Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), vedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 300 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

kaltinamasis S. G. 2014-06-24 apie 20 val., Kauno r., Giraitės k., Klevų/ Alksnių g. sankryžoje, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, sukeldamas autoįvykį ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams-Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiesiems patruliams C. S. J. ir S. V. pateikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. 51160272, išduotą 2006-12-28 A. A. vardu, ant kurio buvo S. G. fotonuotrauka, tuo būdu laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 2 d.

Kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-06-24 nuo 12 val. šventė Jonines. Apie 20 val. pritruko degtinės, todėl jis pasisiūlė nuvažiuoti atvežti. Grįžo iki savo namų, kur sėdo į automobilį „Ford Focus“ ir važiavo iki parduotuvės. Važiuojant Klevų gatve, Giraitės kaime, priešpriešiais pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kuris pasisuko link jo galimai apvažiuodamas duobę. Stengdamasis išvengti susidūrimo, pasuko link kelkraščio ir Klevų-Alksnių gatvių sankryžoje, įvažiavo j griovį. Bandė išvažiuoti iš griovio, bet nepavyko, privažiavo policijos ekipažas. Pareigūnams paprašius pateikė turimą vairuotojo pažymėjimą. Prieš tris metus jam buvo atimta teisė vairuoti automobilį dviem metams už vairavimą išgėrus. Tačiau jam reikėjo vairuoti, todėl vieno pokalbio su žmonos broliu M. V. metu sužinojo, kad yra galimybė už 500 Lt gauti suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Jis M. V. padavė 500 Lt ir savo nuotrauką. Po dviejų savaičių M. V. jam atnešė vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2006-12-28 A. A. vardu, kuriame buvo jo nuotrauka. Kur M. V. gavo šį vairuotojo pažymėjimą, jis nežino, nes neklausė. Šiuo vairuotojo pažymėjimu naudojosi ir važinėjo automobiliu iki suėjo tikro pažymėjimo grąžinimo terminas ir jis turėjo perlaikyti vairuotojo egzaminą. Besinaudojant suklastotu vairuotojo pažymėjimu jis niekur neįkliuvo. Tačiau už pusmečio vėl buvo atimta teisė vairuoti automobilį, dėl vairavimo išgėrus, dviem metams 6 mėn. Todėl vėl naudojosi suklastotu vairuotojo pažymėjimu. M. V. mirė prieš pusę metų. Pareigūnams jis pateikė A. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo jo nuotrauka. Mano, kad suklastotą vairuotojo pažymėjimą pateikė dėl savo girtumo. Patruliai alkotesterio pagalba nustatė jam girtumą 3,65 promilių.

Kadangi kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. G. visiško prisipažino, jo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 2 d., įrodyta:

Liudytojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014-06-24 jis kartu su vyr. patruliu Č. S. .Težėriu patruliavo radijo šaukimu „424", kai apie 20. 00 vai., iš budėtojo gavo nurodymą vykti į Kauno r., Giraitės k., kur Klevų ir Alksnių g. sankryžoje automobilis nuvažiavo nuo kelio. Nuvykus į įvykio vietą aptiko automobilį „Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavusį nuo kelio ir automobilyje sėdintį vairuotoją. Vairuotojui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Vairuotojas prisipažino, kad automobilį vairavo būdamas girtas. Pareikalavus patekti vairuotojo pažymėjimą, jis pateikė A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 51160272. Automobilio vairuotojo veidas atitiko vairuotojo pažymėjimą esantį asmenį. Tarnybiniame automobilyje surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Tikrinant automobilio „Ford Focus" priklausomybe bei vairuotojo anketinius duomenis, vairuotojas negalėjo nurodyti gimimo metų, savo tėvų vardų. Patikrinus centrinėje duomenų bazėje A. A. duomenis, paaiškėjo, kad vairuotojas visai kitas asmuo. Nustatė, kad asmuo vairavęs automobilį - S. G., jis ir automobilio „Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. S. G. pripažino, kad jo pateiktas vairuotojo pažymėjimas suklastotas, šį pažymėjimą jis nusipirko už 500 litų (b.l. 25).

Liudytojo Č. S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra tokie patys, kaip ir liudytojo S. V. (b.l. 26).

Liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jo buvusi žmona I. A. yra S. G. sesuo. Jis su I. A. išsituokęs 2012 m. sausio mėn. Apie lai, kad S. G. turėjo netikrą vairuotojo pažymėjimą jo vardu, jis nieko nežino. M. V. pažinojo, žino, kad jis mirė 2013 metais. M. V. buvo S. G. žmonos brolis. Su S. G. jis bendravo iki gyveno kartu su žmona I.. Po skyrybų su žmona, jokių ryšių nepalaiko ir su S. G.. S. G. niekada jo neprašė pasakyti savo asmens kodą, ar kitus duomenis. Su M. V. jis nebendravo, tik jį pažinojo. Kokiomis aplinkybėmis buvo padirbtas vairuotojo pažymėjimas jo vardu, negali paaiškinti, nieko nežino, (b.l. 30-31).

Iš 2014-08-06 specialisto išvados Nr. 20-4-ISI-1011 matyli, kad vairuotojo pažymėjimo Nr. 51160272, išduoto 2006-12-28 A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, blankas yra atspausdintas ne "pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis netikras. Dokumentas atspausdintas termosublimaciniu spausdintuvu ir trafaretine spauda (b.l. 20-21)

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo S. G. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 str. 2 d..

Dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo objektu laikoma teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Pati teisinė apyvarta suprantama kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose. Dokumentų suklastojimo ar tokių suklastotų dokumentų panaudojimo dalykas yra tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymai arba teisių (pareigų)atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija , kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę gali būti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Šis nusikaltimas, t.y. tikro dokumento suklastojimas pasireiškia tuo, kad kaltininkas neteisėtai pakeitė autentiško dokumento formą ir/ar turinį, tuo tame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą.

Teismo nuomone, būtent šiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo S. G. veika, nes jis žinodamas, jog jam valstybės įgaliotos institucijos sprendimu atimta teisė vairuoti transporto priemones, kreipėsi į kitą asmenį, kad gautų suklastotą vairuotojo pažymėjimą, tokį pažymėjimą su svetimais anketiniais duomenimis ir savo įklijuota fotonuotrauka gavo, gabeno ir, jam padarius eismo įvykį, pateikė policijos pareigūnams.

Kaltinamasis S. G. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę-anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 63-68), registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka (b.l. 69-70), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2014-06-08 iki 2014-06-11, diagnozė-psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė (b.l. 73), įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2013-11-07, diagnozė- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 78), UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b.l. 81), pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2014-11-04 specialisto išvadą Nr. 93TPK-1053, jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (b.l. 87).

Todėl, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam S. G. skirtina BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė –laisvės atėmimas.

BK 75 str. 1 d. nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamojo (nuteistojo) resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis S. G. nors anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, laikytina, kad jis šiuo metu yra neteistas, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, dėl savo padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, yra registruotas darbo biržoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 25 pasisakė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos BK 75 str. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta kaltinamojo S. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), neeliminuoja BK 75 str. 1 d. nuostatų taikymo.

Atsižvelgiant į visa, išdėstyta aukščiau, kaltinamajam S. G. taikytinos BK 75 str. 1 d. nuostatos, t.y. jam paskirtos bausmės vykdymo atidėtinas.

Kaltinamajam S. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam S. G. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme-vairuotojo pažymėjimas Nr. 51160272, esantis baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., BK 67 str. 1 d. 2 d. 6 p., 71 str.,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu (vieneriems) metams.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 183,85 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 85 euro centų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ikiteisminio tyrimo metu S. G. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme-vairuotojo pažymėjimą Nr. 51160272, esantį baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į AB „Swedbank, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.