikyti pririštą arba uždarytą voljere, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad jos švelnina atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį nėra pagrindo. Visų pirma dėl to, jog naujose, 2013 m. liepos 31 d. įsakymu patvirtintose Gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse išliko tas pats reikalavimas, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, jog gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų (11 p.). Antra, taisyklių 3 p. nurodyta, jog mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų, tame tarpe šunų, laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo nuostatoms. Iš teismui pateiktų sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų visuotiniame susirinkime 2012 m. birželio 26 d., matyti, kad šiose taisyklėse yra nustatyta gyvūnų laikymo ir priežiūros tvarka, taisyklių 53.1 p. numato, kad šunys bendrijos teritorijoje negali būti palaidi, jie turi būti pririšti arba voljeruose. Neabejotinai V. G., gyvendamas sodų bendrijoje, privalo laikytis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Byloje nėra duomenų, jog šios taisyklės būtų nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, todėl teigti, kad jos prieštarauja aukštesnės teisinės galios turintiems teisės aktams – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintoms Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo nuostatoms, nėra pagrindo.

Byloje nekilo ginčas dėl to, kad V. G. šuo vis dėlto laksto kieme nepririštas ir neuždarytas voljere, tačiau, apelianto nuomone, šuns lakstymas ir lojimas kaimynams netrukdo ir tai patvirtina liudytojų R. V. ir I. V., R. J. parodymai, o su kitais kaimynais – M. Č. ir A. Č. yra priešiški santykiai, todėl teismas negalėjo remtis vien jų parodymais.

Pažymėtina, jog ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apygardos teismas neturi pagrindo teigti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apylinkės teismas, konstatuodamas pažeidimo padarymo faktą, rėmėsi įrodymų visuma. Byloje esantys įrodymai leido teismui padaryti išvadą, kad V. G. savo namų valdoje laikydamas palaidą šunį, neužtikrino, kad gyvūnas nekeltų triukšmo ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tai, jog tarp M. Č., A. Č. ir V. G., yra galimai priešiški santykiai, nesuteikia pagrindo teigti, kad jie tik siekia nepagrįstai apkaltinti V. G. pažeidimo padarymu. Juo labiau, kad jų parodymus patvirtina kiti liudytojai: J. A. G., A. J., S. M., kurie teigė, kad V. G. laikomas šuo trukdo jiems ramiai ir saugiai gyventi.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nutarime nurodyta pažeidimo padarymo data – 2013 m. birželio 23 d. 0 val. 0 min., neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, šiuo atveju remiamasi ne pažeidimo padarymo data, o pažeidimo nustatymo data, tad V. G. pažeidimą galėjo padaryti nebūtinai tuomet, kai jis buvo nustatytas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl tenkinti V. G. skundą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. apeliacinį skundą atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.