Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-390-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
A11.-390-753/2018
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-0020-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Pažeidėjas
K. T.
Kategorijos
  • 12.19Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
  • 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-390-753/2018Teisminio proceso Nr. 4-20-3-0020-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 21.9.9; (S) 21.9.10;21.9.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 19 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai K. T., jo atstovui advokatui A. B.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei D. G. – Bačėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. sausio 22 d. surašė K. T. administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-KAU-ANR-P-21-2018 (ROIK: 18077239632) už tai, kad 2018 m. sausio 6 d. 13.30 val., Kaišiadorių r., prie Lomenių k., medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, jis (pastarojo medžiotojo bilietas Nr. 062403) kartu su J. G. (kurio medžiotojo bilietas Nr. 041115) sumedžiojo briedžio patiną, 7 metų amžiaus, numetusį ragus, kai briedžio patinų medžioklės terminas yra pasibaigęs, t. y. sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.1 p. briedžio patinai medžiojami nuo rugsėjo mėn. 1 d. iki gruodžio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams). Protokole nurodyta, kad K. T. tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.2 p., 58.23 p., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 290 straipsnio 8 dalį.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė D. G. – Bačėnienė prašė pripažinti K. T. padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, skirti sankcijos ribose numatytą nuobaudą, kadangi pastarojo kaltė padarius administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma, apkaustų liudytojų – J. G., D. J., T. B. duotais parodymais, o taip atsižvelgtina į tai, kad K. T. parodymai nėra nuoseklūs, aiškinamos vis naujos aplinkybės, tikslu išvengti atsakomybės.

K. T. neigė kaltę dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, prašė nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą.

K. T. atstovas advokatas A. B. prašė nutraukti K. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą, neįrodžius jo kaltės dėl nusižengimo padarymo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.

K. T. 2018 m. sausio 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. sausio 6 d. (medžioklės su varovais metu), stovėdamas bokštelyje, jis išgirdo šakų traškėjimą. Miške, iš aukštos žolės išėjo nedidelis briedis (jauniklis). Tuomet iš dešinės pusės buvęs medžiotojas šovė į žvėrį. Matė, kad minėto medžiotojo šautas šūvis į žvėrį buvo taiklus (sužeidė), žvėris nenukrito, todėl jis paleido šūvį į žvėrį. Matomumas buvo 20-30 metrų atstumu. Rašytiniame K. T. paaiškinime nurodyta, kad žvėris atrodė sužeistas, sergantis, nes jis šlubavo, sunkiai ėjo. K. T. į šį žvėrį paleido du šūvius. Ant žvėries kailio jis pamatė kraujo, pasikeitė jo judesiai (sulėtėjo). Pasibaigus varymui, jis nuėjo link žvėries (briedžio), kuris jau buvo nutemptas link kelio, jam buvo įverta licencija (atrodo licencija buvo įverta toje vietoje kur gulėjo nukritęs žvėris). Varovai žvėrį krovė į mašiną. Jis nežino kokia licencija buvo panaudota nušautam žvėriui, medžioklės lapas buvo pas medžioklės vadovą – D. M. (b. l. 8).

Iš pateikto 2018 m. sausio 8 d. laukinio gyvūno apžiūros akto Nr. 31ŪGP-2 matyti, kad valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi sumedžioto briedžio apžiūrą (medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatė, kad nušautas briedžio patinas, medžiotojų teigimu 2-3 metų amžiaus. Apžiūros metu nustatyta, kad briedžio dešinės kojos medialinėje pusėje tarp peties ir alkūnės sąnario matosi pūlinio kapsulės likučiai, lūžęs dešinės pusės dešimtas šonkaulis (b. l. 9-10).

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija raštu kreipėsi į Aleksandro Stulginskio universitetą dėl tikslaus sumedžioto briedžio amžiaus nustatymo, kuris buvo sumedžiotas 2018 m. sausio 8 d. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete (b. l. 15).

Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto išvadoje Nr. GA2-3 nurodyta, kad 2018 m. sausio 8 d. tyrimui buvo pateikta viena briedžio patino galva be ragų. Išvadoje konstatuota, kad vertinant dantų nudilimą nustatyta, kad briedis yra apie 7 metų amžiaus (b. l. 12-14).

Iš byloje pateiktos 2018 m. sausio 8 d. paslaugų sutarties, sudarytos tarp UAB „Švaistūnas“ ir medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) matyti, kad perdavus sumedžiotą briedį perdirbimui, nustatyta, kad jis svėrė 118 kg (b. l. 54-55). Institucijos, surašiusios asmeniui administracinio nusižengimo protokolą, atstovės teigimu, į UAB „Švaistūnas“ nustatytą žvėries – briedžio svorį (118 kg) nereikia atsižvelgti, kadangi šiuo atveju, apdorojus žvėrį, buvo sveriamas grynos mėsos kiekis be kaulų.

2018 m. sausio 6 d. rašytiniame paaiškinime D. M. nurodė, kad medžioklėje po paskutinio varymo, jis sužinojo aplinkybę, kad buvo sumedžiotas briedis. Vieni per kitus medžioklėje dalyvavę asmenys pranešė, kad buvo sumedžiotas jaunas patinas. Jo paties automobilis buvo paliktas atokiau nuo medžioklės vietos, t. y. jis buvo įstrigęs sunkiai pravažiuojamoje vietoje, todėl padavė licenciją (jauniklio patinui skirtą) vienam iš varovų, kad medžiotojai patys galėtų nuvežti sumedžiotą žvėrį į lupyklą. Medžiotojai į lupyklą atvažiavo atskirai, o jis atvažiavo vėliau, t. y. po to kai ištraukė užklimpusį automobilį. Medžioklės lape jis, kaip medžioklės vadovas, įrašė duomenis apie sumedžiotus žvėris, t. y. 2 žvėris – briedį ir elnią. Tądien į lupyklą iš karto po jo atvažiavo aplinkos apsaugos pareigūnai patikrinimui (b. l. 17). 2018 m. sausio 22 d. rašytiniame paaiškinime D. M. nurodė tokias pat vykusios 2018 m. sausio 6 d. medžioklės su varovais aplinkybes, kaip ir pirminiame paaiškinime, tik papildomai jame nurodė aplinkybę, kad duomenis apie sumedžiotus žvėris medžioklės lape jis įrašė atvykęs į lupyklą, nes po medžioklės traukė užklimpusį automobilį (b. l. 18).

Iš 2018 m. sausio 6 d. J. G. rašytinio paaiškinimo matyti, kad tos dienos medžioklės (su varovais) metu buvo sumedžiotas briedžio patinas. Jis šovė į briedį iš lygiavamzdžio šautuvo (12 kalibro šovinio kulka) du kartus, t. y. dešinį žvėries šoną. Atrodė, jog briedis yra sužeistas. Žvėris buvo sumedžiotas trečiojo varymo metu, šaunant iš bokštelio, (b. l. 19). Rašytiniame 2018 m. sausio 22 d. paaiškinime J. G. nurodė vykusios 2018 m. sausio 6 d. medžioklės aplinkybes analogiškai kaip ir pirminiame paaiškinime, papildomai nurodęs šią aplinkybę, t. y. briedžio patinas jam atrodė žemas, kuris ėjo kažkaip keistai, lėtai, šlupčiodamas, atrodė kaip sužeistas. Briedis buvo didelėje (aukštoje) senoje žolėje, atstumu apie 40-47 metrus nuo medžiotojo bokštelio. Pirmas į žvėrį šovė jis, t. y. J. G., po sekė kiti du kito medžiotojo šūviai. Sumedžiotas žvėris buvo įkeltas į automobilį, kurį vairavo J. M., o kas žvėrį pažymėjo (įvėrė) licencija, jam nėra žinoma (b. l. 20).

K. T. yra medžiotojas selekcininkas (medžiotojo bilieto Nr. 062403) (b. l. 80-81).

Iš jo paimtas lygiamazdis šautuvas „Boretta“ Nr. 2866489, plastikinis dėklas, šovinio tūtelės, medžiojimo diržas (2018 m. sausio 6 d. ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas, b. l. 26).

Teismo posėdžiuose K. T. neigė kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalies. Paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d. medžioklės su varovais metu, jis būdamas medžiotojų bokštelyje, pastebėjo laukinį žvėrį – briedį aukštoje žolėje, atstumu apie 37-40 metrų. K. T. teigimu, briedis buvo vangus, lėtas, sužeistas, o kadangi prieš tai į žvėrį buvo pirmi du taiklūs šūviai medžiotojo J. G., tikslu nutraukti jo kančias, jis šovė į žvėrį. Matė, kad šūviai pataikė į briedį. Prie nušauto briedžio jis priėjo pasibaigus medžioklei, kas iš varovų įdėjo (įsegė) licenciją, pastarajam nėra žinoma. Pamatęs po medžioklės nušautą žvėrį – briedį, jis suabejojo žvėries amžiumi, kad tai ne jauniklis briedis, tačiau nutarė jį detaliau apžiūrėti lupykloje. Medžioklės vadovas D. M. po medžioklės atvažiavo į lupyklą vėliau, nes buvo užklimpęs pastarojo automobilis, o paskui jį ten atvažiavo ir aplinkos apsaugos pareigūnai.

2018 m. kovo 22 d. rašytiniame paaiškinime K. T. nesutiko su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. AN-KAU-ANR P-21-2018 dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Rašytiniame paaiškinime nurodė aplinkybę, kad 2018 m. sausio 6 d. įvykęs briedžio sumedžiojimas įvyko teisėtai, t. y. pagal Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jo kaltės nėra, nes 118 kg svorio briedžio patinas objektyviai neatitiko suaugusio patino duomenų ir atitiko medžiojamo antramečio briedžio požymius. Gyvūno sumedžiojimo teisėtumas ir taisyklės, nustatančios gyvūnų medžiojimo tvarką yra išdėstytos 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (toliau - Taisyklės, jų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija). Pagal minėtų Taisyklių 3 p. briedis yra medžiojamas gyvūnas, priskiriamas stambiajai medžiojamajai faunai. Pagal Taisyklių 4 p. medžiojamieji gyvūnai medžiojami Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, atsižvelgiant į populiacijų gausumą, geografinį paplitimą ir veisimosi greitį, siekiant nepakenkti pastangoms apsaugoti jas jų areale. Taisyklių 15 p. yra nustatyti medžioklės terminai, o Taisyklių 15.2.1 - briedžių medžiojimo terminai:

1) patinai - nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams);

2) antramečiai patinai - nuo rugsėjo 1 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams).

Minėtų medžioklės taisyklių 15.3 p. yra nustatyta išimtis, kurios pagrindu ir buvo sumedžiotas briedis –„medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Apie jo sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžiokles lape ir ne vėliau kaip per 12 valandų faksu arba el. paštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba rajono agentūrai, o sumedžiotą gyvūną pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą, nurodydama būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą. Medžioklės plotų naudotojai privalo vykdyti veterinarijos specialistų nurodymus dėl tolesnio šios medžioklės produkcijos naudojimo“ (b. l. 76-79). K. T. rašytiniame paaiškinime nurodė, o teisme patvirtinimo aplinkybę, kad 2018 m. sausio 6 d. vykusios medžioklės metu, pamatęs sergantį, sužeistą žvėrį (medžiotojo J. G.), tikslu nutraukti žvėries kančias, šovė į jį du šūvius (šūviai buvo taiklūs). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. sausio 8 d. laukinio gyvūno apžiūros aktu Nr. 31ŪGP-2 (b.l. 9-10) buvo nustatytas briedžio ankstesnis sužeidimas, jame nurodyta, jog „apžiūros metu nustatyta, kad briedžio dešinės kojos medialinėje pusėje tarp peties ir alkūnės sąnario matosi pūlinio kapsulės likučiai. Lūžęs dešinės pusės dešimtas šonkaulis“ (b. l. 10, rašytinis paaiškinimas, b. l. 76-79).

2018 m. kovo 22 d. teismo posėdyje J. G. parodė, kad medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, vykusios medžioklės 2018 m. sausio 6 d. su varomais metu, būdamas medžiotojų bokštelyje, jis aukštoje didelėje senoje žolėje (apie 32-40 metrų atstumu) pamatė briedį, kuris ėjo vangiai, šlubčiojo. Žvėris atrodė ne taip kaip būtų sveikas, todėl pastebėjęs jį apie 5 minutes, šovė, tikslu nutraukti žvėries kančias. Liudytojas J. G. suprato, jog žvėris pagal amžių nėra jauniklis, matė, kas jis buvo numetęs ragus. Šio liudytojo parodymu, jis pirmas du taiklius šūvius šovė į briedį, po to girdėjo toliau kitų medžiotojų šūvius (galimai kiti medžiotojai šovė į lapes, kurias jis matė tolėliau), po to du šūvius šovė medžiotojas K. T., buvęs medžioklės metu bokštelyje jam iš dešinės pusės (medžioklės metu tarp medžiotojų vienas bokštelis buvo laisvas). Paėjęs toliau link laukų, žvėris nukrito. Detaliau nušautas žvėris – briedis buvo apžiūrėtas lupykloje, jį nuplovus (nes buvo labai purvinas), ir suabejota jo amžiumi. Liudytojo paaiškinimu, nušautas briedis galėjo būti – 2 m. 8 mėn. amžiaus. Jaunikliai briedžiai laikomi iki 1 metų amžiaus, 2 metų amžiais laikomi – antramečiais, o suaugęs patinas – 6 metų amžiaus (b. l. 87).

2018 m. kovo 5 d. teismo posėdyje liudytojų D. J., T. B. parodymais nustatyta, 2018 m. sausio 6 d. buvo organizuotas reidas (medžioklės kontrolė), kurio metu buvo naudojamas tarnybinis automobilis Isuzu D-Max, (duomenys neskelbtini) Apie 14.15 val. buvo nuvykta į Kaišiadorių r. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete pirminio apdorojimo aikštelę, ji buvo uždaryta, o liudytojui T. B. apėjus aptvertą teritoriją ir radus atidarytus vartus, įėjus į minėtą apdorojimo aikštelę, joje buvo rasti medžiotojai, sumedžioti medžioklės metu su žvėrys, t. y. taurusis elnias ir briedžio patinas, numetęs ragus. Patikrinimo metu nustatyta, kad medžioklės vadovas – D. M.. Vykusioje medžioklėje buvo taikomas būdas varant žvėris tyliuoju būdu, varovams varant žvėris link medžiotojų, esančių tam skirtuose bokšteliuose. Medžioklės lape buvo atžymos apie sumedžiotus žvėris – taurųjį elnią ir briedį, tačiau šiuo atveju buvo sumedžiotas žvėris – briedžio patinas pasibaigus jo medžiojimo terminui. Pagal Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 15.2.1 p. briedžio patinai medžiojami nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 (tik medžiotojams selekcininkams). O šiuo atveju 2018 m. sausio 6 d. medžioklės metu, medžiotojai turėjo teisę medžioti tik briedžio jauniklį arba antrametį briedžio patiną (tik medžiotojams selekcininkams). Minėtų liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad į sumedžioto žvėries – briedžio patino ausį buvo įverta ne tam gyvūnui skirta licencija (žvėries ausis buvo pažymėta briedžio jauniklio/patelės licencija). Kadangi šiuo atveju buvo sumedžiotas briedžio patinas pasibaigus jo medžioklės terminui, pagal medžioklės taisyklių 28 p., kuomet sumedžiojamas briedžio patinas numetęs ragus, medžiotojai gyvūno sumedžiojimo vietoje privalėjo užpildyti taisyklių 2 priedą ir apie šį atvejį pažymėti medžioklės lape, tačiau tai nebuvo padaryta. Surašius (užpildžius) minėtą priedą Nr. 2 medžioklės lape, laikytina, kad legaliai medžioklės metu yra sumedžiotas žvėris, tačiau minėtas priedas (aktas) patikros metu nebuvo užpildytas. 2018 m. kovo 5 d. eismo posėdyje liudytojo T. B. paaiškinimu, patikrinimo metu pagal medžiotojų paaiškinimą buvo nustatyta, kad du medžiotojai, t. y. J. G. ir K. T. medžioklės metu beveik vienu metu iššovė ir pataikė į žvėrį. Šio liudytojo teigimu, medžioklės vadovas D. M. paaiškino, kad iškilus neaiškumui dėl sumedžioto žvėries – briedžio amžiaus, jis nežinojo, kad reikėjo užpildyti medžioklės lapo 2 priedą. Abiejų medžiotojų paliestos kulkos buvo rastos sumedžioto žvėries kūne (b. l. 65-66).

2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje liudytojas D. M. parodė, kad 2018 m. sausio 6 d. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete vyko medžioklė tyliuoju, t. y. varovų varymo būdu, kuriuos metu buvo sumedžioti du žvėrys – taurusis elnias ir briedžio patinas. Medžioklės metu dalyvavo 10 medžiotojų, jis buvo šios medžioklės vadovas. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Medžioklės taisyklės, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.258 ( redakcija nuo 2016-11-24) 1 str. medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus.

Medžioklės lapas – dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu (Medžioklės taisyklių 2 straipsnio 2.4 p.). Medžioklės lapo pavyzdinė forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-81. Medžioti leidžiama tik tuos medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas (Medžioklės taisyklių 4 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 6 d. medžioklei, vykusiai medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, kurioje dalyvavo 10 medžiotojų su varovais (taikant medžioklės būdą tyliuoju būdu) vadovas buvo D. M., kuris buvo atsakingas už įrašų teisingumą medžioklės lape, ką numato medžioklės taisyklių 23 str., jog už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. Byloje nustatyta, kad medžioklės vadovas D. M. apie sumedžiotus žvėris sužinojo tik atvykęs į apdorojimo vietą – lupyklą, kur ir kilo klausimų medžiotojams dėl sumedžioto briedžio amžiaus. Liudytojo R. M., K. T. paaiškinimais nustatyta, kad medžioklės vadovas D. M. paskutinis atvyko į lupyklą ir ten pamatė medžioklės metu sumedžiotus žvėris, nes tądien buvo užklimpęs jo automobilis. Liudytojo J. G. paaiškinimu byloje nustatyta, kad jis iš tiesų pirmasis šovė du šūvius ir pataikė į briedį. Pastarasis matė, kad briedis buvo numetęs ragus, tačiau kaip teigė pats J. G., po 5 minučių žvėries stebėjimo, jis padarė išvadą, jog žvėris buvo sužeistas (žvėris ėjo vangiai, šlubčiojo, atrodė ne taip kaip būtų sveikas), todėl šovė į jį tikslu nutraukti pastarojo kančias, tačiau žvėris po jo pataikytų šūvių nenukrito. Liudytojo J. G., K. T. paaiškinimu nustatyta, jog K. T. šūviai į briedį sekė po medžiotojo J. G. iššautų dviejų šūvių. K. T. teigimu, jis šovė į žvėrį, tikslu nutraukti jo kančias, nes žvėris buvo sužeistas, kadangi į pastarąjį buvo pataikęs, t. y. pirmas į jį buvo šovęs ir pataikęs medžiotojas J. G. be to žvėris buvo vangus, šlubčiojo, atrodė sergantis. Byloje nustatyta, kad medžiotojas (selekcininkas) 2018 m. sausio 6 d. medžioklės metu į briedį iššovė ir pataikė du šūvius po medžiotojo J. G. paleistų dviejų šūvių, kurie buvo tikslūs. Medžioklės metu atliktus medžiotojo J. G. veiksmus gerai matė K. T., kadangi abu medžiotojai buvo medžiotojų bokšteliuose (tarp jų vieno bokštelio pralaidumas), matomumo niekas neužstojo. Be to, kaip nurodė K. T., jis briedį matė apie 30 metrų atstumu, ir nors žvėris buvo aukštoje senoje žolėje, matė jito medžiotojo dviejų šūvių tikslumą į jį.

Medžiotojų taisyklių 15.3 p. numatyta, kad medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Tačiau apie jo sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžiokles lape ir ne vėliau kaip per 12 valandų faksu arba el. paštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba rajono agentūrai, o sumedžiotą gyvūną pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą, nurodydama būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą. Medžioklės plotų naudotojai privalo vykdyti veterinarijos specialistų nurodymus dėl tolesnio šios medžioklės produkcijos naudojimo.

Nors K. T. teigimu briedis amžiumi buvo panašus į antrametį žvėrį, ką rodė žvėries sudėjimas, o antramečiai patinai galėjo būti medžiojami iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams), o jis yra medžiotojas (selekcininkas), teigdamas, jog šio žvėries medžiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, tačiau bylos rašytiniai duomenys patvirtina aplinkybę, kad briedžio amžius buvo 7 metai (Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto išvada dėl žvėries amžiaus) (b. l. 12-14). Be to liudytojas J. G., net nebūdamas medžiotojas – selekcininkas, nurodė, jog žvėris buvo numetęs ragus, daugiau nei dviejų metų amžiaus (apie 2 m. 8 mėn.), todėl K. T. byloje išsakyta pozicija, jog sumedžiotas žvėris jam atrodė kaip antrametis, yra neįtikima, juolab, kai jis yra medžiotojas – selekcininkas.

Medžioklės taisyklių 24.10 p. numatyta, jog nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus.

Medžioklės taisyklių 28 str. 4 d. numatyta, kai medžioklėje varant, teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius, sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus, sumedžiojamas ne to amžiaus (amžius negali skirtis daugiau kaip 2 metais) gyvūnas arba sumedžiojamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju medžioklės vadovas D. M., nustačius aplinkybę, jog buvo sumedžiotas galimai sužeistas žvėris – briedis, kuriam buvo pasibaigęs nustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) neįrašė tokio įrašo apie šį atvejį nustatytos formos aktą (2 priedas). Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, medžioklės taisyklių 23 str. numatyta, jog už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas, o tai turėjo padaryti D. M., buvęs 2018 m. sausio 6 d. vykusios medžioklės vadovu, informuotas medžiotojų. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad medžioklės vadovas D. M. iš karto po medžioklės vyko prie užklimpusio automobilio, o į lupyklą atvyko paskutinis bei tuo pat metu atvyko paregūnai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, <....>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinus bylos medžiagoje pateiktus rašytinius duomenis, K. T. duotą paaiškinimą, liudytojų J. G., D. M. parodymus apie vykusios 2018 m. sausio 6 d. medžioklės eigą, kurios metu buvo sumedžiotas žvėris – briedis, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju K. T. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia padaryti Medžioklės reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, o šio straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą....

Byloje liudytojo J. G., D. M. parodymais nustatyta, jog 2018 m. sausio 6 d. vykusios medžioklės su varomais metu, pastebėjęs žvėrį – briedį, pirmas du šūvius į jį šovė ir pataikė medžiotojas J. G. K. T. į žvėrį šovė du šūvius po to, kadangi žvėris buvo sužeistas, t. y. pirmas į žvėrį du taiklius šūvius buvo pataikęs medžiotojas J. G. Liudytojas J. G. nurodė aplinkybę, jog prieš šūvį žvėrį stebėjo apie 5 minutes, matė, kad jis yra numetęs ragus (tai ne briedžio patino jauniklis), o šovė į jį todėl, kad žvėris buvo vangus, šlubčiojo, atrodė sergantis. Tai, kad žvėris – briedis atrodė sergantis ir todėl šovė į jį, medžiotojas J. G. nurodė 2008 m. sausio 6 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 19), todėl esant tokioms aplinkybėms ir nuoseklumui minėto liudytojo parodymuose, tikėtina, kad K. T. du šūvius šovė ir pataikė į briedį tik po medžiotojo J. G. iššautų ir pataikytų dviejų šūvių, o ne tuo pačiu metu kaip parodė liudytojai T. B. ir D. J., tikslu nutraukti žvėries kančias. Akivaizdu, kad medžiotojas K. T., būdamas bokštelyje arčiausia prie medžiotojo J. G. (bokštelio), matė į kokį žvėrį pastarasis šovė ir pataikė, todėl tikėtina, jog po medžiotojo J. G. pataikytų dviejų šūvių, žvėris buvo sužeistas. Nors K. T. teigimu briedis per atstumą (20-30 m atstumu) atrodė jam ne pagal savo amžių, t. y. objektyviai neatitiko suaugusio patino duomenų ir atitiko medžiojamo antramečio briedžio požymius, tačiau tokią išsakytą pastarojo versiją paneigia liudytojo J. G. duoti parodymai teisme, jog stebėjęs žvėrį apie 5 min, matė, jis yra numetęs ragus, tai ne antrametis briedžio patinas (žvėries amžius galėjo būti apie – 2 m. 8 mėn), tačiau ši byloje nustatyta aplinkybė, neįrodo K. T. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 290 straipsnio 8 dalies požymius, kadangi K. T. šovė į žvėrį praėjus trumpam laikui po medžiotojo J. G. iššautų dviejų taiklių šūvių (į žvėries kūną), tikslu nutraukti žvėries kančias.

Todėl, įvertinus byloje aptartų rašytinių įrodymų (duomenų) visumą, apklaustų liudytojų J. G., D. M., D. J., T. B. duotus parodymus, darytina išvada, kad K. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių ir jo kaltės dėl šio administracinio nusižengimo padarymo, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

K. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 290 straipsnio 8 dalį (ROIK: 18077239632) nutraukti.

Grąžinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui licencija Nr. 000220, įsiteisėjus nutarimui.

Įsiteisėjus nutarimui, grąžinti K. T. medžiotojo (selekcininko) bilietą Nr. 062403, išduotą 2017 m. gegužės 2 d., lygiavamzdį šautuvą „Boretta“, šovinio tūteles, medžiojimo diržą, plastinį dėklą (pagal 2018 m. sausio 6 d. ginklų, ginklų priedų, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolą Nr. 00587), saugomus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė