Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. ir nukentėjusiojo M. N. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. padarymo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl mažareikšmiškumo; pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl pagamino netikro dokumento ir jo panaudojimo, išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimų požymių; pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl suklastojimo tikro dokumento ir jo panaudojimo, išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

R. R. ir M. N. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

R. R. ir M. N. prašymai priteisti turėtas advokatų paslaugoms apmokėti išlaidas netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. padarymo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl mažareikšmiškumo dėl to, kad jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(-)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. jis būdamas UAB „(-)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , (buveinė (duomenys neskelbtini), Kretinga), direktoriumi laikotarpiu nuo 2009-09-10 iki 2010-12-28 pažeisdamas: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalį nustatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, (…) Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t. y. direktorius R. N. laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-12-28 dviem atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 913,72 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo vairuotojui R. R..

Be to R. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, būdamas UAB „(-)“ direktoriumi, 2010 m. gegužės mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įmonės patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, turėdamas tikslą atleisti R. R. iš darbo UAB „(-)“, pagamino netikrą dokumentą, t. y. ant tuščio lapo su R. R. parašu, atspausdino 2010-05-05 prašymą atleisti R. R. iš darbo UAB „(-)“ ir šį suklastotą dokumentą panaudojo įtraukdamas į UAB „(-)“ buhalterinę apskaitą.

Taip pat R. N. buvo kaltinamas, kad jis suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. būdamas UAB „(-)“ direktoriumi, 2010 m. gruodžio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, įmonės patalpose, esančiose adresu. (duomenys neskelbtini), Kretinga, turėdamas tikslą atleisti M. N. iš darbo UAB „(-)“, suklastojo tikrą dokumentą - 2010-03-19 sudarytą darbo sutartį Nr. 50, tarp UAB „(-)“ ir M. N. atspausdino šios sutarties pirmąjį puslapį, pakeisdamas iki tol buvusio 2 ir 3 sutarties punkto įrašus t.y. antrame sutarties punkte vietoj „Neterminuota darbo sutartis“ įrašė „Terminuota darbo sutartis galioja iki 2010.12.28 d.“ ir trečią sutarties punktą papildė tuo, kad „Komandiruočių užsienio valstybėse metu, remiantis LRV 2004-11-03 nutarimu Nr.1365 mokami iki 50 procentų sumažinti dienpinigiai, bet ne mažesni kaip už vieną komandiruotėje išbūtą dieną“. Ir šį suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikdamas į UAB „(-)“ buhalterinę apskaitą bei Kretingos rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-658-325/2012.

Apylinkės teismas R. N. dėl kaltinimų pagal LR BK 300 str. 1 d. išteisino, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. prašo pakeisti 2014 m. spalio 3 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. ir pripažinti R. N. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d., paskirti jam sankcijos ribose bausmę ir tenkinti jo civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir priteisti advokato atstovavimo išlaidas.

Apeliantas skunde teigia, kad Kretingos rajono apylinkės teismo priimtas nuosprendis šioje dalyje yra neteisingas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Šiuo teismo nuosprendžiu pažeistos jo kaip nukentėjusio asmens nuo nusikalstamos veikos teisės į teisingumą, kurį vykdo tik teismas. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pažeisdamas jo teisę į objektyvų ir teisingą teismą dėl to, kad kaltinimą byloje palaikė prokuroras D. A., prieš tai nutraukęs ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir turėdamas išankstinę nuomonę, jog kaltinamasis nepadarė šios nusikalstamos veikos. Kad prokuroras kaltinimą palaikė, laikydamasis tos pačios nuomonės, kurią turėjo ikiteisminio tyrimo metu, matyti ir iš jo baigiamosios kalbos teisme, nes prokuroras paprašė išteisinti kaltinamąjį. Apeliantas nurodo, kad nukentėjęs asmuo turėjo teisę, kad jo pažeistus interesus gintų valstybė, prokuroras, tačiau tokia teisė jam nebuvo užtikrinta. Apeliantas teigia, kad prašė teismo nušalinti prokurorą ir paskirti kitą kaltintoją, objektyvų, be išankstinės nuomonės, tačiau jo prašymą teismas atmetė. Su tuo apeliantas nesutinka ir mano, kad teismas grubiai pažeidė jo, kaip nuketėjusiojo asmens teises šiame procese. Apeliantas mano, kad teismo išvados, kad R. N. negamino suklastoto dokumento ir jo nepanaudojo yra nepagrįstos, nes jis nerašė prašymo atleisti jį iš darbo UAB „(-)“ ir tokio prašymo nepasirašė, prašymą kompiuteriu parašė pats kaltinamasis ir tai jis pripažino teisme. Sutartyje nurodytu laiku net ir negalėjo nutraukti darbo sutarties, nes tuo metu buvo komandiruotėje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamasis suklastojo jo atleidimo iš darbo prašymą iš dalies patvirtina ir kito nukentėjusiojo M. N. situacija, tačiau ir jos teismas tinkamai nevertino, nemanė esant įrodymu, patvirtinančiu jo skundą.

Apeliacinius skundu nukentėjusiojo M. N. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašo pakeisti 2014-10-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d., pripažįstant R. N. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d., ir paskirti R. N. bausmę; patenkinti M. N. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje; priteisti advokato atstovavimo išlaidas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. N. padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 300 str. 1 d. yra neteisinga ir nepagrįsta, teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nuosprendį priėmė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik jų dalimi, neištyrė visų įrodymų, o tuos, kuriuos ištyrė, interpretavo ir nuosprendyje aiškino neteisingai ir tendencingai, tai yra teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų ir nukentėjusiojo M. N. parodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad M. N. ir išteisintojo R. N. pateiktose darbo sutartyse Nr. 50 skyrėsi ne tik pirmo puslapio turinys, bet ir antspaudai antrame 2010-03-19 darbo sutarties Nr. 50 puslapyje: M. N. pateiktoje sutartyje yra apvalus antspaudas „(-)", o R. N. – apvalus antspaudas su užrašu „DOKUMENTAMS". 2010-03-19 pasirašant darbo sutartį, R. N. disponavo antspaudu „(-)" ir juo užantspaudavo abu darbo sutarties egzempliorius, tuo tarpu suklastotasis yra su užrašu „DOKUMENTAMS", kas rodo, jog tą pačią dieną tuo pat metu pasirašydamas ir antspauduodamas du darbo sutarties egzempliorius R. N. negalėjo naudoti skirtingų antspaudų. Beje, jis to ir neteigia. Jo gynybinė pozicija - esą jis apskritai 2010-03-19 antspaudo (vienintelio įmonės tokio antspaudo) „(-)" neturėjo, o jis esą buvo M. N. darbo automobilyje (tuo metu jį dar vairavo E. M. ir A. L.) ir šis antspaudas esą ten buvo iki pat to momento, kada M. N. grįžo iš savo pirmosios komandiruotės 2012-05-14, o ant teismui civilinėje byloje pateiktos M. N. neterminuotos darbo sutarties atsiradęs antspaudas „(-)" buvo padėtas neva paties M. N. jo komandiruotės metu ir jam disponuojant šiuo antspaudu. Tokią R. N. gynybinę versiją paneigia byloje surinkti įrodymai ir faktinės aplinkybės. Kartu tai patvirtina, kad suklastota darbo sutartis buvo pagaminta ne 2010-03-19 priimant M. N. į darbą, o kitu laiku, tai yra neteisėtai atleidžiant M. N. iš darbo 2010 m. gruodžio mėnesį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas A. L. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nepatvirtino, jog buvo gavęs ir R. N. kokius nors antspaudus, tuo labiau nepatvirtino ir nesakė, kad grįžęs iš kelionės, jis antspaudo R. N. negrąžino, o jį paliko automobilyje (skundžiamo nuosprendžio 6 psl., paskutinis sakinys). Liudytoju teisme apklaustas su A. L. į jo vienintelį reisą dirbant UAB „(-)" važiavęs ir pagrindiniu vairuotoju buvęs E. M. parodė, kad išvažiuojant į kelionę su A. L., UAB „(-)" direktorius R. N. jam įdavė du antspaudus: su užrašu „DOKUMENTAMS" ir keturkampį. E. M. aiškiai paneigė, jog jo automobilyje, kurį grįžęs perdavė R. N., o šis jį perdavė M. N. vykti į jo pirmą reisą, buvo antspaudas su užrašu „(-)". Vadinasi, M. N. negalėjo jo išsivežti į reisą, vadinasi, juo disponavo R. N. laikotarpyje nuo 2010- 03-19 iki 2010-05-14.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo metu, kai M. N. buvo išvykęs į savo pirmąją komandiruotę nuo 2010-03-24 iki 2010-05-14, jis neturėjo antspaudo su užrašu „(-)", o jis buvo pas R. N., kuris jį uždėjo ant V. A. darbo sutarties 2010-05-10, tai yra iš reiso dar negrįžus M. N. (jis grįžo 2010-05-14). Tas aplinkybes patvirtino V. A., kuris asmeniškai liudijo teisme civilinėje byloje (civilinė byla, III tomas, 32 b. l.).

Apeliantas teigia, kad teisme buvo būtina apklausti A. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu papasakojo esą jis dalyvavo M. N. ir R. N. pasirašant darbo sutartį 2010-03-19. Skunde teigiama, kad M. N. visą laiką neigė ir teisme taip pat, jog pasirašant darbo sutartį 2010-03-19 kabinete buvo dar kas nors, išskyrus R. N., todėl ši teismo nustatyta aplinkybė neatitinka faktų ir yra klaidinga.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagrindinis R. N. išteisinimo argumentas, kurį pateikia teismas skundžiamame nuosprendyje grindžiamas 2012-03-15 specialisto išvada Nr. 11K-71 (12) ir jos tiriamojoje dalyje palikta prielaida. Tiriamojoje šios išvados dalyje specialistas palieka vieną išlygą, esą išlieka tikimybė, jog tokie skirtumai galėjo atsirasti tame pačiame spausdinimo įrenginyje įdėjus kitą tonerio kasetę su kitos sudėties toneriu. Tiriamojoje šios išvados dalyje specialistas palieka vieną išlygą, esą išlieka tikimybė, jog tokie skirtumai galėjo atsirasti tame pačiame spausdinimo įrenginyje įdėjus kitą tonerio kasetę su kitos sudėties toneriu. Šią versiją R. N. pateikia tik nuo antros jo apklausos ir pradeda naudoti kaip savo gynybos priemonę.

Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas iš esmės nesiremia prie baudžiamosios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-658-325/2012 medžiaga ir šioje byloje teismo padarytomis išvadomis, kurios turi reikšmės šiai bylai. Civilinėje byloje teismui pripažinus, jog tarp šalių buvo susiklostę neterminuoti darbo teisiniai santykiai ir teismui atmetus R. N. pateiktą į bylą suklastotą terminuotą darbo sutartį, darytina viena labai paprasta išvada, turinti reikšmės R. N. inkriminuotos veikos pagal LR BK 300 str. 1 d. kvalifikavimui ir sudėčiai, tai yra R. N. žinojo (privalėjo žinoti), kad su M. N. jis yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį ir tai žinodamas jis pateikė teismui neterminuotą suklastotą darbo sutartį, kuri neatitiko tarp šalių susiklosčiusių tikrųjų teisinių santykių.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintasis prašo nukentėjusiojo R. R. ir nukentėjusiojo M. N. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinius skundus atmesti ir palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-10-03 nuosprendį baudžiamojoje byloje nepakeistu. Išteisintasis pagrįstai mano, kad teismas, priimdamas jam išteisinamąjį nuosprendį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nenustatė ir negalėjo nustatyti neva jo padarytos nusikalstamos veikos apeliantams, nepažeidė LR BPK 20 straipsnio nuostatų, nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės. Kadangi apeliantai šiuo atveju daugiau kelia fakto klausimą, naujų duomenų nepateikė ir negali pateikti, o teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, su kuo sutinka visiškai, todėl apeliantų teiginiai dėl neva buvusio klastojimo yra niekuo nepagrįsti ir yra atmestini.

Nukentėjusiojo M. N. atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis R. N. ir jo gynėja prašo nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo M. N. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiojo M. N. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pažeidė jo, kaip nukentėjusiojo asmens nuo nuskalstamos veikos, teisę į objektyvų ir teisingą teismą, nes kaltinimą byloje palaikė prokuroras D. A., prieš tai nutraukęs ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir turėdamas išankstinę nuomonę, jog kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas bei aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendžio dalį dėl pagaminto netikro dokumento ir jo panaudojimo, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašyme atleisti R. R. iš darbo nebuvo įtvirtinti melagingi duomenys, todėl nėra pagrindo teigti, jog R. N. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą įtraukdamas į UAB „(-)“ buhalterinę apskaitą. Todėl R. N. pagal LR BK 300 str. 1 d. išteisintinas jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

R. N. buvo kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d., t.y. tuo, kad jis pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, būdamas UAB „(-)“ direktoriumi, 2010 m. gegužės mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, įmonės patalpose, esančiose adresu Dvaro 45, Kretinga, turėdamas tikslą atleisti R. R. iš darbo UAB „(-)“, pagamino netikrą dokumentą, t.y. ant tuščio lapo su R. R. parašu, atspausdino 2010-05-05 prašymą atleisti R. R. iš darbo UAB „(-)“ ir šį suklastotą dokumentą panaudojo įtraukdamas į UAB „(-)“ buhalterinę apskaitą.

Išteisintasis R. N. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, jog 2009 m. lapkričio 30 d. jis, būdamas UAB „(-)“ direktoriumi, sudarė su R. R. neterminuotą darbo sutartį ir R. R. buvo priimtas dirbti vairuotoju. R. R. 2010 m. trečio reiso, į užsienio valstybes, metu sugadino apie 80% krovinio. R. R. po šio reiso atvykus dėl atsiskaitymo į Kretingą, jis R. R. paaiškino, kad teks apmokėti padarytus nuostolius dėl sugadinto krovinio. Tuomet R. R. pareiškė norintis būti atleistas iš darbo ir pateikė prašymą, kurį jis atspausdino UAB „(-)“ buveinės vietoje, o R. R. jį pasirašė ir pats įrašė prašymo datą „2010-05-05“. R. R. suklydo įrašydamas prašymo atleisti datą. Prašymas buvo pateiktas 2010-05-04. R. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir posėdžio metu kategoriškai neigė, kad šis prašymas atleisti R. R. iš darbo buvo užpildytas anksčiau, nei 2010-05-04. R. N. parodė, kad gavęs R. R. rašytinį prašymą, visus dokumentus pateikė buhalterei tą pačią dieną ir jį atleido iš darbo (5 t., b. l. 53-54).

Iš nukentėjusiojo R. R. parodymų matyti, kad nuo 2009-11-30 iki 2010-06-03 jis dirbo UAB „(-)“ vairuotoju. Laikotarpiu nuo 2010-04-09 iki 2010-05-28 būdamas komandiruotėje jis važinėjo bendrovei priklausančiu vilkiku „MAN“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje. 2010-05-28 minėtą vilkiką perdavė kitam vairuotojui, 2010-05-30 grįžo iš komandiruotės ir birželio 3 d. atvykęs į Kretingą sužinojo, kad nuo gegužės 3 ar 4 dienos yra atleistas. Teigė, kad jis nuo 2010 m. gegužės 5 d. važinėjo minėtu vilkiku Vokietijoje, nes nuo gegužės 5 d. už dieną jam buvo pažadėta mokėti po 40 eurų dydžio dienos atlygį, tačiau, kas tai žadėjo - jis nepamena. R. R. paaiškino, kad ant tuščio popieriaus lapo niekada nepasirašinėjo, tačiau nepamena ar jis galėjo pasirašyti ant užpildyto blanko, nežinodamas jo turinio. Įsidarbinant UAB „(-)“ su R. N. apie atleidimą ar atleidimo datą nekalbėjo. Pažymėjo, kad R. N. iki 2010-05-03 yra su juo pilnai atsiskaitęs.

R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti UAB „(-)“ darbuotojų, su kuriais 2010-05-28 grįžo iš Vokietijos į Lietuvą, nes jų nepamena ir nepažįsta, o Vokietijoje 2010 m. gegužės mėnesio pabaigoje iš jo automobilį „MAN“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė vairuotojas vardu Petras. Tačiau teismo posėdžio metu apklausiamo liudytojo UAB „(-)“ vairuotojo P. J., R. R. neatpažino, o apklaustas kaip liudytojas P. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB „(-)“ vairuotoju, R. R. nepažįsta, nėra jo matęs (5 t., b. l. 53-58). P. J. 2010-06-21 rašytiniame paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai, nurodė, kad UAB „(-)“ vairuotoju pradėjo dirbti nuo 2010-05-31. Vilkiką MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė Berlyne. Jam paskambino asmuo prisistatęs vardu Rimas ir prašė paliudyti, kad jį pakeitė. Nurodė, kad jokio vairuotojo nekeitė ir Rimo nėra matęs (1 t., b. l. 141). Be to iš UAB „(-)“ mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2010-06-30 nustatyta, kad UAB „(-)“ dirbo tik vienas asmuo vardu „Petras“ – tai vairuotojas P. J., kuris darbą UAB „(-) pradėjo 2010-05-31 (t. 2., b. l. 39-40).

Nepatikimais laikytini R. R. parodymai, kad jis gegužės 4 ar 5 dieną negalėjo būti Lietuvoje ir pasirašyti šio prašymo, nes dirbo Vokietijoje nuo 2010-04-09 iki 2010-05-28. Šie jo parodymai paneigti tiek rašytiniais, tiek ir kitais įrodymais baudžiamojoje byloje, o būtent 2010-04-09 Nr. (10-04-09)1 UAB „(-) direktoriaus įsakymu dėl R. R. komandiruotės, iš kurios matyti, kad R. R. komandiruotas iki 2010-05-04 (1 t. b. l. 148), iš sunkvežimio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapo, kurį R. R. pasirašęs ir teismo posėdžio metu to neneigė, matyti, kad kelionės pradžia 2010-04-09, o kelionės pabaiga 2010-05-03 (1 t. b. l. 149), iš UAB „(-)“ 2010 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad R. R. paskutinė darbo diena 2010-05-04, be to iš tachografų matyti, kad R. R. vilkiką, kurio v/n (duomenys neskelbtini) 2010-04-27 – 2010-05-04 vairavo Vokietijoje ir tą patį vilkiką nuo 2010-05-04 Vokietijoje Berlyno mieste pradėjo vairuoti UAB „(-)“ vairuotojas S. S., kurį šis minėtą automobilį vairavo Vokietijoje iki 2010-05-13 (3 t., b. l. 37-55), bei R. R. nurodytas asmuo vardu Petras, kuris jį pakeitė Vokietijoje, teismo posėdžio metu apklaustas P. J. kategoriškai paneigė, kada nors matęs R. R. ir jo nekeitęs kaip vilkiko vairuotojo.

Taigi kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad įrodymų, kuriais remiantis galima neabejotinai pripažinti išteisintojo R. N. kaltę šioje baudžiamojoje byloje dėl netikro dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo, nėra. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Apelianto nurodytas argumentas, kad prokuroras A. A. turėjo išankstinę nuomonę, kad kaltinamasis nepadarė šios nusikalstamos veikos, todėl buvo pažeista jo teisė į objektyvų ir teisingą teismo sprendimą visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 6 str. reglamentuoja jog teisingumą vykdo tik teismas, todėl teismas sprendimą priima vertindamas įrodymus, kurie turi būti paremti visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. N. pagrįstai išteisintas pagal jam inkriminuotą BK 300 str. 1 d. dėl netikro dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo.

Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl nukentėjusiojo M. N. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinio skundo

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes dėl suklastoto tikro dokumento – darbo sutarties ir jo panaudojimo. Nors pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau juos grindė ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad ir vadovaudamasis įstatymu, o paviršutiniškai, skubotai ir pernelyg sureikšmino atskiras bylos detales, jų nevertindamas kitų visų bylos duomenų kontekste.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl suklastoto tikro dokumento – darbo sutarties ir jo panaudojimo pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, pripažįsta, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinkti duomenys neginčytinai įrodo, kad R. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., dėl suklastoto tikro dokumento – darbo sutarties ir jo panaudojimo. Nors R. N. kaltu neprisipažino ir parodė, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, tačiau kolegija jo tokiais parodymais netiki, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Išteisintasis R. N. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2010-03-19 sudarant darbo sutartį su M. N., jis surašė neteminuotą darbo sutartį, šią sutartį atspausdino, pasirašė ir padavė susipažinti M. N.. M. N. pageidavo sudaryti terminuotą darbo sutartį, nustatant terminą iki 2010 metų pabaigos. Pareiškus šį prašymą, jis surašė naują terminuotą darbo sutartį, kurią spausdinant baigėsi dažai. Pakeitęs spausdintuvo dažų kasetę nauja, baigė spausdinti jau terminuotą darbo sutartį, kurią pasirašė ir vėl padavė susipažinti M. N., kuris sutartį taip pat pasirašė. Jo pasirašytas be antspaudo neterminuotos sutarties egzempliorius liko pas M. N.. Jis jos nepaprašė sugrąžinti dėl neapsižiūrėjimo (5 t., b. l. 53-54).

Nukentėjusysis M. N. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2010-03-19 iki 2010-12-28 jis dirbo UAB „(-)“ vairuotoju. 2010-11-10 grįžęs iš komandiruotės užsienyje sužinojo jog yra atleistas iš darbo. Dėl to fakto vyko ginčas Kretingos r. apylinkės teisme civilinio proceso tvarka. Viename iš teismo posėdžių R. N. pateikė suklastotą terminuotą darbo sutartį Nr. 50. Mano, kad R. N., suklastojo darbo sutartį Nr. 50, vietoje neterminuotos pakeisdamas į terminuotą, kad jį galėtų atleisti iš darbo. Parodė, kad nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, jis teismui pateikė neterminuotą darbo sutartį, o R. N. – terminuotos darbo sutarties egzempliorių (4t., b. l. 174).

Apklaustas kaip liudytojas A. L. teismo posėdyje parodė, kad UAB „(-)“ būdamas vairuotojo mokiniu buvo išvykęs tik į vieną reisą kartu su vairuotoju E. M.. Prieš komandiruotę, t.y. 2010-02-14, R. N. jam pavedė nupirkti Klaipėdoje CMR ir juos anspauduoti. Tuo tikslu jam buvo perduoti įmonės UAB „(-)“ anspaudai. Kad anspaudus gavo, jis patvirtino perdavimo akte įrašydamas „Vairuotojas A. L. priėmiau anspaudus 2010-02-14“. Turimas anspaudas automobilyje komandiruotės metu buvo naudojamas kelionės lapams (CMR) tvirtinti. Grįžęs iš kelionės, jis antspaudo R. N. negrąžino, o jį paliko automobilyje( 4 t., b. l. 174-175).

Liudytojas E. M. parodė, kad UAB „(-)“ tolimųjų reisų vairuotoju dirbo nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. Tik pradėjęs dirbti kartu su kitu vairuotoju A. L. išvyko į šešias savaites trukusį reisą po Europą. Visus kelionės reikalus susijusius su transporto priemone ir dokumentais tvarkė jis. Išvažiuojant į kelionę su A. L. UAB „(-)“ direktorius R. N. įdavė jam du antspaudus, vieną apvalų su užrašu „dokumentams“ ir kitą keturkampį su įmonės rekvizitais. Tokie antspaudai buvo kiekvienoje įmonės transporto priemonėje. Antspaudai buvo laikomi automobilyje. Grįžęs iš kelionės 2010 m. kovo mėn. viduryje, krovininį automobilį po apžiūros perdavė UAB „(-)“ savininkui R. N. ( 4 t., b. l. 174-175).

Išanalizavus visus surinktus faktinius duomenis, matyti, kad civilinėje byloje pateikti tarp UAB „GERDAISA“, atstovaujamos direktoriaus R. N. ir priimamo į darbą asmens M. N. 2010-03-19 du darbo sutarties Nr. 50 egzemplioriai, vieną iš kurių pateikė R. N., o kitą M. N.. Abu sutarties egzemplioriai yra pasirašyti tiek M. N., tiek R. N., tačiau jie yra skirtingi savo turiniu. M. N. pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje nurodyta, jog tarp UAB „(-)“ ir M. N. sudaryta neterminuota darbo sutartis, tuo tarpu R. N. pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje nurodyta, jog sudaryta terminuota darbo sutartis bei trečiame sutarties punkte numatyta, kad „Komandiruočių užsienio valstybėse metu, remiantis LRV 2004-11-03 nutarimu Nr.1365 mokami iki 50 procentų sumažinti dienpinigiai, bet ne mažesni kaip už vieną komandiruotėje išbūtą dieną“.

M. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pasirašė tik ant neterminuotos darbo sutarties, kokiu būdu pas R. N. atsirado terminuota darbo sutartis jis nesupranta.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2010-03-19 darbo sutartyje Nr. 50 M. N. vardu pasirašė pats M. N.. Tai patvirtinama Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-18 (12), kurioje konstatuojama, kad tirti pateiktoje 2010-03-19 darbo sutartyje Nr. 50 UAB „(-)“ ir M. N. vardu (darbdavio egzempliorius), pirmojo lapo antroje pusėje parašą M. N. vardu pasirašė M. N.. (3 t., b. l. 81-82). Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-71 (12) paaiškinta, kad darbdavio R. N. pateikto 2010-03-19 darbo sutarties Nr. 50 egzemplioriaus pirmasis puslapis skiriasi nuo kitų šio egzemplioriaus puslapių ir nuo darbuotojo M. N. pateikto 2010-03-19 darbo sutarties Nr. 50 egzemplioriaus visų lapų/puslapių tiek dažomosios medžiagos savybėmis, tiek štrichų intensyvumu bei satelitinių dalelių kiekiu ir jų pasiskirstymo eilutės ilgyje pobūdžiu. Nustatyti skirtumai yra esminiai ir pakankami tikėtinai išvadai, kad darbdavio R. N. pateikto 2010-03-19 darbo sutarties Nr. 50 egzemplioriaus pirmasis puslapis buvo išspausdintas kitu spausdintuvu nei kiti šio ir kito egzemplioriaus lapai. Kategoriškai to teigti negalima, nes išlieka tikimybė, jog tokie skirtumai galėjo atsirasti tame pačiame spausdinimo įrenginyje įdėjus kitą tonerio kasetę su kitos sudėties toneriu (3 t. 86-89).

Išteisintojo versiją, kad M. N. automobilyje turėjo spaudą „(-)“ ir jį panaudojo atžymint neterminuotoje sutartyje, paneigia liudytojo V. A. liudijimas tiek civilinėje byloje, tiek apeliacinės instancijos teisme, jį apklausiant kaip liudytoją. Teismo posėdžio metu V. A. parodė, kad 2010-05-10 jis su UAB „(-)", atstovaujama R. N., sudarė darbo sutartį Nr. 52. Ant sutarties buvo uždėtas apvalus spaudas su užrašu „(-)“ ( 5 t., b. l. 130). Taigi, šioje sutartyje yra uždėtas toks pat spaudas kaip ir M. N. pateiktoje darbo sutartyje, tai yra su užrašu „(-)", kas patvirtina M. N. versiją, jog tokio spaudo kelionės metu jis negalėjo turėti, todėl ir uždėti tokį spaudą ant neterminuotos sutarties taip pat negalėjo. Be to visiškai nelogiška ir neįtikinama išteisintojo versija, kad jam surašius neterminuotą sutartį, M. N. ją prašė pakeisti į terminuotą, kuri pablogintų M. N. padėtį, tai yra būti atleistam suėjus numatytam terminui. Specialisto išvada Nr. 11K-116 (13) visiškai paneigia išteisintojo versija, kad pasibaigus toneriui buvo įdėta kita kasetė, todėl pirmasis sutarties lapas išspausdintas kitu spausdinimo veiksmu nei išspausdinti antrasis ir trečiasis puslapiai. Išvadoje nurodyta, kad tirti pateikto 2010-03-19 darbo sutarties Nr. 50 UAB „(-)" ir M. N. vardu darbdavio egzemplioriaus antrasis ir trečiasis puslapiai nebuvo išspausdinti spausdintuvu su besibaigiančiais dažais ( 3t., b. l. 101). Be to ir Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-658-325/2012 padarė išvadas, jog tarp šalių buvo susiklostę neterminuoti darbo teisiniai santykiai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Remiantis šia nuostata konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, grindžiant kaltę netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad tais įrodymais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine.

Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad R. N. kaltę neabejotinai įrodo liudytojų A. L., E. M., V. A. parodymai, specialisto išvados, pateiktos darbo sutartys ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Apygardos teismas teigia, kad šioje byloje netiesioginiai įrodymai su tiesioginiais įrodymais tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis bei nustatytų duomenų pagrindu netinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes.

Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, šališkai, vertino ne jų visetą, o atskirus duomenis. Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl suklastoto tikro dokumento – darbo sutarties ir jo panaudojimo ir vertindamas išnagrinėtus duomenis vadovavosi iš esmės tik kaltinamojo R. N. iškelta versija, o nukentėjusiojo parodymus ir kitų liudytojų parodymus bei rašytinius duomenis nepagrįstai pripažino nepakankamais įrodymais išvadai, kad kaltinamasis R. N. suklastojo tikrą dokumentą, todėl padarė neatitinkančias byloje nustatytų aplinkybių išvadas ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad R. N. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. būdamas UAB „(-)“ direktoriumi, 2010 m. gruodžio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, įmonės patalpose, esančiose adresu. Dvaro 45, Kretinga, turėdamas tikslą atleisti M. N. iš darbo UAB „(-)“, suklastojo tikrą dokumentą - 2010-03-19 sudarytą darbo sutartį Nr. 50, tarp UAB „(-)“ ir M. N. atspausdino šios sutarties pirmąjį puslapį, pakeisdamas iki tol buvusio 2 ir 3 sutarties punkto įrašus t.y. antrame sutarties punkte vietoj „Neterminuota darbo sutartis“ įrašė „Terminuota darbo sutartis galioja iki 2010.12.28 d.“ ir trečią sutarties punktą papildė tuo, kad „Komandiruočių užsienio valstybėse metu, remiantis LRV 2004-11-03 nutarimu Nr.1365 mokami iki 50 procentų sumažinti dienpinigiai, bet ne mažesni kaip už vieną komandiruotėje išbūtą dieną“. Ir šį suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pateikdamas į UAB „(-)“ buhalterinę apskaitą bei Kretingos rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-658-325/2012.

Dėl bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str., kurio 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.).

Teisėjų kolegija, skiriant bausmę R. N. už padarytą nusikaltimą, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. R. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, viena švelniausių BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui. R. N. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija numatė, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda iki 100 MGL dydžio (Valstybės žinios, 2000-10-25, Nr. 89-2741, įsigalioja 2000-10-25).

Dėl civilinio ieškinio

M. N. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašo patenkinti M. N. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir priteisti iš R. N. 28029,80 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš 2013-10-31 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo matyti, kad ieškovo M. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies jo naudai ir priteista iš UAB „(-)“ 117,60 Lt išeitinė išmoka, 25332,27 Lt darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei 579,93 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ši suma M. N. priteista pripažinus UAB „(-)“ 2010-12-28 įsakymą Nr. (10-12-28)-1 nutraukti 2010-03-19 darbo sutartį Nr. 50 su ieškovu M. N. nuo 2010-12-28 dienos pagal DK 126 str. 1 d. neteisėtu.

BPK 112 straipsnio nuostatos asmeniui, dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą, leidžia rinktis savo interesų gynimo būdą. Toks asmuo gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje arba gali žalos atlyginimo siekti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tuo pačiu pagrindu gali būti reiškiamas tik vienas ieškinys. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje pripažintas M. N. reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reiškė tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje. Abiem atvejais ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – nurodant, kad turtinė ir neturtinė žala buvo patirta dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Nukentėjusysis kitokių neigiamų pasekmių dėl atskiro veiksmo – dokumento suklastojimo nepatyrė, jis pats visą patirtą turtinę ir neturtinę žalą siejo su galutiniu veiksmų visumos rezultatu t. y. neteisėtu atleidimu iš darbo. Vien dokumento suklastojimo faktas pasekmių nesukėlė, turtinės ir neturtinės žalos atsiradimui būtina sąlyga buvo veiksmai, sekę po dokumento klastojimo, t. y. neteisėto atleidimo faktas, už kurį nukentėjusiajam jau buvo atlyginta civilinio proceso tvarka sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą neteisėtai atleidus iš darbo. Taigi tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštą ir civilinėje byloje patenkintą ieškinį nėra pagrindo tenkinti ir baudžiamojoje byloje.

Žala nukentėjusiajam buvo padaryta ne klastojant dokumentus, o suklastotais dokumentais pagrindžiant darbo sutarties nutraukimą. Nėra jokio pagrindo reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo baudžiamojoje byloje vien dėl to, kad iš UAB „(-)“ nėra galimybės išieškoti priteistos sumos, nes bendrovė jokio turto neturi. Be to nėra jokių teisinių argumentų, kurie leistų spręsti, jog baudžiamajame ir civiliniame procesuose pareikšti reikalavimai atlyginti žalą turi skirtingus faktinius pagrindus.

Civilinėje byloje teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad neturtinė žala įrodyta ieškovo, kuris patyrė ją dėl akivaizdžiai neteisėto atleidimo iš darbo. Teismas konstatavo, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog nukentėjusysis suklastotų dokumentų pagrindu buvo neteisėtai atleistas iš darbo, taip buvo pakenkta nukentėjusiojo reputacijai, sukėlė jam dvasinius išgyvenimus.

Taigi civilinis ieškinys tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir kyla iš to paties įvykio. BPK nustatytos civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje taisyklės nenumato, kad, civilinio proceso tvarka prisiteisus žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo – juridinio asmens, baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštas reikalavimas atlyginti žalą baudžiamojoje byloje kaltinamam asmeniui. Konstatavimas, kad nutraukiant darbo sutartį buvo atlikti veiksmai, ne tik pažeidžiantys Darbo kodekso nuostatas, bet ir užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindas daryti išvadą, kad tais veiksmais padaryta žala turėtų būti atlyginama dvigubai net ir tuo atveju, kai civilinėje ir baudžiamojoje bylose civiliniais atsakovais įtraukiami skirtingi asmenys (kasacinė byla 2K-210/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad turtinė ir neturtinė žala dėl to paties reikalavimo buvo priteista civilinio proceso tvarka, šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Apeliacinio skundo prašymas priteisti išlaidas už advokato pagalbą M. N. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme laikomas pagrįstu. Kaip matyti iš bylos medžiagos M. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei apeliacinės instancijos procese naudojosi advokato paslaugomis ir bendrai sumokėjo 1417,23 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos yra protingos, nėra aiškiai per didelės, todėl jos priteistinos iš R. N..

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nukentėjusiojo M. N. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria R. N. pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl suklastojimo tikro dokumento ir jo panaudojimo, išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių ir priimti naują nuosprendį – R. N. pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl suklastojimo tikro dokumento ir jo panaudojimo pripažinti kaltu ir nubausti jį 45 MGL ( 1694,7 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad nuteistasis R. N. paskirtą baudą turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Nuteistajam per nustatytą terminą nesumokėjus baudos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Kretingos rajono apylinkės teismui tai patvirtinančio banko kvito, baudą išieškoti priverstinai.

Iš R. N. priteisti M. N.,23 Eur išlaidų, turėtų už advokato pagalbą baudžiamojoje byloje.

M. N. civilinį ieškinį atmesti.

R. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

R. R. prašymą priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkinti.

2014-01-22 nutartimi taikytą R. N. laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.