- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-17
- Bylos Nr.
- 1-17-939/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34866-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- G. M.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, mokosi Kauno statybininkų rengimo centre, auto elektriko specialybės, nevedęs, teistas:
2016-12-23 Prienų rajono apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 d., - 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 str. ir 182 straipsnio 1 dalyje (toliau – BK),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. liepos 22 d., ne vėliau kaip 01 val. 32 min., savo namuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą atlikti neteisėtas finansines operacijas ir apgaule įgyti svetimą turtą, savavališkai iš tėvo V. M. piniginės, buvusios drabužių kišenėje paėmė AB Swedbank banko V. M. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios kortelės teisėto naudotojo – V. M. asmens tapatybės numerį (PIN kodą), taip pat mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo toje pačioje piniginėje – tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones bei elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė su savimi ne ilgiau negu iki 2016 m. liepos 22 d. vakaro, kol jas grįžęs namo padėjo atgal į V. M. piniginę.
Be to, 2016 m. liepos 22 d. laikotarpyje nuo 1.32 val. iki 1.36 val., neturėdamas teisės atlikti operacijų su V. M. banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) esančiomis piniginėmis lėšomis, įdėjo su šia sąskaita susietą AB Swedbank banko V. M. išduotą mokėjimo kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), į AB Swedbank banko bankomatą, esantį Kaune, Laisvės alėja, bei į AB Swedbank banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir suvedė V. M. mokėjimo kortelės naudotojo asmens tapatybės numerį (PIN kodą), tačiau turėtas mokėjimo kortelės naudotojo asmens tapatybės numeris šiai kortelei netiko, dėl šių priežasčių neturėjo galimybės nuimti nuo V. M. kortelės pinigų ir dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, įgyti savo naudai svetimą turtą;
Be to, 2016 m. liepos 22 d. 01 val. 36 min., neturėdamas teisės atlikti operacijų su V. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis piniginėmis lėšomis, įdėjo AB Swedbank banko V. M. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB Swedbank banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir suvedė V. M. mokėjimo kortelės naudotojo asmens tapatybės numerį (PIN kodą), taip pateikdamas save operacinei sistemai ir bankui kaip V. M., turintį teisę disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir iš minėtos sąskaitos paėmė 700 eurų, - taip panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis atliko finansinę operaciją bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – V. M. 700 eurų, padarydamas nukentėjusiajam V. M. 700 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis V. M. yra jo tėvas. Kai V. M., būdamas neblaivus miegojo, jie nuėjo į kambarį ir iš jo kelnių kišenės išėmė piniginę, o iš piniginės paėmė dvi banko mokėjimo korteles, kurios priklausė nukentėjusiajam. Piniginėje buvo PIN kodas iš keturių skaičių, kuris buvo užrašytas ant lapelio, minėto lapelio jis iš piniginės neėmė, tačiau įsidėmėjo ant lapelio užrašytą PIN kodą. Piniginę įdėjo atgal į kelnių kišenę, o jis paėmęs dvi mokėjimo korteles, nakties metu nuvyko į Kauną, kur bankomatuose, esančiuose Laisvės alėjoje šias banko korteles panaudojo. Nuo vienos banko kortelės nuėmė 700 Eur, nes viso buvo 800 Eur. O su kita banko kortele jam nepavyko išgryninti pinigų, nes netiko tas PIN kodas. Po to, jis iš Kauno grįžo į namus, abi mokėjimo korteles padėjo atgal į piniginę. Tėvas miego ir tuo metu kai jis banko korteles įdėjo atgal į piniginę. Pinigus išleido automobilio remontui, maistui ir dalį pinigų padavė motinai pragyvenimui. Taip pasielgė dėl to, kad visiškai neturėjo pinigų. Dėl savo elgesio gailisi. Sutinka atlyginti 714 Eur padarytą žalą, o 2000 Eur neturtinės žalos atlyginti nesutinka, mano, kad ji per didelė. Pats nedirba, mokosi, savo pajamų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291 str. nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis V. M. (b.l.7,9,11,13) parodė, kad gyvena viename name su sutuoktinė R. M. bei trim vaikais. Kadangi praeitų metų pabaigoje jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl iki dabar su savo šeima nebendrauja, tik gyvena vienoje sodyboje kartu su jais. Šių metų liepos 22 d., apie 02.30 val., prabudęs pastebėjo savo kambaryje vaikštantį sūnų G. M., kuris kažko ieškojo bei bandė kambaryje esančius daiktus apšviesti savo telefonu. Tuomet paklausė ko jis ieško jo kambaryje, o jis atsakė, kad rakto nuo garažo. Tuomet jis jam pasakė, kad reikėjo jį pažadinti, o ne kuistis jo kambaryje. Tai išgirdęs R. M. minėto rakto neprašė, o iš jo kambario pasišalino. Tos pačios dienos vakare, paėmęs savo darbinių rūbų kišenėje buvusią piniginę ir ją atidaręs pastebėjo, kad jam priklausančios dvi banko mokėjimo kortelės įdėtos į kitą piniginės skiltį, kurioje jis šių kortelių niekuomet pats nedėjo. Tuomet jis nieko neįtarė. Sekančios dienos ryte, apie 10 val., Prienuose prie bankomato, esančio prie prekybos centro "Senukai", pastebėjo, kad banko mokėjimo kortelė yra užblokuota (per daug kartų suvedus neteisingą PIN kodą). Tuomet suprato, kad nuo jo banko sąskaitų galėjo būti išgryninti pinigai. Dėl to liepos 25 d., jis kreipėsi į AB "Swedbank", esantį Prienų m., Vytauto g., kur banko darbuotoja jį informavo, kad 2016-07-22, 01.36 val. Kauno m., Maironio gatvėje esančiame bankomate nuo jo vardu išduotos AB "Swedbank" kreditinės kortelės nuimta 700 Eur, bei bandyta pinigus nuimti nuo kitos šio banko jo vardu išduotos diabetinės kortelės, tačiau per daug kartų suvedus blogą PIN kodą, ši kortelė buvo užblokuota. Jo vardu išduotai diabetinei banko mokėjimo kortelei jis prieš keletą metų pats pakeitė PIN kodą, nes buvo be jo sutikimo ja pasinaudojusi sutuoktinė. Mano, kad šią nusikalstamą veiką galėjo padaryti jo sūnus G. M., nes jį užtiko, minėtos dienos ryte kažko ieškant jo kambaryje (mano, kad jis grąžino jo pasisavintas banko mokėjimo korteles), taip pat jis šių metų liepos 22-23 d. įsigijo kitą automobilį, nors niekur nedirba ir jokių pajamų negauna. Jam padaryta 700 Eur turtinė žala dėl pinigų sumos, kurią nuėmė sūnus iš jo mokėjimo kortelės ir jam nuo sąskaitos buvo nuskaičiuota 14 Eur mokestis už pinigų išgryninimą, todėl reiškia 714 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o dėl moralinės žalos ieškinį pareikš.
Protokolu-pareiškimu (b.l.4) V. M. pranešė, kad pasinaudojus jam priklausančia banko mokėjimo kortele nuo sąskaitos nuimta 700 eurų ir įtaria, kad taip galėjo padaryto jo sūnus G. M..
V. M. Swedbank sąskaitos išrašas (b.l.31) partvirtina, kad 2016-07-22, 01:36 val., nuo kortelės nuimta 700 Eur bei nuskaičiuotas mokestis už grynuosius pinigus 14 Eur.
AB Swedbank rašytinė informacija (b.l.34) patvirtina, V. M. banko mokėjimo kortelių panaudojimą ir 700 Eur nuėmimą. 700 Eur sumai bei pateikta filmuota medžiaga.
Apžiūros protokolu ir foto nuotraukomis užfiksuota (b.l.36-46) AB "Swedbank" pateikto kompaktinio disko su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota kaip asmuo bankomate nuo V. M. sąskaitos nuima pinigus.
Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis G. M. neteistai įgijo, laikė, ir panaudojo kito asmens mokėjimo korteles ir PIN kodą. Jų atlikimo metu siekė svetimo turto pasisavinimo. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. Apgaulė pasireiškė tuo, kad kaltinamasis kredito įstaigai prisistatė kaip teisėtas V. M. duomenų naudotojas, apgavo bendrovę. Nusikalstami veiksmai dėl mokėjo kortelių ir PIN kodo įgijimo ir laikymo kvalifikuojami pagal BK 214 str. 1 d., o dėl neteisėto panaudojimo – pagal BK 215 str. 1 d.
Neteisėtai įgytus duomenis kaltinamasis panaudojo svetimo turto pasisavinimui. Turėdamas galimybę atlikti finansinę operaciją pasisavino svetimą turtą – 700 Eurų sumoje. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai atsižvelgiant į pagrobto turto vertę kvalifikuojami pagal BK 182 str. 1 d., o dėl mokėjimo kortelės, kuriai kaltinamojo PIN kodas netiko veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.
Kaltinamasis G. M. iš esmės pripažino atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus. Surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. M. elgėsi nusikalstamai ir neabejotinai suvokė, kad abi mokėjimo kortelės jam yra svetimos ir kaltinamasis panaudojo mokėjimo korteles neturėdamas mokėjimo kortelės savininko sutikimo ir leidimo t.y. neteisėtai. G. M. nukentėjusiojo sutikimo naudotis jo mokėjimo kortelėmis neturėjo. G. M. neabejotinai turėjo suvokti, kad svetimomis mokėjimo kortelėmis naudotis draudžiama, tačiau nepaisant to, kaltinamasis žinodamas ir suprasdamas, kad tai neteisėta, neturėdamas jokio tikrojo mokėjimo kortelių savininko sutikimo, jas įgijo, laikė, panaudojo ir atliko finansines operacijas. Išvadą, kad G. M. suvokė, jog daro nusikalstamas veikas, leidžia daryti ir tai, kad jis tėvui V. M. priklausančias mokėjimo korteles paėmė ir po panaudojimo padėjo į tą pačią vietą, slaptai, nukentėjusiajam miegant.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusysis V. M. pareiškė 714 eurų civilinį ieškinį turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l.20-21). Nukentėjusysis savo ieškinį grindžia tuo, kad nuimant pinigus su pavogta kortele buvo nuimta 700 Eur ir nuskaityta 14 Eur pinigų išgryninimo mokestis. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad kaltinamojo veiksmai t.y. jam miegant, slapta, nakties metu, įsibrovė į jo kambarį ir pagrobė mokėjimo korteles, sukėlė neigiamas emocijas, išgyvenimus, prarado saugumo jausmą, savo namuose nesijaučia saugus, nes kaltinamasis yra jo sūnus, gyvena vienuose namuose. Kaltinamasis dėl savo veiksmų nesigaili, grasina su juo susidoroti, dėl to jis prarado pasitikėjimą žmonėmis, pradėjo blogai miegoti. Namuose tvyro įtampa, nepasitikėjimas, nuolatinis įtarinėjimas kas jį veikia psichologiškai. Atsižvelgiant į tai, kad patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes: stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, nerimą, prašo priteisti 2000 Eur.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam V. M. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą veiką padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti 2000 Eur eurų dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiam padaryta turtinė žala, kuri yra pagrįsta ir priteistina 714 Eur. G. M. nuteistas dėl to, kad neteisėtai įgijo, laikė, pasinaudojo banko mokėjimo kortelėmis ir apgaule įgijo svetimą turtą, tačiau jis nebuvo kaltinamas, kad neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiojo kambarį. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje, G. M. nėra kaltinamas dėl grasinimų nukentėjusiojo atžvilgiu. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis, nors juos sieja artimas giminystės ryšys, tačiau jų santykiai yra konfliktiniai, tačiau jie visuomet gyveno vienuose namuose. Nors nukentėjusysis nurodo patyręs dvasinio pobūdžio pasekmes, tačiau byloje nėra tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl šioje byloje nagrinėjamų kaltinamojo G. M. padarytų veikų, nukentėjusiojo emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 50 eurų dydžio neturtinė žala.
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. prašė priteisti 200 Eur, kuriuos sumokėjo advokatei už ieškinio parengimą ir byloje pateikė advokatės R. M. atstovavimo sutartį (b.l.23) ir sąskaitą už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad advokatei sumokėjo 200 Eur (b.l.24,25).
Teismas įvertinęs bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, kad atstovė surašė tik vieną procesinį dokumentą t.y. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, kad atstovės paruoštas civilinis ieškinys laikytinas visiškai įprastiniu ir nereikalaujančių specialių (ypatingų) teisinių žinių sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtų išlaidų suma ieškinio parengimui yra aiškiai per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamojo priteistina 100,00 Eur nukentėjusiojo naudai.
Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bei du nesunkius nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padaręs nusikalstamas sveikas bei nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ankščiau teismo teistas, tačiau nagrinėjamas veikas padarė būdamas neteistas. Yra baustas administracine tvarka, mokosi. Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, kaltinamajam parinktina sankcijose numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
Kaltinamasis nagrinėjant šią bylą teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriamos šiuo nuosprendžiu bausmės atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti:
pagal LR BK 214 str. 1 d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 215 str. 1 d. - 4 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 22 str. 1 d. ir LR BK 182 str. 1 d. - 3 mėnesiams laisvės atėmimo.pagal LR BK 215 str. 1 d. - 5 mėnesiams laisvės atėmimo.pagal LR BK 182 str. 1 d. – 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu, o remiantis LR BK 63 str. 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes (atskirą ir subendrintas) subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64–1 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo.
Remiantis LR BK 63 str. 3 d. ir 9 d. ir BK 65 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016-12-23 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskirti galutinę bausmę 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant:
- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/mokytis ar užsiregistruoti darbo biržoje ir/ar tęsti darbą/mokslą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį,
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
- nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš G. M. 714,00 Eur (septyni šimtai keturiolika eurų) turtinės žalos, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos, 100,00 Eur (vienas šimtas eurų) proceso išlaidų nukentėjusiojo V. M. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teisme, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.