- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-1508-392/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44319-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės DNB banko
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės DNB banko skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – A. V., antstolė B. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) DNB bankas kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti antstolės B. P. 2016 m. spalio 27 d. patvarkymo Dėl informacijos pateikimo ir draudimo atlikti veiksmus, reg. Nr. S-39753, dalį, kuria uždrausta Bankui priimti prievolių, kylančių iš 2015 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarčių Nr. 2409-2015-102352 ir Nr. 2409-2015-102351, įvykdymą iš skolininko A. V. pinigais ar kitu turtu. Nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą pagal Kauno miesto 5-ojo notarų biuro 2016 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5-2-78802 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. V. trečios eilės išieškotojai UAB „Lemora“. Bankas ir A. V. yra sudarę 2015 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutartis Nr. 2409-2015-102352 ir Nr. 2409-2015-102351. Prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. 2409-2015-102352 įvykdymas užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr.2409-2015-102351 įvykdymas užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Nurodė, kad Bankas, kaip hipotekos kreditorius, nedavė sutikimo vykdyti išieškojimą iš Bankui įkeisto turto. Pareiškėjos nuomone, antstolės veiksmai, kuriais nustatytas draudimas Bankui priimti prievolių įvykdymą, yra neteisėti ir nepagrįsti. Antstolė draudimą Bankui priimti prievolių įvykdymą iš skolininko pinigais ar kitu turtu nepagrįstai grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio nuostatomis. Vykdymo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normos. CPK 662, 664, 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilės tvarka. Pasak pareiškėjos, antstolė nesivadovavo CPK 664-665 straipsnių nuostatomis, o rėmėsi CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pažymėjo, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio 3 dalį, atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai, taigi vykdymo procese šis CK straipsnis netaikomas. Be to, antstolė draudimą Bankui priimti prievolių įvykdymą iš skolininko pinigais ar kitu turtu, nepagrįstai pritaikė remiantis CPK 624 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kadangi ši nuostata nenumato draudimo kitiems asmenims priimti prievolių įvykdymo iš skolininko. Šiuo atveju skolininkas A. V. Bankui privalo mokėti įmokas pagal minėtas kreditavimo sutartis, t. y. ne Bankas vykdo prievolę skolininko atžvilgiu, o pats skolininkas vykdo prievoles Bankui. Antstolė B. P. 2016 m. gruodžio 2 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad CPK 662, 664 straipsniai reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto ir pajamų tvarką. CK 6.930¹ straipsnis yra skirtas pačiam skolininkui, t. y. jame nustatytos skolininko pareigos, kurių jis privalo nepažeisti ir tinkamai jas vykdyti atsiskaitydamas su kreditoriais ir išieškotojais. Taigi pareiškėjas nepagrįstai tapatina turto, iš kurio turi būti išieškoma, eiliškumą, su atsiskaitymo pagal reikalavimus eiliškumu. Vykdymo procese nėra nustatyta, kaip skolininkas atsiskaito su išieškotojais. CPK 754 straipsnyje reglamentuota reikalavimų patenkinimo eilė, kuria vadovaudamasis antstolis privalo paskirstyti iš skolininko išieškotas lėšas, ši tvarka yra taikoma pagal vykdomuosiuose dokumentuose išieškomas skolas. Taigi vykdymo procese nustatytas lėšų paskirstymas apima tik išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau nieko nesako apie skolininko pareigų vykdymą pagal kitus įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs, arba kreditorius nėra kreipęsis dėl skolos išieškojimo vykdymo procese. Būtent tokiu atveju, kai skolininkas turi ir įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis, kurių įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs, ir skolų vykdymo procese, kurios išieškomos priverstine tvarka, yra taikomas CK 6.930¹ straipsnis. Antstolės teigimu, minėtas straipsnis apibrėžia skolininko, bet ne antstolio pareigas. Be to, minėtu straipsniu skolininkas gali nesivadovauti, kai turi pakankamai lėšų atsiskaityti pagal visus reikalavimus, jei piniginių lėšų nepakanka, taikomos šio straipsnio normos, t. y. pirmiausiai atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus ir penkta eile atsiskaitoma pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi antstolė, patikrinusi skolininko turtinę padėtį ir laikydamasi CPK 664 straipsnio reikalavimų, ėmėsi visų galimų priemonių išieškodama skolą iš skolininko piniginių lėšų, jas areštuodama ir uždrausdama skolininkui A. V. perleisti savo turtą, taip pat ir pinigines lėšas, bei vykdyti prievoles, atliekant bet kokius mokėjimus bet kokiems asmenims, įskaitant ir AB DNB banką, išskyrus mokėjimus pagal vykdomuosius dokumentus. Antstolė patvarkyme taip pat pabrėžė, kad hipotekos kreditorius yra privilegijuotas išieškant tik iš įkeisto turto, tačiau jis neturi pirmenybės prieš kitus kreditorius gauti prievolės įvykdymą piniginėmis lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi tenkino pareiškėjos AB DNB banko skundą dėl antstolės B. P. veiksmų. Panaikino antstolės 2016 m. spalio 27 d. patvarkymo Dėl informacijos pateikimo ir draudimo atlikti veiksmus, reg. Nr. S-39753, dalį, kuria uždrausta Bankui priimti prievolių, kylančių iš 2015 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarčių Nr. 2409-2015-102352 ir Nr. 2409-2015-102351, įvykdymą iš skolininko A. V. pinigais ar kitu turtu.Teismas nustatė, kad antstolė B. P. vykdo Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2016 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5-2-7880 dėl 20 110,70 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos UAB „Lemora“ naudai. 2016 m. spalio 27 d. patvarkymu Dėl informacijos pateikimo ir draudimo atlikti veiksmus hipotekos kreditorė AB DNB bankas buvo informuota apie draudimą skolininkui perleisti turtą ar pinigines lėšas ir apie imperatyvią skolininkui įstatymu taikomą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką. Antstolė priimdama skundžiamą 2016 m. spalio 27 d. patvarkymą, vadovavosi CPK 624 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ir uždraudė kreditorei priimti iš skolininko prievolių pagal galiojančias kredito sutartis vykdymą. Teismo vertinimu, antstolės veiksmai, uždraudžiant Bankui priimti įmokas pagal galiojančias sutartis, reiškia veikimą ultra vires, t. y. viršijant įgaliojimus. Teismas, išanalizavęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad antstolė nepagrįstai uždraudė Bankui priimti prievolių, kylančių iš 2015 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarčių Nr. 2409-2015-102352 ir Nr. 2409-2015-102351, įvykdymą iš skolininko A. V. pinigais ar kitu turtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo (apeliantė) antstolė B. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Atskirojo skundo argumentai:Skolininko atsiskaitymams taikoma CK 6.930¹ straipsnyje imperatyviai nustatyta atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarka, kurios pažeidimas laikomas imperatyvios normos pažeidimu, ir yra pagrindas atsiskaitymo pagal prievoles sandorį (atsiskaitymą) laikyti negaliojančiu (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-546-280/2015, 2015 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-137-755/2015), o sandorį, kuris pažeidžia privalomą antstolio patvarkymą, - niekiniu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai, ir negaliojantį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010). Apeliantė pažymėjo, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 624 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turi teisę uždrausti kitiems asmenims vykdyti piniginę prievolę kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, nuo 2016 m. spalio 7 d. bet kokie skolininko atlikti, atliekami piniginiai atsiskaitymai negalėjo ir negali būti atlikti bei laikomi negaliojančiais, išskyrus atsiskaitymus su išieškotojais pagal vykdomuosius dokumentus. Skolininko atsiskaitymai pagal 2015 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutartis Nr. 2409-2015-102352 ir Nr. 2409-2015-102351 anksčiau nei atsiskaitymas pagal Kauno miesto 5-ojo notarų biuro 2016 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5-2-7880 pažeidžia imperatyviai nustatytą atsiskaitymo su visais kreditoriais tvarką. Apeliantės nuomone, tokiu atveju, kai skolininkas turi ir įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis, kurių įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs, ir skolų vykdymo procese, kurios išieškomos priverstine tvarka, yra taikomas CK 6.930¹ straipsnis. Minėtu straipsniu skolininkas gali nesivadovauti, kai turi pakankamai lėšų atsiskaityti pagal visus reikalavimus, jei piniginių lėšų nepakanka, taikomos šiuo straipsnio normos, t. y. pirmiausia atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus ir tik 5 eile atsiskaitoma pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Apeliantė pabrėžė, kad hipotekos kreditorius yra privilegijuotas išieškant tik iš įkeisto turto, tačiau jis neturi pirmenybės prieš kitus kreditorius gauti prievolės įvykdymą piniginėmis lėšomis.Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nepateikė jokio savo sprendimo argumentavimo. Teismo sprendimas, kad antstolė veikė ultra vires yra tik deklaratyvus teiginys, nes nėra paremtas įrodymais, teisės normų analize ir argumentais. Teismas nepateikė jokio vertinimo dėl areštuotų lėšų išeikvojimo, prievolės priėmimo, žinant, kad ji vykdoma netinkamai – areštuotomis lėšomis, kas lemia atsiskaitymo pagal prievoles sandorio (atsiskaitymo) laikymą negaliojančiu ir kitų antstolės atsiliepime aptartų teisės klausimų, kurie turi esminę reikšmę priimant sprendimą kilusiame ginče. Pasak apeliantės, toks nutarties motyvų nebuvimas leidžia daryti prielaidą apie teismo nutarties negaliojimo pagrindų egzistavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Pareiškėja AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl jo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėja visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo tenkintas jos skundas. Antstolės veiksmai, uždraudžiant Bankui priimti įmokas pagal galiojančias sutartis, reiškia veikimą ultra vires. Antstolio patvarkymas negali būti laikomas teisėtu, jei prieštarauja teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolės veiksmai, kuriais nustatytas draudimas Bankui priimti prievolių įvykdymą, yra neteisėti ir nepagrįsti. Nurodo, kad antstolė nepagrįstai draudimą Bankui grindžia CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, nes vykdymo procese šis CK straipsnis netaikomas. Draudimas Bankui priimti prievolių, kylančių iš 2015 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarčių įvykdymą iš skolininko pinigais ar kitu turtu prieštarauja CPK 624 straipsnio 2 dalies 3 punkto reglamentavimui, o antstolės nustatytas draudimas Bankui laikytinas viršijančiu antstolio įgalinimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/16/03799 pagal Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro 2016 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5-2-7880 dėl 20 110,70 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos UAB „Lemora“ naudai. Antstolė 2016 m. spalio 27 d. patvarkymu Dėl informacijos pateikimo ir draudimo atlikti veiksmus AB DNB banką informavo apie draudimą skolininkui vykdyti prievoles, atliekant bet kokius mokėjimus bet kokiems asmenims, įskaitant ir AB DNB bankui; uždraudė AB DNB bankui priimti prievolių, kylančių iš 2015 m. gegužės 25 d. kreditavimo sutarčių Nr. 2409-2015-102352 ir Nr. 2409-2015-102351, įvykdymą iš skolininko A. V. pinigais ar kitu turtu.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 624 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turi teisę uždrausti kitiems asmenims vykdyti piniginę prievolę kreditoriui, šiuo atveju skolininko atsiskaitymams taikoma CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarka. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė nepagrįstai uždraudė Bankui priimti prievolių, kylančių iš 2015 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarčių, įvykdymą iš skolininko A. V. pinigais ar kitu turtu. Teismo vertinimu, antstolės veiksmai, uždraudžiant Bankui priimti įmokas pagal galiojančias sutartis, reiškia veikimą ultra vires, t. y. viršijant įgaliojimus.Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis ir sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnis). CPK XLVII skyriuje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. CPK 662 straipsnyje nurodyta išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka. CPK 664 straipsnyje numatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Tuo tarpu CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, numatyta, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti straipsnyje nurodyta eile. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai. Taigi vykdymo procese CK 6.930¹ straipsnis netaikomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė nepagrįstai vykdymo procese vadovavosi CK 6.930¹ straipsniu, nes išieškojimą iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumą vykdymo procese nustato CPK 664 straipsnis.CPK 624 straipsnyje nurodyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, tai antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonių sąrašas nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, iš kurio matyti, kad tokios priverstinio vykdymo priemonės, kaip uždraudimas kitiems asmenims priimti prievolių įvykdymą iš skolininko, nėra. Antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą vadovavosi CPK 624 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatytas uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles. Šiuo atveju, skolininkas moka įmokas pagal Kreditavimo sutartis Bankui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolė uždrausdama Bankui priimti įmokas pagal galiojančias sutartis, viršijo įgaliojimus.Atskirajame skunde taip pat nepagrįstai nurodama, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, vertino pateiktus įrodymus ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą nutartį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Antstolės B. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.