Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Donatui Benariui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. G. skundu teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2025 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-10-(5.75Mr) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“, 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1SD-50652-(15.3.48E) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, 2024 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 1SD-82686-(15.3.48E) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“; įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti jos 2024 m. birželio 25 d. ir 2024 m. rugsėjo 17 d. prašymus (b. l. 1–22).

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad NŽT Kauno miesto skyriuje yra registruotas pretendentės A. M. D., kurios įpėdinė yra pareiškėja V. G., prašymas atkurti nuosavybės teises į J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. 2024 m. pradžioje pareiškėja gavo NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus raštą dėl atlyginimo būdo pakeitimo atkuriant nuosavybės teises, kuriuo siūloma iki 2024 m. gegužės 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Pareiškėja su 2024 m. balandžio 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ji pageidauja atkurti nuosavybės teises miško plotu tik vieninteliu atveju, jeigu nebus galimybių atkurti nuosavybės teises natūra ir nebus jokių kitų galimybių atkurti nuosavybės teises kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) numatytais būdais (išskyrus piniginę kompensaciją, kurios bet kokiu atveju ji nepageidauja).

Paaiškėjus, kad galimybių atkurti nuosavybės teises natūra daugiau nėra ir nebus, pareiškėja 2024 m. birželio 25 d. prašymu prašė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę pretendentei A. M. D. (mirusi): perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste, įrašant pretendentę į eilę sklypui gauti pagal vertę; už likusią žemę atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje, kuriuos nurodys iš karto, kai atkūrus pirmiau nurodytu būdu paaiškės likusios neatkurtos žemės likutis; ir tik atkūrus nuosavybės teises abiem pirmiau nurodytais būdais ir paaiškėjus galutiniam likusios neatkurtos žemės likučiui, atkurti nuosavybės teises miško plotu.

NŽT ginčijamais 2024 m. spalio 30 d., 2024 m. liepos 31 d., 2025 m. sausio 8 d. sprendimais prašymo netenkino, kadangi, nesant galimybių atkurti nuosavybės teises (grąžinant žemę natūra) ir iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pareiškėja galėjo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo tik Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pagrindu ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti tik lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamais sprendimais, pateikė skundą teismui.

Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Taigi, institucijoms, nagrinėjančioms piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Atkūrimo įstatyme įtvirtinta pareiga raštu pasiūlyti kitus įstatyme numatytus atlyginimo būdus, nesant galimybės nuosavybę grąžinti natūra. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su dviem sąlygomis, kurioms esant institucijai kyla pareiga pasiūlyti kitus Atkūrimo įstatyme numatytus atlyginimo būdus: pilietis pageidavo atkurti nuosavybės teises gražinant žemę natūra ir paaiškėjo faktas, kad galimybių atkurti nuosavybės teises gražinant žemę natūra nėra.

Šiuo atveju pretendentė buvo išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo: gražinti buvusio žemės savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę natūra, ir pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d. jos nepakeitė. Šiuo atveju pretendentė pageidavo atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra.

Paaiškėjus, kad Kauno miesto savivaldybėje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės nėra ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigtas, t. y. galutinai paaiškėjus, kad jokių galimybių atkurti nuosavybės teises susigrąžinant žemę natūra buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietoje nebus, taikytina Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis, kurios pagrindu NŽT turi pareigą pasiūlyti, o pareiškėja turi teisę pasirinkti kitus įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Vadovaudamasi minėta Atkūrimo įstatymo nuostata, pareiškėja pateikė 2024 m. birželio 25 d. prašymą.

Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įkaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti kaimo vietovėje, ir pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamų žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 1 d. žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą, nurodant jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą.

Tuo tarpu, remiantis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal ši įstatymą nuosavybę gražinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo būdą – lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi teisę rinktis visi pretendentai be išimties (nepriklausomai nuo to, kokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą jie buvo pasirinkę), kuriems nuosavybės teisės neatkurtos ar atkurtos nevisiškai, o NŽT privalo juos visus apie tai informuoti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos.

Nagrinėjamu atveju atsakovė veikė formaliai, Atkūrimo įstatymo nuostatas taikė netinkamai. Paaiškėjus, kad atkurti nuosavybės teises natūra daugiau galimybių nėra ir ateityje nebus, netaikė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų, tinkamai neįvykdė jai kilusios pareigos pasiūlyti pareiškėjai rinktis kitus Atkūrimo įstatyme numatytus būdus, nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisę pakeisti valią dėl atkūrimo būdo ir pasirinkti iš visų Atkūrimo įstatyme numatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, kad žemės savininkas J. G. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 3,47 ha žemės. Prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė jo dukra A. M. D. (pareiškėja yra jos įpėdinė), sūnus J. V. G. ir mirusio sūnaus A. J. žmona O. G. bei dukra O. R.. A. M. D. nuosavybės teises prašė atkurti natūra ir prašyme išreikštos valios iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitė. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į J. G. valdytą žemę, iš tenkančių A. M. D. 1,1567 ha (duomenys neskelbtini), liko neatkurta į 0,4103 ha žemės. Pareiškėja 2019 m. gegužės 21 d. prašymu išreiškė valią už likusią žemę parengti išvadą lygiaverčiam miško plotui (duomenys neskelbtini), gauti.

Pareiškėjos įgaliotas asmuo 2024 m. birželio 25 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę pretendentei A. M. D.:

1) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste, įrašant pretendentę į eilę sklypui gauti pagal vertę;

2) už likusią žemę atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje, kuriuos nurodys iš karto, kai, atkūrus pirmiau nurodytu būdu nuosavybės teises, paaiškės likusios neatkurtos žemės likutis;

3) ir tik atkūrus nuosavybės teises abiem ankščiau nurodytais būdais ir paaiškėjus galutiniam likusios neatkurtos žemės likučiui, atkurti nuosavybės teises miško plotu.

NŽT ginčijamuose sprendimuose nurodė, kad nuosavybės teisės į žemę, miškus, vandens telkinius piliečiui atkuriamos pagal jo valią, pareikštą paskutiniame (iki teisės aktų nustatyto termino) prašyme, pateiktame valstybės institucijai, tuo metu vykdžiusiai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad grąžinamos žemės natūra nėra, kad naujas žemės sklypas pareiškėjai suteiktas, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. ji valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, nepakeitė, nuosavybės teisės į žemę bus atkuriamos pagal jos valią, pareikštą paskutiniame prašyme.

Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Atkūrimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka).

Vadovaujantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Iki 2012 m. lapkričio 22 d. galiojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jeigu sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo nauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais. Joje nenumatyta piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai:

1) pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą;

2) piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. M. D. 1991 m. gruodžio 20 d. prašyme išreikšta valia – atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra. Šios valios paveldėtojai iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitė. A. M. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės, liko neatkurta į 0,4103 ha žemės. Pareiškėja 2019 m. gegužės 21 d. prašymu išreiškė valią už likusią neatkurtą žemę parengti išvadą lygiaverčiam miško plotui (duomenys neskelbtini), gauti.

Be to, Kauno miesto savivaldybės meras 2024 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (33.194 E.) R-1518 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno mieste pabaigos“ NŽT informavo, kad 2024 m. gegužės 3 d. potvarkiu Nr. M-458 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno miesto savivaldybėje pabaigos“ nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės teritorijoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra, naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises į žemę, NŽT daugiau nebus pateikiama ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas.

Atsižvelgdama į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas ir pareiškėja valią dėl atlyginimo būdo pakeitė, NŽT pagrįstai parengė už valstybės išperkamą žemę išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektą lygiaverčiam miško plotui (duomenys neskelbtini), gauti.

Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje tiek ankstesnėse redakcijose, tiek pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą numatyta, jog institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo pareiškėja, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, atsakovė iki 2003 m. balandžio 1 d. neprivalėjo pasiūlyti pareiškėjai tikslinti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kadangi tuo metu dar buvo reali galimybė atkurti nuosavybės teises natūra į žemę turėtoje vietoje. Todėl Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis nustatoma pareiga institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, šiuo atveju netaikytinos.

Atsakovės nuomone, ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2025 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 1SS-10-(5.75Mr) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“, 2024 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 1SD-50652-(15.3.48E) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, 2024 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1SD-82686-(15.3.48E) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (b. l. 35–37, 46–48, 53–56) pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad žemės savininkas J. G. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 3,47 ha žemės. Prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė jo dukra A. M. D. (pareiškėja yra jos įpėdinė), sūnus J. V. G. ir mirusio sūnaus A. J. žmona O. G. bei dukra O. R.. A. M. D. nuosavybės teises prašė atkurti natūra ir prašyme išreikštos valios iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitė. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į J. G. valdytą žemę, iš tenkančių A. M. D. 1,1567 ha (duomenys neskelbtini), liko neatkurta į 0,4103 ha žemės (ginčo dėl žemės kiekio nėra). A. M. D. atkurtos nuosavybės teisės:

1) 2013 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 8SD-(14.8.3.)-339 į 0,2197 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turėtos žemės ribose;

2) 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 8S-268-(14.8.3.) į 0,1700 ha žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), turėtos žemės ribose;

3) 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 8S-267-(14.8.3.) į 0,2305 ha žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), turėtos žemės ribose;

4) 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 8S-266-(14.8.3.) į 0,0322 ha žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), turėtos žemės ribose;

5) 2023 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 8S-38-(14.8.3.) į 0,0940 ha žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), suteikiant naują žemės sklypą.

Pareiškėja 2019 m. gegužės 21 d. prašymu (reg. Nr. 8FP-1707) išreiškė valią už likusią neatkurtą žemę parengti išvadą lygiaverčiam miško plotui (duomenys neskelbtini), gauti.

NŽT 2024 m. birželio 25 d. gautas pareiškėjos įgalioto asmens prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę pretendentei A. M. D.:

1) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste, įrašant pretendentę į eilę sklypui gauti pagal vertę;

2) už likusią žemę atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje, kuriuos nurodys iš karto, kai, atkūrus nuosavybės teises pirmiau nurodytu būdu, paaiškės likusios neatkurtos žemės likutis;

3) ir tik atkūrus nuosavybės teises abiem ankščiau nurodytais būdais ir paaiškėjus galutiniam likusios neatkurtos žemės likučiui, atkurti nuosavybės teises miško plotu.

NŽT 2024 m. liepos 31 d. sprendime Nr. 1SD-50652-(15.3.48 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėjai nurodė, kad grąžinamos žemės natūra nėra, naujas žemės sklypas suteiktas, iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeista valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, todėl nuosavybės teisės į žemę bus atkuriamos pagal jos valią, pareikštą paskutiniame (iki teisės aktų nustatyto termino) prašyme. Tuo pagrindu parengtas išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektas.

NŽT 2024 m. rugsėjo 17 d. gautas pareiškėjos įgalioto asmens prašymas, kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste pagal vertę, o ne pagal plotą.

NŽT 2024 m. spalio 30 d. sprendime Nr. 1SD-82686-(15.3.48 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ nurodė, kad yra parengtas išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektas.

Pareiškėja 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė skundą NŽT, kuriuo prašė panaikinti 2024 m. spalio 30 d. bei 2024 m. liepos 31 d. sprendimus ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos prašymus.

NŽT 2025 m. sausio 8 d. sprendime Nr. 1SS-10-(5.75 Mr.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad sprendimai yra pagrįsti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į pareiškėjos 2019 m. išreikštą valią, todėl skundas netenkintinas. Pareiškėja pateikė skundą teismui dėl minėtų NTŽ sprendimų panaikinimo.

Nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, sąlygas bei terminus reglamentuoja Atkūrimo įstatymas bei Tvarka.

Iki 2012 m. lapkričio 22 d. galiojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jeigu sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo nauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais. Joje nenumatyta piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai:

1) pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą;

2) piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Tvarkos 3 punkte taip pat reglamentuota, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos arba už išperkamą turtą atlyginama taip, kaip nurodyta paskutiniame jo prašyme. Šis prašymas turi būti pateiktas institucijai, nagrinėjančiai prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Šiuo atveju A. M. D. 1991 m. gruodžio 20 d. prašyme išreikšta valia – atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra. Šios valios paveldėtojai iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitė. A. M. D. minėtais NŽT sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės, liko neatkurta į 0,4103 ha žemės. Pareiškėja 2019 m. gegužės 21 d. prašymu (reg. Nr. 8FP-1707) išreiškė valią už likusią neatkurtą žemę, kuri liks atkūrus visą laisvą neužstatytą žemę natūra, parengti išvadą lygiaverčiam miško plotui (duomenys neskelbtini), gauti.

Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės meras 2024 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (33.194 E.) R-1518 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno mieste pabaigos“ NŽT informavo, kad 2024 m. gegužės 3 d. potvarkiu Nr. M-458 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno miesto savivaldybėje pabaigos“ nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės teritorijoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra, naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises į žemę, NŽT daugiau nebus pateikiama ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas.

Akivaizdu, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas ir pareiškėja valią dėl atlyginimo būdo pakeitė, todėl NŽT pagrįstai už valstybės išperkamą žemę parengė išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektą lygiaverčiam miško plotui (duomenys neskelbtini), gauti.

Skundo motyvai, jog, pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, pareiškėja turi teisę neatlygintinai gauti nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą Kauno mieste, žemės ūkio paskirties žemės plotą kaimo vietovėje ir, tik atkūrus nuosavybės teises anksčiau nurodytais būdais, gauti lygiavertį miškų ūkio paskirties žemės plotą kaimo vietovėje, yra nepagrįsti.

Pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Tačiau ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jeigu prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė iki 2003 m. balandžio 1 d. neprivalėjo pasiūlyti tikslinti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kadangi tuo metu buvo reali galimybė atkurti nuosavybės teises natūra į žemę turėtoje vietoje. Todėl Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis nustatyta pareiga institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, šiuo atveju netaikytinos.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja buvo nuolat informuojama apie skirtingais laikotarpiais galiojusius teisės aktų pakeitimus ir tokia galimybe ji 2019 m. gegužės 21 d. pasinaudojo, pateikdama prašymą parengti minėtą išvadą lygiaverčiam miško plotui gauti. Skundo motyvas, jog pareiškėja pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį turi teisę į kitokį nuosavybės teisių atkūrimą, nei buvo nurodyta šiame prašyme, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo, o ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo, nėra jokio pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. birželio 25 d. ir 2024 m. rugsėjo 17 d. prašymus. Ši skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.