- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-19-524/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- V. G., P. R.
- Suinteresuotas asmuo
- M. G.-J., Klaipėdos apskrities viršininko administracija
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas M. Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 11.5.6
NUTARTIS
2011 m. birželio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant pareiškėjai V. G., pareiškėjų atstovui adv. Laimonui Straukai, suinteresuoto asmens M. G.-J. atstovui adv. R. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. R. ir V. G. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir M. G.-J., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens M. G.-J. (H. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. R. ir V. G. nuo 1992 metų gegužės mėn. naudojasi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu 67,900 ha bendro ploto, esančio Klaipėdos r., Balsėnų k., ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu 7,7900 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) Juridinį faktą reikalinga nustatyti rengiant Klaipėdos r., Veiviržėnų žemėtvarkos projektą bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-12-22 sprendimu pareiškimą tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. R. ir V. G. nuo 1992 metų gegužės mėn., naudojasi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu 67,900 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu 7,7900 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje; priteisė iš P. R. ir V. G. po 19,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuo 1992 m. žemės naudojimosi teise naudoja žemės ūkio paskirties žemę (duomenys neskelbtini). (67,900 ha ir 7,7900 ha bendro naudojimo plotas). Žemė naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti, perdirbti, realizuoti, taip pat teikti paslaugas žemės ūkiui bei asmeninių poreikių tenkinimui. Pagal nuo 2008-08-14 galiojančią Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką yra realus pagrindas teigti, kad pareiškėjams, vadovaujantis įstatymais ir kitais juos lydinčiais norminiais aktais, taip pat taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bus sudaryta reali galimybė išsipirkti iš valstybės žemės fondo žemės sklypus, kuriais jie naudojasi nuo 1992 m. Klaipėdos apskrities viršininkas nėra priėmęs įsakymo atkurti H. G. nuosavybės teises į pareiškėjų naudojamus (nuomojamus) žemės sklypus ir valstybinės žemės nuomos sutartys nėra nutrauktos. Dėl to pareiškėjai turi pirmumo teisę šiuos žemės sklypus nusipirkti, o suinteresuotam asmeniui H. G. bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę kitoje vietovėje.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo H. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad teismas neteisingai nustatė pareiškėjų juridinio fakto teisines pasekmes. Pareiškėjai neatitiko ir neatitinka žemėtvarkos projekto rengimo metu galiojusių taisyklių, reikalavimų, numatytų 1998-04-23 LR žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 207 metodikos 20.6 p., suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija neprivalėjo į Klaipėdos r. Veiviržėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą laisvos žemės fondą neįtraukti žemės, pažymėtos indeksais Nr. 1067-1 ir 1067-2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nesurinkus jokių įrodymų, patvirtinančių nepertraukiamą žemės valdymą visą laikotarpį nuo 1992 m. iki atitinkamų žemės nuomos sutarčių sudarymo momento. Apeliantės nuomone, byloje pateikti duomenys ir apklausti liudytojai nepatvirtina nepertraukiamo žemės naudojimo fakto. Pažymi, kad pirmiausia yra keliami reikalavimai asmenims – ūkininkams, kurie turi juos atitikti, o ne vien teismo sprendimo pagrindu galėtų įgyti pirmenybės teisę prieš teisėtai savo pasirinkimą išreiškusį asmenį, t. y. H. G..
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepimu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-12-22 sprendimą palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjų nurodytas faktas sukurs teisines pasekmes, nes bus reikalingas Klaipėdos rajono Veiviržėnų žemėtvarkos projekto rengimui bei valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymui. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Remiantis CPK 444 str. 2 d. 9 p. juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami esant visoms šiame straipsnyje išvardytoms sąlygoms: nuo jų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų. Faktai, išvardyti CPK 444 str., yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai ir dėl konkretaus pareiškėjo. Paminėtas įstatymas nenumato jokių įrodymų panaudojimo šiose bylose apribojimų, todėl šį juridinę reikšmę turintį faktą galima įrodinėti bet kuriomis CPK 177 str. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ir liudytojų parodymais. Vertinant įrodymus atsižvelgtina į laikmetį, kurio metu įvyko pareiškėjų įrodinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas. Šioje byloje pareiškėjai prašė nustatyti iš esmės žemės valdymo ir naudojimosi nuomos teise faktą nuo 1992 m. gegužės mėnesio, todėl analizuojant jų materialines teises į žemės sklypus taikytinos tuo metu galiojančias teisės normos.
Pareiškėjai juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėja 1992-05-12 pažyma, kuria Balsėnų žemės ūkio bendrovė perdavė jiems neribotam laikui 70 ha žemės, buvusią kolūkio telyčių ganyklą (t.1, b.l.11), Veiviržėnų seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad P. R. nuo 1993m. ūkininkauja (t.1, b.l.12), VSDFV pažyma, nurodančia, kad P. R. nuo 1996 m. buvo apsidraudęs kaip ūkininkas(t.1, b.l.50), Klaipėdos apskrities VMI Gargždų sk. pažymomis, jog pareiškėjai mokėjo žemės nuomos mokestį 2000 m.-2002 m.(t.1, b.l.62-63), pareiškėjų ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimais nuo 2000m.(t.1, b.l.64-65), liudytojų B. B., B. M., P. Ž., P. B. parodymais (t.1, b.l. 132-136). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šiuos įrodymus, nes prašomas nustatyti juridinę reikšmę faktas įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Iš paminėtų įrodymų byloje nustatyta, kad 1992 m. Balsėnų žemės ūkio bendrovės likvidavimo procese, jos narių visuotiniame susirinkime buvo perduoti pareiškėjams naudojimui ir nuomai žemės sklypai Nr. 8 ir Nr. 9, pažymėti plane ( t.1, b.l. 78). Šias aplinkybes įrodo pažyma ( t.1, b.l.11) ir liudytojo P. B. parodymai (t.1, b.l. 135) ir kitais įrodymais patvirtintas pareiškėjų ilgalaikis naudojimosi žeme faktas. Įvertintina byloje tai, kad nuo 2005-06-07 šis ilgalaikis neįformintas sandoriu žemės naudojimosi ir valdymo faktas buvo išviešintas viešame registre pareiškėjui įregistravus žemės nuomos sutartį (t.1, b.l.17-22). Paminėtų liudytojų parodymais įrodyta, jog nuo 1992 m. atlikus pareiškėjams žemės matavimo darbus, jie šią žemę perėmė naudojimuisi, tvarkė, o kiti rašytiniai įrodymai įrodo, jog pasikeitus įstatymams įregistravo ūkininko ūkius. Rašytinis įrodymas patvirtina, jog P. R. jau nuo 1996 m. buvo apsidraudęs kaip ūkininkas, nors Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas įsigaliojo 1999-05-19, todėl nuo 1992 m. jis negalėjo įregistruoti tokio ūkio, nors pažyma (t.1, b.l.12) įrodo jo ūkininkavimo faktą nuo 1993 metų. Suinteresuotas asmuo šių įrodymų nenuginčijo, nepaneigė leistinais įrodymais pareiškėjų paaiškinimų, jog jie nuo 1992 metų iki šiol naudojasi šia žeme, ją prižiūri ir tvarko, moka už ją mokesčius. Apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, jog pareiškėjos įregistruotas 1999-10-11 ūkis yra kitoje vietovėje - Laudžių kaime - nepaneigia paminėtų įrodymų dėl žemės suteikimo naudotis Balsėnų kaime 1992 m.-1994 m. likvidavus žemės ūkio bendrovę. Iš pareiškėjos paaiškinimo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nuostatų darytina išvada, kad ūkininko ūkio įregistravimo vieta ir jo dirbamos žemės vieta gali skirtis. Pareiškėjų įrodinėjamo juridinę reikšmę turinčio fakto materialinio teisinio santykio atsiradimo metu galiojo 1992-04-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas, kurio 30 str.6 d. suteikė teisę narių susirinkimui paskirstyti bendrovės turto likutį buvusiems pajininkams, paminėta pažyma ir liudytojų P. B., B. M., P. Ž., B. B. parodymais įrodyta, jog toks susirinkimas buvo ir jame buvo priimtas nutarimas perduoti žemę naudojimuisi pareiškėjams. Šios teisės normos 10d. nustatė, kad likviduotos bendrovės dokumentai saugojami tik 10 metų, tačiau jeigu jie būtų išlikę, tai pareiškėjai neturėtų teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Viena iš bylų dėl daiktinių teisių, kurių nagrinėjimą reglamentuoja CPK 524 straipsnis, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo. Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tačiau šioje byloje pareiškėjai nurodo kitą teisinį suinteresuotumą - būti įtrauktiems į 2008 m. Veiviržėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (t.1, b.l.8-9), o P. R. žemės sklypų valdymas nuo 2005-06-07 iki 2010-06-15 Nekilnojamojo turto registre buvo išviešintas (t.1, b.l.17-22). Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai nuo 1992 m. naudojosi žemės sklypais. Bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjai naudojosi žemės sklypais nuomos pagrindais, o nuomos teisinių santykių turinį sudaro teisė laikinai naudotis turtu. Pareiškėjai siekia įgyti nuosavybės teises į žemės sklypus tik Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatytais pagrindais, o ne įgyjamąja senatimi, todėl nepagrįsta apeliantės pozicija, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukelti teisinių pasekmių pareiškėjams. Apeliacinio skundo motyvai dėl žemės sklypų privatizavimo šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Įsakymo dėl žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 ,, Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo " pakeitimo 135 p. numato galimybę keisti žemėtvarkos projektą. Pareiškėjas prašymą dėl žemės privatizavimo (t.1, b.l.8) pateikė 2006-05-02, todėl pagal tuo metu galiojusios paminėtos metodikos 20.6.2 punktą teisė privatizuoti naudojamą žemės sklypą buvo ribojama tokį naudojimą įrodančiais tinkamais dokumentais, todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams teisines pasekmes, nes pagal šios metodikos 2008-08-07 redakcijos 7.9 p. žemėtvarkos projektai rengiami turint asmenų prašymus suprojektuoti grąžinamą natūra, perduodamą ar suteikiamą nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, pageidaujamą pirkti, nuomoti, naudoti neatlygintinai ar patikėjimo teise žemės sklypą, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turės įvertinti pareiškėjų prašymus kartu su nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu bei su pretendentės M. G.-J. prašymu. Apeliacinės instancijos teisme suinteresuoto asmens pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas ir paaiškinimas dėl sklypų kadastrinių numerių išregistravimo įrodo tik tą aplinkybę, jog pasibaigus 2005-06-08 pareiškėjo nuomos sutarties terminui 2010-09-21, ji nebuvo pratęsta dėl šios iškeltos bylos. Apeliantės atstovo paaiškinimas, jog šie sklypai nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais, nes nebuvo jiems suteikti kadastriniai numeriai, yra neparemtas įstatymu. Šių žemės sklypų suteikimo pareiškėjui naudotis metu valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomą detalizavo ir reglamentavo Vyriausybės 1994 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 280 dėl valstybinės žemės nuomojimo žemės ūkio veiklai ir 1994 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Žemės įstatymas. Žemės įstatymo 30 str., galiojęs žemės sklypų suteikimo naudotis pareiškėjams metu, nustatė, kad žemės sandoriams sudaryti yra būtini žemės sklypo planas ir schema, toks planas buvo patvirtintas 1982 m.( t.1, b.l.78), iš liudytojo P. Ž. parodymų (t.1, b.l.134) nustatyta, kad šiame plane dėl pareiškėjams suteiktos žemės žymos buvo padarytos 1992 metais. Šiuo planu paneigta suinteresuoto asmens pozicija, jog šie žemės sklypai neegzistuoja. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas įsigaliojo 2001-01-01, todėl 1992-1994 metais negalėjo būti taikomi jame nustatyti reikalavimai duomenims apie žemės sklypus.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines bei procesines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.