Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, advokatui Andriui Baranskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdantis individualią veiklą, neteistas (ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutrauktas), kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis 2020 m. lapkričio 4 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini) bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, sugyventinei I. D. maudantis vonioje, abiem rankomis sugriebė šiai už kaklo, stipriai suspaudė, panardino galvą po vandeni ir kurį laiką taip laikė, šiais veiksmais sukeldamas I. D. fizinį skausmą.

Apklaustas kaltinamuoju D. K. kaltu pripažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine I. D., augina du bendrus vaikus. Apie 20.00 val. jis grįžo namo po darbo, išgėrė namo parsivežtą butelį raudono vyno. Su sugyventine I. D. jie jau apie savaitę pykosi. Apie 22 val. I. D. maudėsi vonioje, o jam prireikė į tualetą, todėl jis paprašė jos išeiti. Ši pasakė „pakentėk“ ir nesiruošė išeiti iš vonios. Tada jis atsisėdo ant klozeto, bandė gražiai kalbėti, tačiau I. D. draugiškai nebendravo ir tarp jų prasidėjo konfliktas, negražūs žodžiai apie jo vaikus iš pirmos santuokos, jo motiną. Jis, praradęs savitvardą, I. D. maudantis vonioje, paėmė abiem rankomis jai už kaklo ir trumpam panardino jos galvą po vandeniu. Taip laikė tikrai mažiau nei dvidešimt sekundžių. Tuoj pat supratęs ką padarė, paleido ją ir išėjo iš vonios. Girdėjo, kad I. D. telefonu kviečia policijos pareigūnus. Po to į jų namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl savo veiksmų labai išgyvena, gailisi. Tokį savo poelgį gali paaiškinti tik kaip ilgamečių didelių emocinių išgyvenimų, kuriuos sąlygoja jo fizinio asmens bankrotas, pasekmę.

Esant BPK 273 str. numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltė įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad 2020-11-04 22,18 val. I. D. pranešė apie namuose (duomenys neskelbtini) patirtą sugyventinio D. K. smurtą bei nurodė įvykio aplinkybes, tai yra, kad D. K. konflikto metu, jai būnant vonioje, rankomis suspaudęs kaklą, panardino jos galvą vonioje ir taip laikė ne mažiau kaip 20 sekundžių (b.l. 3, 4); nukentėjusiosios I. D. parodymais, kuri apklausos liudytoja metu nurodė tokias pat įvykio aplinkybes, kokias nurodė skambindama bendruoju pagalbos telefonu (b.l. 5); alkotesterio rodmenų kvitu, kiš kurio seka, kad atvykusiems policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus D. K. blaivumą, jo iškvėptame ore buvo nustatytas 0,9 promilių girtumas (b.l. 48). Visi šie duomenys, vertinant juos kartu su kaltinamojo parodymais, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo, yra gauti BPK nustatyta tvarka ir teismo pripažįstami įrodymais.

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Kaltinamasis D. K. ir nukentėjusioji I. D. nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno kartu, turėjo bendrą ūkį, augino bendrus vaikus, taigi jie laikytini šeimos nariais.

Visuma bylos duomenų patvirtina, kad D. K. 2020 m. lapkričio 4 d. apie 22.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo smurtą prieš savo šeimos narę ir jai sukėlė fizinį skausmą, tai yra jis sugriebė nukentėjusiajai už kaklo, ją panardino ir taip laikė. Tai veiksmai, atitinkantys nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius. Veika kvalifikuojama teisingai.

Teismas, vertindamas abejones kaltinamojo naudai, pripažįsta, jog aplinkybė, kad jis laikė panardinęs nukentėjusiosios galvą ne mažiau kaip 20 sekundžių, patikimai nėra įrodyta. Kaltinimas dėl tokio panardinimo laiko yra grindžiamas vien tik nukentėjusiosios I. D. parodymais ir byloje daugiau nėra visiškai jokių duomenų, kurie šią aplinkybę patikimai patvirtintų ar paneigtų. Panardinimas 20 sekundžių be deguonies yra išties labai ilgas laikas, todėl vertinant nukentėjusiosios išgyvento smurto aplinkybes, kurios yra šokiruojančios, neatmestina tikimybė, jog ji galimai klydo dėl panardinimo laiko. Aplinkybė, jog kaltinamasis, laikydamas nukentėjusiąją už kaklo, ją buvo panardinęs, yra neginčijamai įrodyta ir tai yra pakankamas BK 140 straipsnio dispozicijoje numatytas objektyvusis fizinio skausmo sukėlimo kitam žmogui požymis. Aplinkybė, kad nukentėjusiosios panardinimo po vandeniu laikas nėra patikimai nustatytas, neturi įtakos veikos kvalifikavimui.

Dėl BK 40 str. taikymo

Teismui buvo pateikti kaltinamojo D. K. ir jo brolio S. K. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą broliui S. K. be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

S. K. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotojas. Iš teikiamų charakterizuojančių duomenų matyti, kad S. K., nors kelis kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jis nėra padaręs nusikaltimų, yra vedęs, vadovauja medinių langų gamybos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos vadovo charakterizuojamas teigiamai.

Tačiau vien laiduotojo patikimumas nėra pakankamas kriterijus atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, tai yra būtina nustatyti dar keturias sąlygas. Kaltinamasis turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, be to, visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką, taip pat bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir, ketvirta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. K. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, akivaizdžiai išgyvena. Nukentėjusioji I. D. civilinio ieškinio nepareiškė, taigi žalos atlyginimo klausimas byloje nekeliamas. Kaltinamasis D. K. nusikalsto pirmą kartą, jis neteistas, tačiau 2018-03-06 jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją I. D. jiems susitaikius (BK 38 str.).

Teismas, vertindamas kaltinamojo D. K. asmenybę teisės pažeidimų darymo aspektu, nepaisant to, kad darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, taip pat to, kad D. K. 2020-11-20 buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholį ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, vis tik neturi argumentų pagrįsti manymą, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas tiki kaltinamojo žodžiais, jog jo smurtinį elgesį prieš nukentėjusiąją išprovokavo ilgalaikis stresas, tačiau tai nėra smurtinį elgesį pateisinantis argumentas, juolab kai šis reiškinys kartojasi. D. K. tvirtino, kad jis dėl savo paties elgesio yra šokiruotas, nurodo, jog yra visiškai emociškai išsekęs. Antra vertus, teismu neteikiama jokių duomenų, kad šios eilę metų progresuojančios problemos būtų sprendžiamos specialistų pagalba. Be to, teismo pastebėjimu, kaltinamojo pasisakymuose gana ryškios jo turimos pretenzijos nukentėjusiajai (nedirba, reikalauja būti brangiai išlaikoma, atsisako už jo tekėti ir pan.). Taigi vertinant visas šias aplinkybes, teismas kaltinamojo asmenybę traktuoja kaip pavojingą būtent nukentėjusiajai ir neturi pagrindo manyti, kad D. K., jei jis nebus stabdomas teisinės atsakomybės taikymo priemonėmis, ateityje nedarys prieš nukentėjusiąją naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad visos būtinosios D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos nėra nustatytos, nes nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų (nenustatyta BK 40 str. 2 d. 4 p. nurodyta sąlyga). Taigi kaltinamajam nėra galimas BK 40 straipsnio nuostatų taikymas.

Dėl bausmės

D. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių tyčinių nusikaltimų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad D. K. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo nebe pirmą kartą. Veika padaryta brutaliu būdu. D. K. praeityje neteistas (ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutrauktas), baustas administracine tvarka.

Kaltinamasis teigia vadovaujantis keturioms bendrovėms, tačiau nurodo, jog turi bankrutuojančio fizinio asmens statusą. Pažymėtina, kad duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas neteikiami, o pastarojo pareiškimai šiuo klausimu yra gana prieštaringi, nes jo pragyvenimo lygis byloja apie gaunamas kur kas didesnes, nei kaltinamojo nurodomas apie 1500 eurų mėnesio pajamas.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad tinkama bausmės rūšis už padarytą nusikalstamą veiką yra laisvės apribojimo bausmė.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 4 d., 22.30 val., iki 2020 m. lapkričio 5 d., 14.42 val. (1 para) kas atitinka 1 arešto parą (b.l. 31, 40).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki šešių mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d., kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas, ir laikyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra penki mėnesiai ir dvidešimt aštuonios laisvės apribojimo dienos.

Vietoj intensyvios priežiūros paskirti D. K. įpareigojimus, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu

būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus darbo ar lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose laiką;

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei jų nėra paskyręs gydytojas, taip pat nevartoti alkoholio.

Paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per du mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.