Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovui A. P. Masiulioniui, atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, tretiesiems asmenims A. M., M. M., notarei R. I.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. M. patikslintą ieškinį dėl įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais. A. L. Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų A. M. ir M. M. bei notarei R. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašo nustatyti, kad N. G. po santuokos nutraukimo įgytas butas, esantis Chemijos g. 3-7, Kaune, unikalus Nr. 1996-7004-4016:0007, yra asmeninė N. G. (mirusios 2011-03-12) nuosavybė; nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. RI 3965), išduotą 2011 m. birželio 22 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I., pripažinti negaliojančiu; paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. RI-4424), išduotą 2011 m. birželio 22 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I., pripažinti negaliojančiu; atnaujinti ieškovui A. P. Masiulioniui terminą palikimui priimti.

Tretieji asmenys A. M. ir M. M. atsiliepimų nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Laura Daumantaitė papildomai paaiškino, kad S. G. po santuokos su N. G. nutraukimo 1982 m. išsikraustė iš buto, kuriame gyveno kartu su sutuoktine iki skyrybų ir iki 2006 m. gyveno Kauno raj., Girionių k., Pamiškės g. 5, (sodų bendrijoje). Nuo 2005 m., pablogėjus buvusios sutuoktinės sveikatai, S. G. pardavė turėtą sodą ir nuo 2006 m. iki savo mirties apsigyveno Chemijos g. 3-7, Kaune, todėl nuo 1981 m. santuokos nutraukimo iki 2006 m., kai S. G. atsikraustė į Chemijos g. 3-7, Kaune, bendro ūkio nevedė, bendrų finansinių reikalų neturėjo. Nei N. G., nei S. G. nebuvo kreipęsi dėl santuokos nutraukimo liudijimo išdavimo. Atstovė paaiškino, kad ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad 1982 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1067/82 konstatuota, jog N. G. ir S. G. kartu negyveno nuo 1978 m. Ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad N. G. ir S. G. kartu pradėjo gyventi 2006 m. rudenį iki N. G. mirties. Tokiu būdu butas Chemijos g. 3-7, Kaune buvo įgytas už asmenines N. G. lėšas, nes ji negyveno su sutuoktiniu įgydama turtą, S. G. jokiomis lėšomis neprisidėjo prie ginčo turto įsigijimo, santuoka tarp šalių buvo nutraukta ir teisiškai ir faktiškai. Teismui pripažinus faktą, kad tuo laikotarpiu, kai S. G. ir N. G. negyveno kartu ir minėtas nekilnojamasis turtas įgytas iš N. G. asmeninių lėšų, asmeninės nuosavybės teise, atsirastų teisinis pagrindas panaikinti S. G. išduotą nuosavybės teisės liudijimą. Teismui pripažinus aplinkybę, kad minėti asmenys negyveno kartu kaip sutuoktiniai, formalus įstatymo nesilaikymas dėl santuokos nutraukimo įregistravimo metrikacijos tarnyboje neturėtų būti reikšmingas. Pažymėjo, kad N. G. ir S. G. faktiškai negyveno ir nebuvo sutuoktiniai iš dalies teisiškai, vien faktas, kad santuokos nutraukimo faktas nebuvo įregistruotas metrikacijos įstaigoje, kaip to reikalavo tuometiniai įstatymai, nereiškia, kad jie buvo sutuoktiniai. 1966 m. ieškovo mamai D. K. M. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas orderiu suteikė butą, Chemijos g. 3-7, Kaune, kurį 1991 m. gyventojų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu įsigijo ieškovo sesuo N. G., kuri, kaip minėta, nuo 1978 m. iki 2006 m. negyveno su S. G.. Faktą, kad N. G. minėtą laikotarpį negyveno su Grinium ieškovas žinojo, taip pat žinojo ir tai, kad nuo 2006 m. sesuo vėl pradėjo gyventi su N. G., kuris prieš mirtį ieškovui ir nurodė minėtas aplinkybes dėl skyrybų. S. G. neturėjo visiškai jokių įpėdinių, ieškovas jį palaidojo, be to notarų išduota pažyma patvirtina, kad niekas nesikreipęs dėl S. G. palikimo. Atstovė paaiškino, kad nesutinka su atsakovo išreikšta pozicija, jog ieškininis reikalavimas nustatyti, kad N. G. po santuokos nutraukimo įgytas butas, esantis Chemijos g. 3-7, Kaune yra asmeninė N. G., nuosavybė, negali būti nagrinėjamas kartu su reikalavimu pripažinti negaliojančiais 2011-06-22 nuosavybės teisės liudijimą ir 2011-06-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nes tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius, jog butą, esantį Chemijos g. 3-7, K. N. G. įsigijo asmeninės nuosavybės teise, gali atsirasti pagrindas kreiptis į teismą dėl minėtų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Kadangi reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2011-06-22 nuosavybės teisės liudijimą ir 2011-06-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą yra išvestinis ieškinio reikalavimo nustatyti, kad N. G. po santuokos nutraukimo įgytas butas, esantis Chemijos g. 3-7, Kaune, yra asmeninė N. G. nuosavybė. Tokiu būdu būtų vilkinamas procesas ir šioje byloje yra galimybė išspręsti visus ieškinio reikalavimus. Formalus įstatymo nesilaikymas dėl santuokos nutraukimo fakto įregistravimo metrikacijos įstaigoje nėra pagrindas atmesti ieškovo prašymus, tuo labiau, kad įsiteisėjęs 1982 m. teismo sprendimas nurodo faktines aplinkybes, kurios šioje byloje yra privalomos. Kauno miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Ąžuolas“ pažyma patvirtina, kad už butą, esantį Chemijos g. 3-7, Kaune pirmasis įnašas sumokėtas 1965 m. lapkričio 22 d., t. y. N. G. ir S. G. gyvenant santuokoje, o 3108,66 rublių buvo įmokėta 1980 m. balandžio 10, kai jie nuo 1978 m. faktiškai kartu negyveno, todėl šis butas buvo N. G. asmeninė nuosavybė net įvertinant tai, kad pirma įmoka įmokėta 1965 m. 1966 m. orderiu Butas buvo skirtas D. K. M., N. G. mamai, nors kooperatyvo pažymoje nurodyta, kad pirmas įnašas mokėtas N. G. 1965 m., tačiau ji buvo neseniai ištekėjusi, todėl tokių pinigų negalėjo turėti, tikėtina, kad sumokėjo D.K. M.. N. G. su mama Bute gyveno nuo 1966 m. iki D.K. M. mirties. Ieškovas apie faktą, kad sesers ir S. G. santuoka buvo nutraukta sužinojo tik prieš S. G. mirtį 2016 m. rudenį, o šį faktą patvirtino teismo sprendimas, kurį ieškovas gavo 2016 m. gruodžio 2 d.. Sužinojęs minėtas aplinkybes ieškovas nedelsiant kreipėsi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 1966 m. rugsėjo 24 d. ieškovo A. P. M. mamai D. K. M. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas orderiu Nr. 530 suteikė dviejų kambarių butą, esantį adresu - Kaune. Kauno miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Ąžuolas“ pažyma patvirtina, kad už minėtą nekilnojamąjį turtą pirmasis įnašas 2072,94 rublių sumokėtas 1965 m. lapkričio 22 d., pajus 5181,060 rublių visiškai išmokėtas 1980 m. balandžio 10 d. 1991 m. rugpjūčio 7 d. teisinio pastatų registravimo išvadoje nurodyta, kad butas Chemijos pr. 3-7, Kauno m. perregistruojamas N. G. vardu. Minėtas nekilnojamasis turtas Valstybės įmonėje Registrų centras buvo užregistruotas N. G. vardu, juridiniu pagrindu nurodant Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 5,1991birželio 25 d.. 1961 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje N. G. sudarė santuoką su S. G., sutuoktuvių liudijimo Nr. 323. 1982 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1067/82 N. G. ir S. G. santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokos nutraukimo faktas neįregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje. N. G. mirė 2011 m. kovo 12 d., mirties liudijimo Nr.826. S. G. mirė 2016 m. rugsėjo 7 d., mirties liudijimo Nr. 2961. S. G. ir N. G. turėjo sūnų R. G., kuris mirė 1987 m. rugpjūčio 26. N. G. tėvas V. M., miręs 1953 m. rugsėjo 3 d., motina D. M., mirusi 1989 m. lapkričio 24 d. N. G. broliai: R. V. Masiulionis, miręs 2004 m. liepos 19 d. ir ieškovas A. P. Masiulionis . N. G. brolis R. V. Masiulionis, miręs 2004 m. liepos 19 d. turėjo du sūnus A. M., gim. 1973 m. rugsėjo 10 d. ir M. M., gim. 1975 m. liepos 8 d., kurie byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys. S. G. tėvai J. G. ir M. G. gimę 1900 m., valstybės įmonės Registrų centro duomenyse nėra informacijos apie minėtų asmenų mirties faktą. S. G. nei brolių, nei seserų neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Juozapas ir M. G. turėtų po 117 metų, o asmenys įprastai tiek negyvena, teismui neturint jokių duomenų, kad jie gyvi ir adresų, teismas jų byloje trečiaisiais asmenimis netraukė.

Kauno miesto 17-ojo notaro biuro paveldėjimo bylos Nr.17-56/2011 medžiaga patvirtina, kad 2011 m. balandžio 5 d. S. G. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo, 2011 m. kovo 12 d. mirus sutuoktinei N. G., kurios deklaruota gyvenamoji vieta buvo Chemijos g. 3-7, Kaunas. 1961 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus sutuoktuvių liudijimas Nr. 323 patvirtina, kad santuoka buvo sudaryta tarp Nijolės – E. G. (buvusi pavardė Masiulionytė) ir S. G.. 2011 m. birželio 22 d. notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad S. G., pergyvenusiam sutuoktinę N. G. priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto įgyto santuokoje, būtent ½ dalis buto, esančio Chemijos g. 3-7, Kaune. 2011 m. liepos 18 d. paveldėjimo pagal įstatymo liudijime nurodyta, kad N. G. sutuoktinis S. G. paveldi turtą butą Chemijos g. 3-7, Kaune. 2015 m. rugpjūčio 5 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas patvirtinta, kad N. G. sutuoktinis S. G. paveldi ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio Kauno m., Pramonės pr. 17G-7 ir ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio Kauno m., Pramonės pr. 17G-8 (b. l. 98-120).

Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės 2017 m. balandžio 4 d. liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo S. G., mirusio 2016 m. rugsėjo 7 d. palikimą, neužvesta.

Ieškovas pateikė teismui mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovas 2016 m. gegužės mėn - 2017 m. gegužės mėn. mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas už butą Chemijos g. 3-7, Kaune bei patvirtinančius duomenis, kad mokesčiai buvo mokama būtent Perlo terminaluose ir Lietuvos pašto skyriuose.

Dėl turto (buto) pripažinimo asmenine nuosavybe

Teismas pasisako, kad tiek galiojęs Santuokos šeimos kodeksas (toliau SŠK 21 str.), tiek galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau CK 3.87 str.) reglamentuoja jog turtas įgytas santuokoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nei vienas minėtas teisės aktas nedraudė asmeniui teisės turėti turto asmeninės nuosavybės teise (SŠK 22 str., CK 3.89 str.. Byloje ginčas kilo dėl to ar butas registruotas N. G. vardu buvo bendroji jungtinė jos ir S. G. nuosavybė ar asmeninė N. G. nuosavybė. Faktiniai bylos duomenys aptarti anksčiau yra tie, kad N. G. buvo Kauno miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Ąžuolas“ narė, pajai už butą sumokėti buvo visi ir butas 1991-08-07 perregistruotas jos vardu. Yra suformuota Teismų praktika, kad gyvenamųjų namų kooperatyvų nariai net ir sumokėję (išmokėję) pajus netapdavo buto savininku, o įgydavo nuosavybės teisę tik į pajus. Butas privačia nuosavybe galėjo tapti tik po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo , papildžius Lietuvos Respublikos įstatymo dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų 1 str. bei Butų kodekso 117 str. 3 dalimi., kuriuose nustatyta, kad kooperatyvo narys (nariai) išmokėję pajų už butą, tampa jo savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu, taigi butas tampa kooperatyvo nario, visiškai išmokėjusio pajų už butą, privačia nuosavybe. Bylos duomenys patvirtina, kad kooperatyvo nariu buvo N. G. bei galėjo būti jos motina D.K. M., bylos duomenys patvirtina, kad pajai už butą išmokėti ( baigti mokėti) 1980m. balandžio mėn. Byloje nėra jokių duomenų, kad prie pajų už butą mokėjimo prisidėjo N. G. sutuoktinis S. G., kadangi įsiteisėjusiame teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo Kauno m. Panemunės rajono teismo 1982 m. rugsėjo 22 d. konstatuota, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir nepalaiko šeiminių (santuokinių) ryšių nuo 1978 metų. Ta aplinkybė jog sprendimas nebuvo pateiktas civilinės metrikacijos skyriui ir neįregistruota ištuoka, neišduotas ištuokos liudijimas pagal tuo metu galiojusį SŠK 40 str., neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl to kas yra ginčo buto savininku, kadangi kaip jau minėta svarbu nustatyti kas buvo kooperatyvo nariai ir kas bei kada išmokėjo pajus už butą. Nustačius, kad kooperatyvo nariu buvo tik N. G., butas pripažįstamas asmenine jos nuosavybe, nes taip patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent tai, kad butas VĮ Registrų centras įregistruotas jos vienos vardu 1991 metai, tai yra atsiradus minėtiems įstatymo pakeitimams ir atsiradus galimybei tapti ne tik buto naudotoju, bet ir savininku. Byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios turtą pripažinti bendra jungtine nuosavybe nei pagal SŠK 22 str. 2 d. , nei pagal CK 3.90 str., nes nenustatyta, kad ginčo butui įsigyti ar pagerinti buvo panaudotos lėšos, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pasisako, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau įstatymo) 25 str. CK trečios knygos šešto skyriaus normoms reglamentuojančioms sutuoktinių turto teisinį režimą (toliau teisinį režimą) minėtos CK trečios knygos šešto skyriaus nuostatos taikomos nepaisant to ar turtas įgytas iki CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus (įstatymo 25 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimo procedūra N. G. ir S. G. liko nebaigta, kadangi jie nei vienas nesikreipė pagal tuometines SŠK 40 str. nuostatas reglamentavusias, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose (skyriuje), tačiau tai neturi tiesioginės reikšmė bylos baigčiai nustačius, kad ginčo butas buvo asmeninė N. G. nuosavybė įgyta už asmenines jos lėšas (SŠK 22 str., CK 3.89 str. 1d. 7p.), šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad butas VĮ Registrų centras įregistruotas jos vienos vardu. Teismas dar pasisako, kad pagal SŠK 22 str.1 d. buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine nuosavybe reglamentavimas, suformuotoje teismų praktikoje taip pat buvo pasisakoma, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninė nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėje byloje 3K-3- 280/2008, 3K-3-572/2010).

Dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais

Teismas pasisako, kad notarė išdavė S. G. nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį traktuodama, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau bylos duomenimis nustačius, kad butas buvo asmeninė N. G. nuosavybė, nelieka pagrindo nuosavybės teisės liudijimui išduoti, kadangi nuosavybės teisės liudijimą notaras išduoda tik pergyvenusiam (gyvam) sutuoktiniui į kito sutuoktinio – mirusio - turto, priklausiusio sutuoktiniams bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dalį. Nuosavybės teisės liudijime 2015-06-22, registro Nr. IR 3965 išduotame notarės R. I. nurodoma, kad S. G. yra sutuoktinę mirusią N. G., pergyvenęs sutuoktinis ir jam priklauso ½ dalis bendro turto įgyto jiems gyvenant santuokoje bei, kad bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio nurodytos dalies nuosavybės teisė tvirtinama S. G. sudaro ½ dalis buto, esančio Kaunas, Chemijos g 3-7 asmeninės nuosavybės teise. Notaras yra asmuo, kuris veikia vadovaujantis Notariato įstatymo nuostatomis ir pagal šio įstatymo 26,28,52 straipsnių nuostatas išduoti pergyvenusiam sutuoktiniui, jo prašymu nuosavybės teisė liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte. Notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Notaras prieš išduodamas nuosavybės teisės liudijimą turi įsitikinti, ar pateikti reikiami dokumentai prašymui tenkinti. Notaras turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Taigi prieš išduodamas liudijimą dėl pergyvenusiojo sutuoktinio dalies bendrame turte notaras patikrina ar visi dokumentai apie sutuoktinių turėtą bendrą turtą pateikti. Notarui įstatymu suteikta teisė patvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-219/2011 ir 3K-3-583/2013). Notarė r. I. išduodama nuosavybės teisės liudijimą S. G. nepatikrino visų dokumentų ir neįsitikino, kad butas esantis Kaunas, Chemijos g. 3-7 yra asmeninė mirusios N. G. nuosavybė, o ne bendroji jungtinė jos ir S. G. nuosavybė ir nepagrįstai išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuris pripažįstamas negaliojančiu, nes yra išduotas nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos, tai yra išduotas dėl turto priklausančio asmeninės nuosavybės teise nors nuosavybės teisės liudijimai gali būti išduodami tik dėl turto priklausančio bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Paveldėjimo teisė yra reglamentuota CK 5 knygoje ir įpėdinių pagal įstatymą eilės yra nustatytos CK 5.11 str. teismas taiko Civilinio kodekso nuostatas, kadangi N. G. mirė 2011 metais, galiojant CK (įsigaliojo 2001-07-01). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą CK 5.13 str. nustatyta tvarka. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių sutuoktinis paveldi visą palikimą. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad N. G. ir S. G. nuo 1978 m. nevedė bendro ūkio, 1982 m. N. G. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad teismas nusprendė jų santuoką nutraukti 1982 m. rugsėjo 22 d., Ilgą laiką po santuokos nutraukimo N. G. ir S. G. kartu negyveno ir jų nesiejo bendras ūkis, pajamos ir išlaidos. Tik prieš N. G. mirtį jie kurį laiką gyveno kartu ir S. G. slaugė, prižiūrėjo N. G., tačiau byloje nėra duomenų jog po 1982-09-22 sprendimo priėmimo jie vykdė bendrą jungtinę veiklą ar vedė bendrą ūkį, tai yra faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina jog N. G. ir S. G. buvo susitaikę kaip sutuoktiniai ir įgijo po sprendimo santuoką nutraukti priėmimo turto bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas sutinka, kad pagal 1982 m. galiojusį SŠK 40 str. santuoka pasibaigusia buvo laikoma nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos skyriuje ir sutinka su tuo, kad yra suformuota Teismų praktika, kad teismo sprendimo neįregistravus CMS santuokos nutraukimo procedūra lieka nebaigta. Tačiau teismas nagrinėdamas bylas vadovaujasi įstatymo normomis, tačiau tuo pačiu ir vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principu. Ieškovas prašo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl buto, kuris kaip jau yra nustatyta buvo asmeninė N. G. nuosavybė. Kitų įpėdinių nėra, S. G. miręs, Valstybė palikimo po S. G. mirties pagal CK 5.62 str. nepriėmusi ir nepanaikinus paveldėjimo teisės liudijimo dalyje ginčo buto atsirastų situacija, kad N. G. turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise, liktų nepaveldėtas nors į jį pretenduoja jos brolis ieškovas byloje ir teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes paveldėjimo teisės liudijimą dalyje ginčo buto naikina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, kadangi daro išvadą, kad formalus nesilaikymas SŠK 40 str. nuostatų ir nesikreipimas N. G. ir S. G. į CMS dėl santuokos nutraukimo įregistravimo galėjo būti sąlygotas ir jų nesupratimo (nežinojimo), kad tokius veiksmus privaloma atlikti, kadangi pačiame teismo sprendime nenurodytos pasekmės, o būtent nenurodyta, kad santuoka bus laikoma nutraukta tik įregistravus santuokos nutraukimą M. N. ir faktinė aplinkybė, kad N. G. brolis, ieškovas šioje byloje palaidojo S. G. po jo mirties.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Galiojančio civilinio kodekso nuostatos reglamentuoja, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustačius, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas gali praleistą terminą atnaujinti. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas byloje N. G. brolis , yra garbaus amžiaus ir jis nežinojo faktinės aplinkybės, kad S. G. ir N. G. santuoka nutraukta teismo sprendimu, jis notaro kontoroje išsiaiškino, kad esant gyvam sutuoktiniui ir nesant gyvų vaikų, sutuoktinis yra aukštesnės (pirmesnės) eilės įpėdinis ir pats pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui po sesers N. G. mirties nepadavė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad terminas palikimui priimti po sesers N. G. mirties praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą ieškovui atnaujina, vadovaudamasis ir suformuota kasacinio teismo praktika, kad termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas vertinant ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, ieškoti teisingo pareiškėjo (ieškovo) ir kitų asmenų , kurių teises paveiktų toks atnaujinimas balanso ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-319-695/2015) ir šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad yra teisinga terminą ieškovui palikimui priimti po sesers N. G. mirties atnaujinti ir jį atnaujina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti, kad butas esantis Kaunas, -, unikalus Nr. -, yra asmeninė N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Pripažinti negaliojančiais Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. išduotus Nuosavybės teisės liudijimą, 2011 m. birželio 22 d., registro Nr. RI-3965, ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2011 m. birželio 22 d., registro Nr. RI-4424.

Atnaujinti įstatymu nustatytą praleistą terminą palikimui, atsiradusiam2011 m. kovo 12 d. po N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, ieškovui A. P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas siųsti (teikti) atsakovui ir tretiesiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.