Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ direktoriui E. G., atsakovo atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui UAB „Bagaslaviškio pieninė“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo dėl savavališko neatvykimo į darbą, drausminės nuobaudos skyrimo panaikinimo ir kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. panaikinti 2012 m. birželio 8 d. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ direktoriaus įsakymą dėl D. V. savavališko neatvykimo į darbą kaip neteisėtą ir nustatyti, kad ieškovas negali grįžti į pirmesnį darbą, nes atsakovas gali sudaryti nepalankias sąlygas dirbti, bei nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu,

3. priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. birželio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos už laikotarpį skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, t. y. 7850 Lt per mėnesį;

4. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2012 m. sausio 9 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, kuria ieškovas buvo priimtas neterminuotai dirbti prekybos direktoriumi. 2012 m. gegužės 28 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytą darbo sutartį ieškovo prašymu nuo 2012 m. birželio 18 d. Ieškovas su atsakovu susitarė, kad ieškovas įmonėje dirbs ilgiau nei numatyta DK 127 str. ir apmokys naują į jo pareigas priimamą darbuotoją ir perduos jam darbus. Žodiniu sutarimu su įmonės valdyba buvo sutarta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. birželio 18 d. dvi dienas per savaitę dirbs nuotoliniu būdu Vilniuje, tris likusias darbo dienas įmonėje. Šio susitarimo pagrindu ieškovas 2012 m. birželio 7 d. nusprendė dirbti Vilniuje. Apie tai ieškovas atsakovą informavo elektroniniu laišku. 2012 m. birželio 8 d. ieškovui buvo įteiktas 2012 m. birželio 8 d. Įsakymas dėl D. V. savavališko neatvykimo į darbą, kuriame nurodyta, kad ieškovui 2012 m. birželio 7 d. įforminta pravaikšta ir ieškovas nuo 2012 m. birželio 8 d. atleidžiamas iš darbo už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą 2012 m. birželio 7 d. darbo dieną, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Su 2012 m. birželio 8 d. įsakymu ieškovas susipažino tą pačią dieną. 2012 m. birželio 11 d. žodžiu, 2012 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu, o birželio 14 d. registruotu paštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl darbo ginčų tyrimo grupės sudarymo ir išvadų pateikimo dėl ieškovo atleidimo iš darbo, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas nesudarė darbo ginčų tyrimo grupės. Atsakovas 2012 m. birželio 8 d. įsakyme nurodo, jog ieškovo atleidimą iš darbo lemia ieškovui už 2012 m. birželio 7 d. įforminta pravaikšta, t. y. neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių, kas yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Atsakovas įsakyme nurodo, kad ieškovas atleidžiamas pagal 235 str. 2 d. 9 p., tačiau nenurodomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Remiantis sistemine DK nuostatų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą ir drausminės nuobaudos skyrimą, analize galima teigti, kad ieškovas buvo atleistas DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Darytina pagrįsta išvada, kad vien faktas, kad ieškovas 2012 m. birželio 7 d. fiziškai nebuvo atvykęs į įmonę, negali būti traktuojama, kad ieškovas visą darbo dieną neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, juo labiau, kad ieškovas pagrįstai manė ir vertino, kad esant valdybos sutikimui dvi darbo dienas per savaitę jis gali dirbti ir savo darbo funkcijas atlikti nebūtinai būdamas darbovietėje pas atsakovą. Pažymėtina ir tai, kad jis apie tai, kad 2012 m. birželio 7 d. dirbs Vilniuje, buvo iš anksto elektroniniu paštu informavęs atsakovą ir tą dieną jis dirbo Vilniuje. Be to, ieškovo darbo pareigų specifika lemia tai, kad ieškovas nėra pririštas prie vienos darbo vietos ir gali dirbti nebūdamas atsakovo įmonėje. Atsakovas skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą, turėjo vadovautis DK 238 str., t. y. atsižvelgti į visas drausminės nuobaudos skyrimui būtinas sąlygas bei aplinkybes, lemiančias drausminės nuobaudos parinkimą ir pan. Atsakovas žinojo, kad ieškovas yra parašęs prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu, ir kad nuo 2012 m. birželio 18 d., darbo sutartis su ieškovu būtų nutraukta, tačiau į tai neatsižvelgė ir visiškai nevertino šių aplinkybių. Atsakovas nesikreipęs į ieškovą raštu dėl pasiaiškinimo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir be pasiaiškinimo paskyręs drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, pažeidė DK nuostatas reglamentuojančias darbo drausmę dėl ko ieškovo atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Kadangi atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, ieškovas reikalauja priteisti jam priklausančias darbo užmokesčio išmokas, t. y. atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, laikant, kad nebuvus darbo sutarties nutraukimo tokiomis aplinkybėmis, ieškovas būtų dirbęs iki numatyto termino ir darbo sutartis būtų nutraukta prašyme nurodytu terminu. Ieškovo grąžinimas į darbą iššauktų papildomus ginčus, nesutarimus, būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl yra neįmanomas. Ieškovas prašo teismo pripažinti, kad grąžinimas į darbą nėra tikslingas ir prasmingas, ir darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta už tai, kad jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir 2012 m. birželio 7 d. be svarbių priežasčių visą darbo dieną nebuvo darbe. Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, nurodytas DK 235 str. 2 d. 9 p., konstatuojamas, kai nustatomi šie faktai: darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną (pamainą) ir neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Esamoje situacijoje galima konstatuoti abu šiuos faktus. Pirma, ieškovo nebuvimo darbe 2012 m. birželio 7 d. visą darbo dieną faktą patvirtina tą pačią dieną įmonės vadovui siųstas elektroninis laiškas, kuriame ieškovas nurodo, kad lieka Vilniuje. Šią aplinkybę patvirtina ir pats ieškovas, todėl laikytina, kad dėl ieškovo nebuvimo darbe visą darbo dieną fakto tarp šalių ginčo nėra ir jis laikytinas įrodytu. Antra, pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (ieškovui). Ieškovas savo neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbumą įrodinėja tuo, kad jis neva turėjo įmonės valdybos pritarimą dirbti namuose nuotoliniu būdu ir tą dieną faktiškai dirbo. Įmonės valdyba niekuomet nebuvo išdavusi ieškovui leidimo neatvykti į darbą įmonėje ir dirbti namuose nuotoliniu būdu. Bendrovės valdyba neturi netgi juridinio pagrindo keisti bendrovės sudarytas darbo sutartis ar jų sąlygas, juo labiau žodžiu. Ieškovo darbo sutartyje nurodyta, kad jo darbo vieta yra UAB „Bagaslaviškio pieninė“, Širvintų raj., Bagaslaviškio mstl., o ne ieškovo namai. Įmonės viduje galioja tvarka, kai apie visus prašymus nebūti darbe darbuotojai privalo raštu informuoti bendrovės vadovą ir gauti jo sutikimą. Šią tvarką ieškovas puikiai žinojo, tačiau piktybiškai jos nesilaikė ir iš anksto nepranešė įmonės vadovui apie savo ketinimą neatvykti į darbą. 2012 m. birželio 7 d. išsiuntęs elektroninį laišką bendrovės vadovui, ieškovas negavo jokio pritarimo ar leidimo neatvykti į darbą. Ieškovas nenurodė absoliučiai jokių priežasčių, dėl kurių nusprendė likti Vilniuje. DK numato galimybę neatvykti į darbą administracijos leidimu. Ieškovas jokių duomenų apie leidimo gavimą nepateikė, tuo tarpu atsakovas patvirtina, kad tokio leidimo ieškovui neišdavė. 2012 m. birželio 8 d. atsakovo direktoriui pasiūlius pateikti pasiaiškinimą dėl ieškovo nebuvimo darbe 2012 m. birželio 7 d., ieškovas atsakė, kad jokio pasiaiškinimo neteiks, tačiau neprieštaravo darbo sutarties nutraukimui. Dėl to nebuvo formaliai laikomasi DK nustatytos nuobaudos skyrimo procedūros. Ieškovo darbo sutartyje, šalims darant įrašą apie jos nutraukimą, ieškovas pažymėjo, kad su darbo sutarties nutraukimu sutinka. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovo siekis yra ne apginti pažeistas darbo teises, o reikalauti pinigų iš atsakovo. Atsakovui buvo ypač svarbu, kad ieškovas per likusį iki išėjimo iš darbo laiką perduotų savo darbus ir apmokytų į jo pareigas priimamą darbuotoją, tačiau ieškovas to niekaip negalėjo padaryti nuspręsdamas likti namuose ir nevažiuoti į darbą, kas akivaizdžiai patvirtina, kad neatvykdamas į darbą, jis nevykdė jam pavestų darbo funkcijų. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus, ieškovas nepateikė jokių svarbių neatvykimą į darbą pateisinančių aplinkybių, todėl atsakovas pagrįstai turėjo teisę skirti ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Ieškovui neturėtų būti priteisiama jo vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką. Su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, sumokant jam visą iki atleidimo iš darbo dienos priskaičiuotą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Net jeigu ieškovas būtų 2012 m. birželio 7 d. atvykęs į darbą, ši darbo sutartis būtų pasibaigusi nuo 2012 m. birželio 18 d. pagal paties ieškovo prašymą, todėl viso vidutinio ieškovo darbo užmokesčio ieškovui priteisimas už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų neproporcinga sankcija darbdaviui ir pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012 m. sausio 9 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 119, kuria ieškovas buvo neterminuotai priimtas dirbti prekybos direktoriumi (b.l. 6-11). Darbo sutartimi nustatyta darbo laiko trukmė buvo 8 darbo valandos per dieną ir 5 darbo dienos per savaitę. Darbo sutartyje nurodyta darbuotojo darbovietė yra UAB „Bagaslaviškio pieninė“, Bagaslaviškio mstl., Širvintų raj. 2012 m. gegužės 21 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą nutraukti tarp jų pasirašytą darbo sutartį ieškovo prašymu nuo 2012 m. birželio 18 d. pagal DK 127 str. 1 d. (b.l. 55). 2012 m. birželio 7 d. ieškovas neatvyko į darbą visą darbo dieną. 2012 m. birželio 8 d. buvo priimtas UAB „Bagaslaviškio pieninė“ direktoriaus įsakymas „Dėl D. V. savavališko neatvykimo į darbą“ (b.l. 13). Minėtame įsakyme nurodyta, kad ieškovui 2012 m. birželio 7 d. įforminta pravaikšta ir kad ieškovas atleidžiamas iš darbo nuo 2012 m. birželio 8 d. už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą 2012 m. birželio 7 d. darbo dieną, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Įsakyme kaip ir darbo sutartyje atleidimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 235 str. 2 d. 9 p.

DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas punktas nėra savarankiškas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, o tik sąlyga, kuriai esant darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Todėl laikytina, kad darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, kurios numatytos DK XVI skyriuje Darbo drausmė. Minėta, kad ieškovas iš darbo atleistas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, todėl jo atžvilgiu turėjo būti laikomasi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Darbo drausmė įstatymu yra apibrėžiama ne vien tik kaip darbuotojo pareiga dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (DK 228 str.), tačiau ir kaip darbdavio bei administracijos pareiga tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 259 str.). Pagal DK 227 str. 1 d. darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines sąlygas normaliam našiam darbui, o pagal šio straipsnio 2 d. darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. Pagal DK 234 str. darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

Ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl to, kad šiurkščiai pažeidė darbo pareigas neatvykdamas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovas nebuvo atvykęs į darbą 2012 m. birželio 7 d. visą darbo dieną, nėra, kadangi tiek ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu, tiek atsakovo atstovai šią aplinkybę patvirtino. Be to, ieškovo neatvykimą į darbą liudija ir byloje esantis ieškovo atsakovui 2012 m. birželio 7 d. siųstas elektroninis laiškas (b.l. 30). Svarbių priežasčių, kurios pateisintų ieškovo neatvykimą į darbą visą darbo dieną (pamainą) ieškovas nenurodė. Ieškovo argumentai, kad nors neatvyko į darbą, tačiau jis dirbo Vilniuje, esant žodiniam atsakovo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ valdybos pritarimui dirbti nuotoliniu būdu, vertintini kritiškai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo leista dirbti nuotoliniu būdu, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas neatvykęs į darbą dirbo, kadangi elektroninis ieškovo susirašinėjimas nėra išlikęs (b.l. 45), o iš skambučių išklotinės galima daryti išvadą, kad vos keli skambučiai galimai buvo darbo reikalais (b.l. 46-47). Be to, ieškovas eidamas prekybos direktoriaus pareigas, turėjo žinoti, kad apie neatvykimo į darbovietę faktą ir priežastis turi informuoti darbdavį ir gauti tam leidimą. Juo labiau, kad tai yra nurodyta ir jo darbo sutartyje (b.l. 9). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas nevykdė savo darbo pareigų ir padarė darbo drausmės pažeidimą, dėl ko jam galėjo būti taikoma drausminė nuobauda (DK 236 str.).

DK 240 str. 1 d. numatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Remiantis minėtomis nuostatomis, darytina išvada, kad drausminę nuobaudą galima skirti tik tada, kai prieš tai darbdavys raštu pareikalauja, kad darbuotojas taip pat raštu pasiaiškintų dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo direktorius žodžiu pareikalavo ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl jo neatvykimo į darbą 2012 m. birželio 7 d. Direktorius nebepareikalavo iš ieškovo, kad jis raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, ir paskyrė jam drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. Įmonės vadovas posėdžio metu paaiškino, kad buvo nepatenkintas ieškovo darbu, kad pats ieškovas pripažino, kad su darbu nesusitvarko, todėl ir nutarė iš darbo išeiti. Būtent įmonės vadovas ieškovą paragino dirbti iki birželio 18 d. tikslu apmokyti kitą darbuotoją, jie susitarė tik nuo 18 dienos nutraukti su ieškovu darbo sutartį. Įmonės vadovas apie ieškovo neatvykimą į darbą birželio 7 d. sužinojo tik pasibaigus darbo dienai iš ieškovo gauto elektroninio laiško. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovas paskubėjo įvertinti ieškovo padaryto pažeidimo sunkumą, būdamas įtakotas nepasitenkinimu ieškovo darbu apskritai, todėl ir padarė formalius pažeidimus(nepareikalavo pasiaiškinimo). Šioje situacijoje formalaus reikalavimo(pasiaiškinimo gavimas) laikymasis leistų priimti teisingą sprendimą, t.y. teisingai įvertinti pažeidimo sunkumą. Pažymėtina, kad ieškovo darbo sutartyje yra numatytos ir kitos pasekmės, kurias atsakovas galėjo pritaikyti darbuotojui be pateisinamos priežasties neatvykus į savo darbo vietą, tačiau šiuo atveju buvo parinkta pati griežčiausia drausminė nuobauda, t. y. atleidimas iš darbo. Atižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, nors privalėjo jų laikytis, todėl ieškovui paskirta drausminė nuobauda ir ieškovo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu yra neteisėti.

Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šioje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl atleidimo iš darbo pagrindo, o ne dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą. Ieškovas buvo išreiškęs norą išeiti iš darbo, su darbo sutarties nutraukimu sutiko ir atleidimo dieną birželio 8 d. Tačiau nėra aišku, ar ieškovas sutiko būti atleidžiamas birželio 8 d., ar birželio 18 d. Kadangi drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo pripažinta neteisėta, yra logiška atleidimo dieną laikyti birželio 18 d., nes, nuobaudos nepaskyrus, būtent šią dieną ieškovas būtų iš darbo atleistas.

Pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. birželio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos už laikotarpį skaičiuojant vidutinį jo darbo užmokestį. Šioje byloje keičiamas tik atleidimo iš darbo pagrindas ir laikas, todėl prašoma kompensacija negali būti priteista. Ieškovas iš esmės su darbo sutarties nutraukimu sutiko (b.l. 11), dirbti įmonėje nepageidavo pats (b.l. 54), po atleidimo greitai įsidarbino (2012 m. liepos 9 d.). Taip pat pažymėtina, kad jeigu ieškovas nebūtų buvęs atleistas 2012 m. birželio 8 d., tai jo darbo sutartis būtų buvusi nutraukta 2012 m. birželio 18 d. Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškovui priteisiamas jo vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2012 m. birželio 18 d. ir naikinamas atleidimo iš darbo pagrindas, o ieškovas laikomas atleistu iš darbo nuo 2012 m. birželio 18 d. pagal DK 127 str.1 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl ieškovo patirtos 3000 Lt bylinėjimosi išlaidos (b.l. 63) yra priteisiamos iš atsakovo iš dalies. Taip pat iš atsakovo yra priteisiama 17,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2012 m. birželio 8 d. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ direktoriaus įsakymą „Dėl D. V. savavališko neatvykimo į darbą“, kuriuo ieškovui D. V. paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo.

Laikyti D. V. atleistu iš darbo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ pagal DK 127 str.1 d. nuo 2012 m. birželio 18 d.

Priteisti ieškovui D. V. iš atsakovo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2012 m. birželio 18 d. Šioje dalyje sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovui D. V. iš atsakovo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ 100 lt žyminio mokesčio ir 17,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.