Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-39-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
1S-39-1020/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
E. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-39-1020/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. S. (toliau – E. S. arba nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2014 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir E. S. paskyrė galutinę – 8 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia 2015 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 19 d. E. S. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2019 m. kovo 19 d. Neatliktos bausmės dalis svarstymo dėl galimo lygtinio paleidimo dieną, tai yra 2018 m. lapkričio 29 d. – 4 metai 3 mėnesiai ir 19 dienų.

2. Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimą apskundė apylinkės teismui. 2019 m. sausio 3 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti komisijos nutarimą. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju kyla abejonės net ir dėl formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą buvimo – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis nepadarė. Susipažinęs su nuteistojo asmens byla teismas nustatė, kad E. S. tvirtina nutraukęs visus ryšius su draugais, kurie jam darydavo blogą įtaką, turi išsikėlęs aiškius tikslus, išėjęs į laisvę planuoja dirbti bei rūpintis mažamete dukra. Bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose užsiėmimuose, viktorinose, varžybose, dirbo gerbūvio darbus. Šios aplinkybės teismo buvo įvertintos teigiamai, tačiau taip pat buvo pažymėta, kad taip turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bus pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas įvertinęs nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, pabrėžė, kad ateityje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar gali būti žymiai sumažinta, o siekdamas lygtinio paleidimo, nuteistasis turėtų nepažeisti bausmės atlikimo rėžimo.

3. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį E. S. apskundė apygardos teismui prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, turi remtis tais pačiais kriterijais kaip ir aukštesnės instancijos teismai, o teismo precedentai gali būti keičiami tik esant išimtiniams atvejams. Pasak nuteistojo, teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir tuščiažodžiavo. E. S. teigia, kad teismas negali remtis tokiais argumentais, kaip „pakankamai didelė“ ar „pakankamai maža“ atliktos bausmės dalis, nes įstatyme nėra numatyta bausmės dalis, kuri yra pakankama paveikti nuteistąjį. Jis taip pat akcentuoja, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o kitokia bausmės atlikimo forma, kuomet likusi laisvės atėmimo bausmės dalis yra atliekama laisvėje. Skunde nurodoma, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai jokiu būdu negali paneigti prieš daugiau kaip 4 metus priimtu teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus. Pasak nuteistojo, iš teismo nutarties neaišku, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti ar kokius kriterijus turi atitikti siekdamas lygtinio paleidimo. Nuteistojo nuomone, teismas išdėstė argumentus, pagrindžiančius lygtinio paleidimo taikymą, tačiau visiškai nemotyvuotai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą. E. S. pabrėžia, kad teismas konstatavo jo atitikimą formaliesiems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, bet priėmė priešingą ir nemotyvuotą sprendimą. Nuteistojo nuomone, ankstesnės jo nusikalstamos veikos, neturėtų daryti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo, taip pat jo nuomone negalima naudoti frazės: „dėl išvardintų aplinkybių manoma, kad asmuo nesilaikys įstatymų ir nusikals“, nes ji pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Skunde yra aptariamos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos, teigiama, kad lygtinio paleidimo nuostatos yra labai abstrakčios, nekorektiškos, sunkiai patikrinamos bei nustatomos. E. S. teigia, kad teismas privalėjo vadovautis teismų precedentais, nurodo kelis pavyzdžius iš bylų, kurie, jo nuomone, yra aktualūs svarstant ir jo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. skundas atmestinas.

4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios – materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos (nuteistasis akcentuoja formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas), bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

5. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, jam pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, yra sprendžiamas pirmąjį kartą. Pažymėtina, jog pirminio nuteistojo vertinimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 49 balais, iš kurių didžiąją dalį, t. y. net 29 balus, pakartotinio E. S. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudarė dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Iš E. S. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad nuteistasis yra linkęs pasiduoti neigiamai įtakai, sumažinti savo nusikalstamos veikos pavojingumą, padarinius perkeliant atsakomybę išoriniams veiksniams, galimai labiau yra orientuotas į trumpalaikių sprendimų priėmimą, nei į siekį spręsti ilgalaikes problemas. Nuteistasis siekia būti paleistas lygtinai, tačiau pažeidinėja įkalinimo įstaigos taisykles (bausmės atlikimo metu bausmės režimą pažeidė 3 kartus, 1 nuobauda yra galiojanti), jo mąstymas stokoja lankstumo, jis ne visada sugeba rasti alternatyvius problemų sprendimo būdus.

6. Jau aptartos E. S. charakteristikos kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Apygardos teismas konstatuoja, jog pastarasis bent jau šiuo metu dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Nuteistojo nuostatos, jo paties veiksmų vertinimo neobjektyvumas ir kylantys sunkumai tinkamai įvertinant susiklosčiusias socialines situacijas bei priimant konkrečius sprendimus joms susiklosčius, leidžia daryti išvadą, kad jo lygtinis paleidimas būtų per ankstyvas. Apygardos teismo vertinimu, asmeniui, kuris yra 3 kartus teistas už nusikalstamų veikų padarymą, tam tikrais atvejais pažeidinėja rėžimo reikalavimus ir kuris dar turi visas galimybes žymiai sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.

7. Nors skunde teigiama, kad nuteistajam nėra aišku kokius veiksmus jis turi atlikti ar kokius kriterijus atitikti siekdamas lygtinio paleidimo, apygardos teismas pažymi, jog šis asmuo yra tinkamai apie tai informuotas. Iš teismui pateiktoje asmens bylos medžiagoje esančių E. S. socialinio tyrimo išvadų (b. l. 86–89, 96–99) matyti, kad pastarojo kintamos nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais yra įvardinti: orientacija į materialinę gerovę ir trumpalaikės naudos siekimas; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas; įžvalgų apie problemas ir savikritiškumo stoka. Iš to akivaizdu, kad nuteistajam būtina keisti požiūrį į savo veiksmus, prisiimti dėl jų atsakomybę. Šiuo atveju, komisijos nutarime siūlomos konsultacijos su įstaigos psichologu, siūlymas dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, būtent ir yra orientuotas į teigiamus nuteistojo pokyčius. Kita vertus, siekiant lygtinio paleidimo E. S. elgesys turėtų būti atsakingesnis – byloje esantys duomenys apie rėžimo nesilaikymą pataisos įstaigoje naudojantis telefonu rodo, kad nuteistasis savo elgesį teigiama linkme dar gali koreguoti.

8. Teismo išvadas dėl būtinybės mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį patvirtina ir skunde išreikšta nuteistojo pozicija į teismo sprendimą, kuris, yra pakankamai detalus ir aiškus, atspindintis objektyvią ir realią nuteistojo charakteristiką. Teismas, remdamasis kitų subjektų pateikta bylos medžiaga, visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad jis yra ne kartą baustas už rėžimo pažeidimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skundo argumentai neįsiklausant į skirtingų subjektų išreikštą poziciją dėl jo charakteristikos ir elgesio kalinimo įstaigoje rodo, jog E. S. nevertina savo elgesio kritiškai, o tai neleidžia tikėti, kad asmuo, iki tol jau tris kartus teistas ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ir toliau nesilaikantis jam keliamų reikalavimų, būdamas paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada niekaip nepažeidžia jo nekaltumo prezumpcijos, nes teismas, svarstydamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privalo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir nuspręsti ar jos sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Šių išvadų nepaneigia ir nuteistojo pateikiama teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai (ad hoc), atsižvelgiant į asmens padarytą pažangą, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką ir kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Precedentų reikšmė Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra nenuginčijama, tačiau siekiant jais remtis situacija atskirose bylose turi būti labai panaši ar netgi artima identiškai (ratio decidendi). Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl komisijos sprendimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimus netaikyti nuteistojo E. S. lygtinio paleidimo, todėl remtis jo nurodomais pavyzdžiais nėra jokio pagrindo.

10. Atsižvelgdamas į visa tai, apygardos teismas konstatuoja, jog E. S. lygtinio paleidimo klausimą svarsčiusios komisijos ir teismo sprendimai pagrįsti, o jo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas. E. S., siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo įsiklausyti į komisijos ir teismo išsakytus argumentus, laikytis bausmės atlikimo rėžimo, sumažinti nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, bei įtikinti tiek komisiją, tiek teismus, kad ateityje jis gali gyventi laisvėje veikdamas išimtinai teisėtais būdais.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ernestas Rimšelis