Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-339/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
1-100-339/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28685-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Liauzginienė
Nukentėjusysis
E. P., J. B.
Kaltinamasis
M. B.
Advokatai
Mindaugas Martinaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-339/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28685-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; (S) 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė,sekretoriaujant D. D.,dalyvaujant prokurorei Jūratei Arošienei,kaltinamojo gynėjui Irmantui Motužiui,nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios E. P. atstovei pagal įstatymą J. B.,nukentėjusiosios J. B. atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gimęs(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis UAB „A“, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. birželio 18 d., apie 0 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mažametės E. P., gim. 2007 m. birželio 26 d., akivaizdoje, žodinio konflikto su žmona J. B. metu, tyčia pastarajai sugriebdamas už dešinės rankos žasto ir ją tempdamas nuo lovos, padarė jai poodinę kraujosruvą žaste, t. y. nežymiai sužalojo savo šeimos narį – savo žmoną J. B..

Taip pat M. B. kaltinamas tuo, kad 2016 m. birželio 19 d., apie 9 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mažametės E. P., gim. 2007 m. birželio 27 d., akivaizdoje, žodinio konflikto su žmona J. B. metu, tyčia pastumdamas J. B., po ko pastaroji atsitrenkusi į duris susitrenkė kairę ranką, taip padarė jai poodinę kraujosruvą žaste, t. y. nežymiai sužalojo savo šeimos narį – savo žmoną J. B..

Kaltinamasis M. B. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad su J. B. susituokė 2015 m. vasario 21 d. Jie gyveno (duomenys neskelbtini), turi bendrą vaiką ir kartu augino sutuoktinės dukrą E. P.. Nuo 2016 m. pradžios šeimoje prasidėjo konfliktai. 2016 m. kovo 11 d. atvažiavo J. B. motina ir J. B. su vaikais išsivežė. Nuo tada J. B. namuose nebegyveno, tačiau atvažiuodavo savaitgaliais, nes bandė išsaugoti šeimą. Prieš įvykį į namus ji iš Šiaulių grįžo 2016 m. birželio 16 d. Grįžusi pasakojo, kad įvyko kažkoks incidentas su jos neįgaliu broliu Šiauliuose. 2016 m. birželio 17 d. vakare, apie 22 val., tarp jo ir J. B. įvyko žodinis konfliktas dėl televizoriaus žiūrėjimo. Jis atsistojo ir išėjo į lauką, grįžo maždaug po 20 minučių. J. B. buvo užsikabinusi duris, todėl jis paskambino prie durų esančiu skambučiu. Duris atidariusi J pradėjo priekaištauti, šaukti, todėl pasiėmęs savo dokumentus ir mašinos raktus, jis išėjo iš namų ir išvažiavo. Grįžo tą pačią naktį, gal po valandos. J. B. vėl buvo užkabinusi duris. J. B. atidarė duris ir jis nuėjo miegoti į svetainę atskirai nuo J. B.. Tą vakarą jokio smurto nebuvo, apie tai, kad buvo iškviesta ir atvykusi policija, jis nežino. 2016 m. birželio 18 d., apie 17 val., giminaičiai atėjo jo pasveikinti su gimtadieniu. Su svečiais kepė šašlykus, susėdo prie stalo. J. B. nėjo prie stalo, nors visi ją kvietė. Apie 21-21.15 val. J. B., būdama kitame kambaryje, paskambinusi jam telefonu pradėjo reikšti priekaištus, kad švenčiantys gimtadienį kelia triukšmą ir turi pasišalinti. Praėjus gal 10 minučių J. B. atėjo ir svečiams girdint pasakė, kad visi yra nepageidaujami, turi palikti patalpas. Tada jie atsistojo ir išėjo pas jo seserį L. Ž.. Į namus jis grįžo apie 1 val. nakties, pasiklojo lovą svetainėje ir užsidarė duris. Į miegamąjį nėjo miegoti, nes su J. B. jau kelias pastarąsias naktis nemiegojo. Tą vakarą policija taip pat kviesta nebuvo. Atsikėlęs ryte, t. y. birželio 19 d. jis pradėjo tvarkytis. J. B. sėdėjo virtuvėje, priekaištavo dėl neplautų indų, vietos šaldytuve ir t. t. Jam beplaunant indus, E. P. žaidė vaikų kambaryje. Jis girdėjo J. šaukiant dukrai, kad ši eitų tvarkytis spintos, nes daiktai buvo sukrauti maišuose. Jis norėjo nufotografuoti netvarką spintoje, nes žinojo, kad turi ateiti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir jam gali būti mesti kaltinimai. Jam laikant telefoną, J atėjo priešais jį ir norėjo sutrukdyti fotografuoti, atimti telefoną. Tada jis ją pastūmė į ranką ar petį nuo savęs, nes ji puolė. Jis stovėjo nugara į langą, o J. B. tikrai niekur neatsitrenkė, iki durų buvo pakankamai nemažas atstumas nuo tos vietos, kur jis stovėjo. Tada J. B. iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Nesutinka, kad J. B. buvo padarytas sužalojimas, nes į jokias duris neatsitrenkė. Jis niekada nėra smurtavęs J. B. atžvilgiu. Su J. B. dukra E. P. sutarė gerai, prieš ją taip pat nėra naudojęs fizinio smurto. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad jų santykiai su M. B. pradėjo blogėti jai pastojus. M. B. dirbo Švedijoje, o kai gimė dukra grįžo gyventi į Telšius. Tada prasidėjo psichologinis smurtas prieš ją, o fizinis smurtas pasireiškė 2015 m. gruodžio 20 d., kuomet M. B. jai atlenkė pirštus, buvo sužalojęs nugarą. 2016 m. kovo mėn. M. B. buvo sugriebęs jos dukrą E. P. už kaklo ir nunešęs iš vieno kambario į kitą. Pamačiusi, kad situacija blogėja, ji išsikvietė M. B. ir savo mamas pokalbiui, į policiją nesikreipė. M. B. motina toleravo smurtą šeimoje, todėl ji su savo mama išvyko į Šiaulius. Bendravo telefonu su M. B., kalbėjo apie šeimos išsaugojimą. M. B. keikėsi, naudojo psichologinį smurtą, sakė, kad negali atvažiuoti pas vaiką dėl lėšų trūkumo. Dėl to, kad nenutrūktų ryšys su tėvu, ji kiekvieną savaitgalį vaiką veždavo į jo namus Telšiuose. 2016 m. kovo mėn. ji kreipėsi į Krizių centrą, buvo pasiūlytas šeimos psichologas, bet M. B. atsisakė pas pastarąjį eiti. 2016 m. gegužės mėn. M. B. pradėjo prašyti grįžti pas jį. 2016 m. birželio mėn. ji grįžo pas M. B.. 2016 m. birželio 17 d., apie 22.30 val., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po kurio M. B. atsikėlė nuo lovos, susirinko visus namo raktus ir išėjo. Ji duris užsikabino kabliu. Grįžęs M. B. skambino durų skambučiu tol, kol prikėlė vaikus. Įleidus jį į kambarį, prasidėjo priekaištai, keiksmažodžiai. Tuo metu ji svetainėje ant lovos maitino dukrą E. B.. M. B. pareikalavo tuoj pat atsistoti, o jai atsisakius, griebė už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudęs nutraukė ją su vaiku ant rankų nuo lovos. Šalia lovos sėdėjo ir viską matė dukra E. P.. 2016 m. birželio 18 d., apie vidurnaktį buvo iškviesta policija. M. B. iš namų pasišalino, policija jo namuose nerado. Atvykusiems policijos pareigūnams, ji apie smurtą nesakė, nes baiminosi tolimesnių M. B. veiksmų. Išvykus policijai, M. B. grįžo ir nuėjo miegoti. Birželio 18 d. ryte M. B. pradėjo priekaištauti jai dėl gadinamo gimtadienio, vaiko išlaikymo, pasakė, kad „tu gavai alimentus, prie bendro stalo nesėsi“. Vakare M. B. su giminėmis šventė gimtadienį. Birželio 19 d., apie 7 val. ryto, ji policijos komisariate rašė skundą dėl vaiko gąsdinimo, bet policija skundo nepriėmė. Skunde nutempimo nuo lovos ji neminėjo. Antras smurto atvejis buvo birželio 19 d., apie 9 val. Abu su M. B. sėdėjo virtuvėje, ji maitino mažametę dukrą, o dukrai E. liepė ištraukti daiktus iš maišų, kurie buvo sudėti ruošiantis išsikraustyti. Tai išgirdęs M. B. puolė dukrai už nugaros, ji išgirdo dukros šauksmą „mama, mane fotografuoja“. Tada ji įpuolė į kambarį, paprašė to nedaryti, nes dukra M. B. bijojo dėl jo gąsdinimų ir ankstesnio elgesio. M. B. ją iš jėgos pastūmė, ji suklupo ir atsitrenkė į durų rankeną. Iš karto iškvietė policiją. Reiškia 3000 Eur civilinį ieškinį jos ir dukros E. P. neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė daug psichologinių išgyvenimų, joms su dukra reikalinga psichologo pagalba. M. B. padarytus sužalojimus pamatė grįžusi į Šaulius, tai buvo birželio 20 d. Sužalojimus nufotografavo, nes bijojo, kad jie neišnyktų sužalojimai. Viena nuotrauka daryta birželio 21 d. 10.27 val. (dešinės rankos sužalojimo, padaryto iš birželio 17 d. į 18 d., kai nutempė nuo lovos), o birželio 20 d. 20.59 val. užfiksuotas kairės rankos sužalojimas. Birželio 19 d. sužalojimas buvo kairėje rankoje, kurį policijos pareigūnai pažymėjo. Apie sužalojimą dešinėje rankoje policijos pareigūnai nieko neklausė, nors viską matė.

Nukentėjusioji E. P. parodė, kad matė, kaip tėtis stumdė mamą. 2016 metų birželio 18 d. jis mamai griebė už dešinio žasto. Tą dieną M. paėmė raktus ir buvo išvažiavęs. Paskui, kai jie jau miegojo, jis grįžo. M. skambino į duris ir juos prikėlė. Tada mama norėjo su M. pasikalbėti. M. sakė, kad nesikalbės ir su drabužiais nuėjo miegoti. Tada mama atsisėdo ant lovos pamaitinti sesę. M. norėjo atsigulti ir sugriebė mamai už rankos, kad ji atsistotų nuo lovos. Mamai buvo kraujosruva trijų pirštų, kurią pamatė kitą dieną. Kai M. sugriebė mamai už žasto, sesė ant rankų buvo pas mamą, o ji stovėjo šalia. Paskui tėtis stumdė mamą. Mama jai pasakė, kad reikia susitvarkyti daiktus. Tada M. išgirdo ir atėjo fotografuoti. Ji pradėjo šaukti mamai, kad fotografuoja. Mama atėjo ir pasakė ,,nefotografuok". M. mamą stūmė ir mama trenkėsi į durų rankeną. Pyktis namuose kilo dėl to, kad mama pasakė nefotografuoti ir M. neleido fotografuoti, o jis mamą pastūmė. Mamai po smūgio buvo mėlynė. Ji girdėjo, kad mama policininkams pasakojo, kad ją stūmė, skaudžiai atsitrenkė, sukėlė skausmą ir kad M. tai padarė (1 t., b. l. 47-50).

Liudytojas L. L. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Nepamena, ar dirbo 2016 m. birželio 19 d. ir negali papasakoti apie įvykį, kuris įvyko (duomenys neskelbtini). Per dieną važiuoja į įvykius, iš kurių daug būna susiję su smurtu artimoje aplinkoje, todėl kas tada įvyko negali papasakoti. Nuvykę į įvykio vietą pildo tarnybinius pranešimus, klausia nukentėjusiojo dėl sužalojimų. Būna, kad akivaizdžiai matosi sužalojimai, o jei nesimato sužalojimų, kūno neapžiūri (1 t., b. l. 91).

Liudytojas P. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2016 m. birželio 19 d. dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių ekipaže su L. L.. Iš ryto gavo pranešimą, o nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). juos pasitiko nukentėjusioji, kuri skundėsi savo vyru, sakė, kad vyksta skyrybos, pyko ant vyro, kad šis fotografavo jos vaiką. Nukentėjusioji pasakojo, kad vyras ją pastūmė ir ji kažkur atsitrenkė, bet nepamena, ar nurodė kur atsitrenkė. Nukentėjusioji pasakė, kad vyras jai sukėlė fizinį skausmą. Įvykio vietoje jie pildo faktines aplinkybes, nefilmuoja ir nefotografuoja, tik renka pirminę medžiagą. Paskui atvyksta tyrėjas ir su ekspertu atlieka tolimesnius veiksmus. Atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis yra apklausiamas, tarnybinio pranešimo susipažinimui neduoda. Įtariamasis tuo metu buvo įvykio vietoje, jis pripažino ką padarė. Abu asmenys neneigė įvykio, apie kitus sužalojimus nukentėjusioji nieko nesakė (1 t., b. l. 93-94).

Liudytoja D. B. parodė, kad yra M. B. motina. Iki vestuvių J ir M. B. gerai sutarė, vėliau viskas pasikeitė. Marti išvyko iš namų 2016 m. kovo mėn. Tą dieną J. B. kvietė ją ir savo mamą atvažiuoti pasikalbėti. Jai atvažiavus, abi skundėsi, kad M „pijokas“, apie sužalojimus nekalbėjo ir nepasakojo. Tą birželio mėn. šeštadienį ji su L. Ž. šeima bei J ir G. D. atvyko pasveikinti sūnaus su gimtadieniu. Vykdami nežinojo, kad ten bus ir J. B.. Atmosfera buvo labai bloga. J. B. nėjo prie stalo, nors visi ją kvietė, nenorėjo net kalbėtis. Ji truputį pabuvo ir apie 19 val. išvažiavo. Nežino kas vyko toliau. Giminaičiai sakė, kad J ėmė visus varyti lauk, todėl jie išsiskirstė. Ryte skambino sūnui, bet niekas neatsiliepė. Vėliau sužinojo, kad M policijoje. Grįžęs iš policijos sūnus pasakojo, kad jie su žmona susipyko ir jis žmoną pastūmė, nes ši griebė jam telefoną iš rankų.

Liudytoja J. D. parodė, kad buvo šeštadienis, tikslios datos nepamena. Apie 18-19 val., ji su vyru, D. B. bei L. Ž. su vyru atėjo pas M. B. į namus pasveikinti jo su gimtadieniu. Visi susėdo prie stalo, kvietė ateiti J. B., bet ji kategoriškai atsisakė, bendravo būdama tarpduryje. Apie 20 val. D. B. išvyko. Apie 21 val. Jolita atsisveikino su jais ir išėjo migdyti vaiko. Už 10 minučių J. B. paskambino Mindaugui ir pasakė, kad vaikas neužmiega. Praėjus dar 10 minučių J atėjo ir liepė M eiti padėti užmigdyti vaiką. Taip pat pasakė, kad laikas visiems namo. M. B. sesuo L. Ž. pradėjo kviesti pas save į svečius. Apie 21.30 val. išėjo pas L. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten ėjo M. B., L. Ž. su vyru ir ji su vyru. Pas L pabuvo iki 23.30 val. ir kartu su M išėjo. Jolita nėra minėjusi apie smurtą ar sužalojimus.

Liudytojas G. D. parodė, kad M. B. yra jo pusbrolis. Pas B atėjo birželio 18 d., apie 18-19 val., švęsti M gimtadienio. Ten buvo M sesuo L su vyru, D. B., jis su žmona ir B. Vyrai lauke kalbėjosi, kepė šašlykus, o parėjus iš lauko, susėdo prie stalo. Kvietė ateiti J. B., bet ši atsisakė. Tada pamanė, kad B yra susipykę. Apie 20-21 val. Jolita pradėjo sakyti, kad vaikas neužmiega. Jie užsidarė duris ir toliau gėrė alų, stipresnio alkoholio nebuvo. Paskui J. B. vėl sakė, kad vaikas neužmiega ir jie nutarė eiti namo. L. Ž. pasiūlė eiti pas ją į svečius ir jie apie 21.30 val. išėjo. Ten pabuvo gal dvi valandas, išėjo kartu su M. Smurto atvejų nežino. Nėra girdėjęs, kad M smurtautų prieš J.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad M. B. yra jos brolis. 2016 m. birželio 18 d., apie 18 val., nuėjo su vyru pasveikinti jo su gimtadieniu. Ten buvo D. B., D ir M su žmona J. J. B. prie stalo nesėdėjo, atsisakė. M su žmona net nebendravo. Su J jos kalbėjosi kambaryje. J. B. skundėsi, kad nesutaria su vyru, užsiminė, kad berods ją pastūmė. Visi pasisėdėjo, paskui ji pakvietė visus į svečius pas save. J. B. liko namie su vaikais. Iš jų namų svečiai išsiskirstė apie 23-23.30 val. Nežino kas vyko po gimtadienio šventės.

Liudytojas T. B. parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, tai buvo praėjusiais metais. Ryte apie 9-10 val. važiavo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Ten atvažiavo su kolega R. B., išklausinėjo aplinkybes. Įvykio vietoje fotografavo iš lauko, koridorius, įėjimą į kambarį. Ant nukentėjusiosios sužalojimų vizualiai nematė. Surinkęs jam būtiną medžiagą, jis nuėjo į tarnybinį automobilį ir laukė kolegos, kol šis apklaus įvykio dalyvius. Jis buvo atsakingas už įvykio apžiūrą ir fotonuotraukas, kitus procesinius dokumentus pildė R. B.. Jam nukentėjusioji parodė kaip ir kur viskas įvyko. Apklausų negirdėjo.

Liudytoja R. P. parodė, kad yra J. B. motina. Įvykiai buvo du. Pirmas įvykis buvo birželio 17 d. naktį, kai dukra jai paskambino ir verkdama sakė, kad M. B. paėmė raktus, išvažiavo ir paskui grįžęs, griebė jai už rankos, o ji ant rankų maitino mažąją dukrą. J. B. sakė, jog išsikvietė policiją, nes „jis labai skaudžiai sugriebė už rankos, bet džiaugiuosi, kad mažajai už plaukučių nepagriebė“. Po to buvo kitas atvejis, kai kitą dieną po savo gimtadienio M. J. stūmė į duris. Apie tai jai papasakojo dukra ir anūkė. Kai M supyksta, pasidaro labai piktas, nesivaldantis. Dukra buvo susitarusi, kad ją pirmadienį priims į Krizių centrą, bet prasidėjus šiems įvykiams, dukra pirmadienio nelaukė ir nutarė važiuoti pas juos. Atvykus dukrai, ji matė mėlynes ant Jo rankos. M. B. pasakymai, kad J galėjo sužaloti jos neįgalus globotinis, yra visiškas melas.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinėje grupėje. 2016 m. birželio 19 d. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvažiavus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), jį pasitiko pranešėja J. B.. Apklausos metu J. B. nurodė, kad vyras ją pastūmė į durų staktą, dėl ko ji susižalojo ranką. J. B. laikė savo ranką ir rodė, kad susidaužė dešinės rankos žastą. Jis pats sužalojimo nematė. Į įvykio vietą vyko su T. B., kuris fotografavo ir fiksavo, o jis buvo susikoncentravęs į apklausą. Moters vyras buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos komisariatą. Smulkesnių detalių nebepamena.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pranešime apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį nurodyta, kad 2016 m. birželio 19 d. 9 val. gautas J. B. pranešimas, kad namuose triukšmauja vyras. Nuvykę policijos pareigūnai nustatė, kad pranešėjos sutuoktinis M. B., įvykus žodiniam konfliktui dėl šeimyninių problemų, pastūmė savo žmoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pranešime pažymėtas sužalojimo kodas 09 (kita), nurodyta, jog pastūmimas sukėlė fizinį skausmą. Apie anksčiau buvusius smurto artimoje aplinkoje atvejus nėra nurodyta (1 t., b. l. 14-17, 18, 19).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21-24)

Iš policijos informacinės sistemos ataskaitų matyti, kad 2016 m. birželio 18 d. 0.02 val. gautas J. B. pranešimas, kad namuose triukšmauja vyras. Nuvykus M. B. nerasta. 2016 m. birželio 19 d. 7.50 val. gautas J. B. skundas dėl vyro netinkamo elgesio. 2016 m. birželio 19 d. 8.55 val. gautas J. B. skundas dėl vyro elgesio. M. B. sulaikytas (1 t., b. l. 116-123).

Specialisto išvadoje Nr. G 848/2016(04) nurodyta, kad J. B. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kas kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 110).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad nukentėjusioji J. B. ir M. B. parodė, kaip M. B. pastūmė J. B. (1 t., b. l. 69-76, 160-165).

Iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos pateiktos informacijos matyti, kad J. B. lankėsi pas medicinos psichologę. Lankymasis susijęs su galimu smurtu moters atžvilgiu (1 t., b. l. 81).

LR BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o šio straipsnio 4 d. – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Kaltinamajam M. B. inkriminuojamos dvi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. Už LR BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant (tiesioginė tyčia, LR BK 15 str. 2 d.), arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, LR BK 15 str. 3 d.).

Dėl inkriminuojamos 2016 m. birželio 18 d. padarytos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis M. B. neprisipažino padaręs 2016 m. birželio 18 d. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2016 m. birželio 17 d. vakare, apie 22.30 val., tarp jo ir J. B. įvyko žodinis konfliktas. Jis išėjo į lauką, grįžo maždaug po 20 minučių. J. B. buvo užsikabinusi duris, todėl jis skambino į durų skambutį. Duris atidariusi Jolita pradėjo priekaištauti, šūkauti, todėl pasiėmęs savo dokumentus ir mašinos raktus išvažiavo. Neneigia, kad tuo metu vartojo prieš sutuoktinę necenzūrinius žodžius, tačiau teigia tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto ar smurto. Grįžo tą pačią naktį, gal po valandos. J. B. jį įleido, jis nuėjo miegoti į svetainę. Tuo tarpu nukentėjusiųjų J. B. ir E. P. teigimu, naktį, apie vidurnaktį grįžęs M. B. svetainėje ant lovos sėdėjusiai ir kūdikį maitinančiai J. B. liepė keltis nuo lovos, o šiai nesikėlus, paėmęs kaire ranka jos dešinę ranką, jėga atkėlė ją nuo lovos. Dėl šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltinamojo M. B. ir nukentėjusiosios J. B. parodymai yra prieštaringi, o prieštaravimų nepanaikina ir kita byloje esanti medžiaga. Būtent iš policijos informacinės sistemos ataskaitų matyti, kad 2016 m. birželio 18 d. 0.02 val. gautas J. B. pranešimas apie namuose triukšmaujantį vyrą. Nei atvykusiems policijos pareigūnams žodžiu, nei rašytiniame paaiškinime (medžiaga Nr. 86-AP-1104, II t. 134) J. B. apie galimai buvusį smurtą, nutempimą nuo lovos duomenų nepateikė. Iškart po tariamo smurto atvejo atvykusių policijos pareigūnų ji apie sukeltą fizinį skausmą neinformavo, tik nurodė, kad vyras ją iškeikė necenzūriniais žodžiais, kėlė triukšmą, neleido ilsėtis. Teisiamojo posėdžio metu policijos pareigūnai patvirtino, kad atvykę į įvykio vietą 2016 m. birželio 18 d. naktį M. B. nerado. Jie visada aiškinasi įvykio aplinkybes, tačiau šiuo atveju J. B. apie galimai patirtą smurtą nepasakojo. Šios aplinkybės rodo, jog, net jei ir buvo J. B. pakėlimas iš lovos jėga, ji pati šio atvejo netraktavo kaip smurto, ir tik 2016 m. birželio 20 d. pamačiusi ant dešinės rankos kraujosruvą, susiejo ją su M. B. galimai padarytu veiksmu. Nukentėjusioji E. P. nurodė, kad mamą M. norėjo pakelti iš lovos ir tai vyko konflikto šalims ginčijantis metu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtinta nukentėjusiosios J. B. parodymų, kad jos dešiniame žaste kraujosruva susidarė ar ji fizinį skausmą patyrė būtent dėl smurtinio M. B. veiksmo. Be to, šios nusikalstamos veikos buvimo faktą paneigia ir ta aplinkybė, jog 2016 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pranešime apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį nėra nurodyta apie anksčiau buvusius smurto artimoje aplinkoje atvejus, nors nuo tariamo 2016 m. birželio 18 d. smurto buvo praėjusi vos daugiau nei para. Nenustačius visų būtinų objektyvių ir subjektyvių nusikalstamos veikos požymių, M. B. išteisintinas pagal LR BK 140 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl inkriminuojamos 2016 m. birželio 19 d. padarytos nusikalstamos veikos

LR BK 140 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015).

Dėl kaltinamajam M. B. inkriminuojamos 2016 m. birželio 19 d. padarytos nusikalstamos veikos tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų J. B., E. P. nurodomos aplinkybės iš esmės sutampa, tačiau yra traktuojamos skirtingai. M. B. neneigia 2016 m. birželio 19 d. ryte, apie 9 val., namuose, vaikų kambaryje pastūmęs J. B., tačiau jo teigimu šį jo veiksmą išprovokavo pati nukentėjusioji, norėdama sutrukdyti jam fotografuoti netvarkingą spintą. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad tarp M. B. ir J. B. dėl asmeninių priežasčių kilo konfliktas. Tai, kad jų santykiai buvo konfliktiški ir įtempti patvirtina ir įvykio išvakarėse M. B. gimtadienyje dalyvavusių svečių parodymai. Atmosfera namuose buvo įtemta, M. B. su J. B. tarpusavyje nebendravo, J. B. prie bendro stalo nesėdo, o vėliau prašė svečius išeiti iš namų. Taigi, tokioje emociškai nestabilioje, įtemptoje padėtyje abi pusės gali elgtis provokuojančiai ir neapdairiai. Kaltinamojo M. B. teigimu, pastūmimu jis nesiekė J. B. sukelti fizinio skausmo, o tik norėjo sutrukdyti jai paimti iš jo rankų telefoną ir tiesiog nustūmė ją nuo savęs. Nukentėjusioji E. P. taip pat nurodė, jog mama nenorėjo leisti M. fotografuoti, todėl jis mamą pastūmė. Specialisto išvada (1 t., b. l. 110) patvirtina, kad J. B. nustatyta kairiojo žasto poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar galimai paviršiumi įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Šis nežymus sužalojimas J. B. padarytas ne nuo tiesioginio veiksmo – pastūmimo ar tiesioginio smūgio, o tik ranka atstūmus ir po to J. B. kontaktuojant į duris. Daugiau jokių veiksmų M. B. neatliko, jokių smūgių nesudavė ir kitaip nesmurtavo. Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 140 str. kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad veiksmai būtų padaryti mušant ar kitaip smurtaujant, ir dėl to nukentėjęs asmuo pajustų fizinį skausmą. Jokių smurtinių motyvų M. B. neturėjo, J. B. sužaloti nesiekė. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju M. B. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sužalojimą J. B. padarė neatsargiai, neįvertinęs situacijos ir nenumatęs pasekmių. Išvada, kad nebuvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, daroma nustačius: 1) kad iš viso nebuvo įvykio dėl kurio vyko procesas, 2) kad įvykis buvo, bet jis negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika, ir 3) kad byloje yra nepašalinamų abejonių, neleidžiančių patikimai konstatuoti, ar iš viso įvykis buvo arba ar įvykis, kuris buvo, vertintinas kaip nusikalstama veika. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. B. tyčia smurtaudamas sukėlė J. B. fizinį skausmą, todėl nenustačius visų būtinų objektyvių ir subjektyvių nusikalstamos veikos požymių, M. B. išteisintinas pagal LR BK 140 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis M. B. išteisintinas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, todėl nukentėjusiųjų J. B., E. P. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti. Šiuo atveju nukentėjusiosios turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje užtikrinimui taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. B. turtui 3000 Eur sumai (2 t., b. l. 82-83). Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. papildoma nutartimi civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje užtikrinimui taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. B. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 127-128). M. B. išteisintinas, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, todėl panaikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. B. turtui (LR BPK 151 str. 8 d., 307 str. 4 d. 3 p.).

M. B. išteisintinas, todėl nukentėjusiosios J. B. išlaidos atstovo pagalbai apmokėti nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos (LR BPK 104 str. 2 d.).

Kompaktinė plokštelė su E. P. apklausos vaizdo įrašu paliktina prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (2016 m. birželio 18 d. veika).

M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (2016 m. birželio 19 d. veika).

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti.

J. B., E. P. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. nutartimis M. B. turtui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Kompaktinę plokštelę palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Liauzginienė