Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

1) 1981-07-03 Vilniaus m. Lenino raj. teismo nuosprendžiu pagal BK 118 str. 3 d., paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė;

2003-07-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi veika iš BK (iki 2003-05-01 galiojusi redakcija) 214 str. 2 d. perkvalifikuota į BK (nuo 2003-05-01 įsigaliojusi redakcija) 294 str. 2 d. ir paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 8 d. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 1998-06-01 nuosprendžiu paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1995-10-03 nuosprendžiu paskirta 7 m. laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 m. 6 mėn. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4) 2003-07-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. ir 2 d., paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 8 d. paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 1998-06-01 nuosprendžiu ir Lietuvos aukščiausiojo teismo 1999-02-23 nutartimi, paskirta galutinė bausmė – 13 m. laisvės atėmimo.

2003-11-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-07-30 nuosprendis pakeistas. Pritaikius BK 63 str. 8 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 1998-06-01 nuosprendžiu, Lietuvos aukščiausiojo teismo 1999-02-23 ir Vilniaus apygardos teismo 2003-07-28 nutartimis, ir paskirta galutinė bausmė – 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Remiantis 2004-09-29 Marijampolės raj. apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BVK 157 str., paleistas iš Marijampolės pataisos namų lygtinai 5 mėn. 11 d. 2005-03-14 išbrauktas iš Širvintų raj. pataisos inspekcijos įskaitos,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

jis, 2010 sausio 29 d., apie 23.03 val., Vilniuje, vairuodamas R. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Viršupio gatvės važiuojamosios dalies eismo juosta skirta važiuoti nuo S. B. gatvės pusės link Šilo gatvės, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, - vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas ir transporto priemonės valdymo tokiomis sąlygomis ypatumus, dėl ko apie 250 m. atstumu prieš Viršupio gatvės pastatą (duomenys neskelbtini) jo vairuojamam automobiliui praradus judesio stabilumą, jis nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu E. U. vairuojamu automobiliu Honda „Civic“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasakoje žuvo automobilio M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis R. J., ir buvo sužaloti automobilį Honda „Civic“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs E. U., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei šio automobilio keleiviai: V. S., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir R. B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. Ž. dėl KET pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus ir buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata, kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigos įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju. Į darbą jį priėmė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ o „Vilniaus taksi plius“.Neatsimena, ar pasirašė taisykles dėl keleivio vežimo ir saugos diržų naudojimo. Apie laikinąsias teises bendrovės administracijai vėliau nepranešė. 2010 metais sausio 29 d. jis dirbo taksi firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Gavo iškvietimą į Filaretų g., iš kur klientą vežė į Dvarčionį. Atėjo išgėręs klientas, kuris nurodė vykti į Dvarčonį arčiausiu keliu, t.y. per Rokantiškes. Nurodė klientui prisisegti saugos diržą, tačiau jis to nepadarė. Privažiavus Olandų žiedą, klientas užmigo. Iki to jie bendravo. Klientui užmigus, nesustojo ir neprisegė jo, nes nepagalvojo, kad turi sustoti ir prisegti klientą. Važiuojant Viršupio gatve, važiavo kelio viduriu, kadangi kelias buvo apsnigtas ir iš abiejų kelio pusių buvo didelės pusnys. Pamatė priekyje atvažiuojančią mašiną, todėl pasitraukė kuo dešiniau ir taip su ja prasilenkė. Tuo metu, kai pasitraukė dešiniau, pataikė į provėžas, jo mašiną pradėjo metyti. Jis atleido akseleratorių ir jį „išmetė“ į priešingą eismo juostą. Stovėdamas priešingoje eismo juostoje, pažiūrėjo per dešinės pusės langą ir pamatė atvažiuojančios mašinos žibintus. Įjungė antrą bėgį, kadangi norėjo nuvažiuoti nuo kelio. Įjungus bėgį, norėjo greitai nuvažiuoti, mašina pradėjo buksuoti, tuo metu buvo smūgis. Jo automobilis stovėjo skersai kelio. Automobilio priekis buvo nukreiptas į kelkraštį. Į jo automobilį atsitrenkęs automobilis atvažiavo iš dešinės pusės. Tiksliai nežino kiek laiko praėjo nuo momento, kai pamatė atvažiuojančio automobili žibintus. Tai buvo sekundžių reikalas. Smūgis buvo į dešinės pusės priekį. Jo vežamas klientas sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Po smūgio jis išlipo iš automobilio, pažiūrėjo kas išlipo iš H. C. automobilio. Po to pažiūrėjo į keleivį. Jis sėdėjo palinkęs galvą į kairę pusę. Įlipo į automobilį, pakėlė keleiviui galvą. Prie jo priėjo kažkoks žmogus, kuriam pasakė skubiai paskambinti greitajai medicinos pagalbai. Laikė keleivio galvą. Pažiūrėjo į ranką, nerado pulso. Žmogus, stovėjęs iš dešinės pusės, irgi patikrino pulsą, jo nerado. Jis atleido keleivio galvą. Kol laikė keleivio galvą, atvyko policiją ir greitoji medicinos pagalbą. H. C. automobilio keleivių nežiurėjo. Prie jo buvo priėję keli žmonės iš to automobilio. Atvažiavo kitas automobilis, fotografavo provėžas. Pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis yra tai, kad buvo kelio provėžos kelkraštyje. Po eismo įvykio, praėjus 2 -3 dienoms, pastatė ženklą, kad kelkraštis yra slidus. Kelias apšviestas nebuvo. Važiavo įsijungęs žibintus. Prasilenkdamas su mašina, išjungė tolimąsias šviesas, mano, kad vėliau jų neįjungė, nebuvo kada. Jo vairuojamo automobilio padangos buvo nedygliuotos. Ratas pateko į provėžas, automobilį pradėjo mėtyti, atleido akseleratorių ir jo vairuojamą automobilį išmetė į priešingą eismo juostą. Parodė, kad ta gatve tekdavo važiuoti. Ar toje vietoje buvo provėžos nekreipdavo dėmesio. Visas kelias nebuvo problematiškas, tik toje vietoje buvo provėža. Važiavo apie 40 km/h greičiu, nes prasilenkė su mašina, o kelias yra siauras. Nepripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir nepasirinko saugaus greičio. Viskas įvyko dėl blogos kelio dangos. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Apklausta teisme nukentėjusysis M. J. parodė, kad apie patį įvykį sužinojo 30 d. ryte. Jam patėvis pasakė, kad žuvo tėtis. Kas vyko toliau neatsimena. Dabar apie įvykį žino iš mamos, tėčio sesers. Nieko daugiau, negu pasakė jo mama, pasakyti negali. Apie bendravimą su tėvu gali pasakyti tai, kad susitikdavo dažniausiai savaitgaliai pas jį namuose arba kur nors pramogaudavo: kinas, boulingas. Susitikę, šnekėdavosi, žaisdavo stalo žaidimus. Porą kartų kartu leido atostogas, važiavo prie jūros, keliavo po Lietuva. Kartais padėdavo tėvui darbe, jis pasiimdavo jį papildomam uždarbiui statybose. Kai išvyko į Čekiją studijuoti, turėjo nemažai kelionių. Tėvas kartu su mama siųsdavo pinigus. Dvasinis ryšys su tėvu buvo. Jie gyveno atskirai, dažnai skambino vienas kitam. Tai buvo autoritetas, draugas, galėjo jam viską pasakoti apie savo gyvenimą. Dabar pradėjo dirbti dėl sunkios finansinės padėties. Jei nebūtų atsitikusi nelaimė dirbti dar neitu. Reikia įgyti darbinės patirties. Sulaukus pilnametystės, tėvas jam mokėjo pinigus išlaikymui.Po tėvo mirties tapo uždaresnis, nenorėjo bendrauti su aplinkiniais. Mano tai vis dar tęsiasi iki šiol. Tėvo nauja šeima buvo kaip normali šeima, ypač, kaip atsirado Kristupas. Pradėjo kartu leisti laiką su Kristupu ir Diana. Po tėvo mirties gavo našlaičio pensiją, kol mokosi, t.y. apie 160 litų. Ši pensija iš dalies kompensuoja tai, ką padėdavo tėvas. Tai turbūt pusė to, ką gaudavo iš tėčio. Dabar mokama mažesnė dalis. Su tėvu susitikdavo maždaug keturis kartus per mėnesį. Susitikdavo kiekvieną sekmadienį. Dažnai lankydavosi pas tėtį naujoje šeimoje.

Apklausta teisme liudytoja J. J., parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Apie buvusio vyro R. J. mirtį sužinojo iš žuvusiojo sesers, kuri jai paskambino šeštadienio ryte. Kadangi netikėjo, dar karta perskambino įsitikinti. Apie tai pasakė grįžusiam iš kirpyklos sūnui M. J.. Po to sesuo atvažiavo atpažinti, prasidėjo laidojimo pasiruošiamieji darbai. Sūnus gyvena kartu su ja. R. J. gyveno Dvarčionyse. Ji gyvena Žirmūnų mikrorajone. Jai buvo pasakojama, kad važiavo taksi automobiliu, kurį sumėtė. Priešpriešais važiavo jaunuoliai, įvyko nelaimingas atsitikimas, kuriuo metu jis žuvo. Apie tai jai pasakojo daug kas. Pasakojo sesuo, kuri buvo policijoje ir iš ten girdėjo viską. Pasakojo taksi firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis buvo atvažiavęs į šarvojimo salę. Jos ir R. J. santuoka išregistruota 2001 metais. Mantui išlaikymo nebuvo, pagal teismo patvirtintą šalių susitarimą, susitarė, kad tėvas mokės sūnui po 200 litų kiekvieną mėnesį. Vaikui joks turtas paliktas nebuvo. Po skyrybų laikotarpis buvo sunkus, gal vyras kažkiek mokėjo mažiau pinigų vaiko išlaikymui. Susitarime nebuvo numatyta, kad tėvas mokės išlaikymą tol, kol vaikas mokysis.Tėvas labai bendravo su sūnumi. Kai išsiskyrė, sūnui buvo kažkur apie 13 metų. Tėvas pirkdavo sūnui rūbus. Kai sūnus važiavo mokytis į Čekiją, davė pinigų kelionei. Sūnui sulaukus pilnametystės, tėvas mokėjo jam tiek pinigų, kiek priklauso, t.y. 200 litų. Papildomai duodavo pinigų. Po tėvo mirties dabar yra sudėtingiau išgyventi. Kol sūnus nedirbo, buvo labai blogai. Kartu su vyri faktiškai nebegyveno prieš metus iki santuokos nutraukymo. Mano, kad jos buvęs vyras vienodai rūpinosi abiem savo vaikais. Iki Ričardo mirties mažai bendravo su juo nauja šeima, po jo žūties teko daug bendrauti. Manto santykiai su tėvu buvo labai artimi. Jie bendraudavo labai dažnai, dažniau telefonu, susitikdavo kartą per mėnesį, kaip tėčiui išeidavo. Sunku pasakyti kaip sūnus sutiko tėvo mirtį. Tuomet buvo labai didelis šokas. Sūnus buvo labai tylus ir uždaras. Dabar jis suprato, kad neteko tėvo. Apie savaitę laiko sūnus buvo visiškai nekalbus, siūliau kreiptis pas psichologą pagalbos, jis nesutiko. Matėsi, kad sūnus labai kentėjo, kadangi ryšis tarp tėvo ir sūnaus buvo artimas. Dirbti sūnus pradėjo todėl, kad reikia išgyventi. Ilgokai ieškojo darbo.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. J., parodė, kad vairuotojas turi pasirinkti tokį greitį, kad būtų aprūpintas saugus važiavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų padengti jo moralinius išgyvenimus, nes jis yra R. J. tėvas. Jis buvo jo vyriausiasis sūnus. Apie įvykį sužinojo iš ryto, jam paskambino, tačiau po toko sukrėtimo negalėjo važiuoti į vietą aiškintis. Susitiko, kai sūnus buvo pašarvuotas. Prieš tai turėjo traumą, žmona buvo mirusi. Kai tėvui reikia laidoti savo vaikus, yra kažkas baisaus. Labai draugiškai, nuoširdžiai visą laiką draugavo, padėdavo vieni kitiems. Pas juos buvo susidaręs siauras šeimyninis žiedas. Kai neteko mamytės, pergyveno visi. Jam prasidėjo nemigos, prasidėjo ir kiti negalavimai, galvos skausmai. Kreipėsi pas gydytojus, tačiau širdyje vis tiek tai lieka. Tai yra neišgydoma žaizda gyvenime. Susitikdavo ir su pirma žmona ir su antra drauge. Sūnus po darbo užvažiuodavo, į sodą nuvažiuodavo. Jis pakeliui į sodą užvažiuodavo pas juos. Nekalbant apie telefoninius pokalbius. Padėdavo su darbais sode. Sūnus padėdavo jam ir finansiškai: retkarčiais dovanų pavidalu, drabužius pirkdavo. Po žmonos mirties jis faktiškai negalėjo miegoti. Dėl to pakeitė butą. Taip sūnus dažniau pas jį lankėsi. Jį visi stengdavosi palaikyti. Ryšiai nenutruko nei su pirma šeima, nei su antra. Vienodai vertino abi šeimas. Kai užvažiuodavo pas sūnų, matydavo, kad Mantas būna pas tėvą, žaidžia su mažiuku. Dabar, kai susitinka kapinėse, sunku žiūrėti į mažąjį anūką, kuris neša gėlytes tėčiui.

Apklausta teisme nukentėjusioji D. S., parodė, kad ji yra D. S., gyveno kartu su Ričardu. Apie įvykį sužinojo naktį, jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad įvyko įvykis. Iš pradžių jokių aplinkybių nesakė, po kiek laiko įkalbinėjimo pasakė, kad R. žuvo. Pirmai pranešiau R. sesei. Paprašė, kad sutvarkytų visus dokumentus. Iš pradžių nieko nenorėjo girdėti, iš artimųjų sužinojo, kaip viskas įvyko. Turi 5 metų vaiką. Prieš taip gal kokius 5 metus bendravo taip, būdavo pas jo tėvus, išsinuomavo butą. Kai įvyko nelaimė, vaikui buvo 3,5 metų. Vaikas bendravo su tėčiu. Jie gyveno kartu. Tėvas mylėjo vaiką, jis abu savo vaikus mylėjo, rūpinosi, kaip ir kiekvienas tėvas. Sūnus laukdavo grįžtančio namo tėčio, nes jis jam leisdavo mašiną parvairuoti į kiemą. Sunkiausiai buvo paaiškinti sūnui, kodėl tėtis namo nepareina. Gal jis tik dabar supranta, kad tėčio nebėra. Sūnus į darželį nebevaikščiojo, jo niekur neišleidžia. Gal jis bijojo, kad mama nebepareis. Jis turi matyti ją. Niekur negali be jo išeiti. Ričardas visapusiškai juos išlaikė. Galėjo auginti vaiką ir nebedirbti. Dabar gyvena su tėvais 2 kambarių bute, nuomotis butą negali. Nuo gruodžio mėnesio pradėjo dirbti. Dabar finansiškai yra sunkiau. Augina dar vaiką iš pirmos santuokos. Labai išgyveno vyro netektį, tie išgyvenimai tęsiasi ir dabar, kuo toliau, tuo sunkiau gyventi vienai. Jie kartu leisdavo išeigines, atostogaudavo. Kartu gyveno nuo 2000 metų. Pradžioje kartu negyveno, susitikinėjo kiekvieną dieną. Po įvykio jai prasidėjo galvos skausmai. Gydytoja pasakė, kad jie atsirado nuo įtampos. Vėl reikia prisiminti viską, visus išgyvenimus. Pagrindinis išlaikytojas jų šeimos buvo R. Jai buvo suteikta galimybė nedirbti, ji galėjo auginti vaiką, nebuvo poreikio dirbti. Ričardas vienintelis išlaikė šeimą. Jis dirbo nuolatos. Darbas jam buvo šventas. Išsikraustė iš nuomojamo buto, kadangi viena su dviem vaikais neišlaikytų buto. Visas sąskaitas apmokėdavo Ričardas. Kristupas našlaičio pensija jis gauna nuo tos dienos, kai žuvo tėvas. Kitas sūnus iš tėvo pagal susitarimą gauna po 200 litų. Iki žūties vyras oficialiai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Taip jis dirbo pagal patentą. 2008 metais 2009 metais pajamų buvo, visą laiką jis dirbo su verslo liudijimu. Pajamos buvo nenutrūkstamos. Negali pasakyti kada jis deklaravo pajamas, kada to nedarė.

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. U. parodė, kad 2010 metų apie vasario mėnesį jis vairavo mamos automobilį Honda „Civic“ ir važiavo iš Rokantiškių pusės link S. B. gatvės. Buvo slidu, snigo. Jis važiavo tiesiai, priekyje taksi vairuotoją užnešė ir jis šonu rėžėsi tiesiai į juos. Buvo apie 23 val. vakaro, tamsu. Buvo slidus kelias. Neatsimena snigo ar ne. Ant kelio dangos buvo sniego. Važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Neatsimena, gal leistina greitis 60 km/h. Kartu su juo dar važiavo V. S., kuris sėdėjo šalia jo ir R. B., sėdėjęs gale už V. S.. Kelias nebuvo užgrūstas. Matomumas buvo geras.Važiavo degant trumpiems žibintams. Matė, kad iš priešingos pusės atvažiuoja automobilis. Jis važiavo tiesiai. Ten buvo griovys, matyt vairuotojas įklimpo į jį, suskersavo per visą gatvę ir rėžėsi tiesiai į jį. Nematė, kad kelio dangoje yra griovys. Kelias buvo padengtas ledu, buvo slidu. Prieš jį važiavo viena mašina, kuri buvo tolokai. Taksi vairuotojo mašina suskersavo vėliau po to, kai prasilenkė su priekyje jo važiavusiu automobiliu. Jis pradėjo stabdyti. Per sekunde įvyko smūgis. Tik paspaudęs stabdžių pedalą, gavo smūgį. Smūgis buvo į automobilio vidurį, labiau į priekį. Automobilį užnešė priekiu į kelkraštį. Po smūgio jam truko nosis. Draugą prispaudė. Ričardas skrido iš galo į priekį ir jam oda pasikėlė ant galvos. Po smūgio buvo išlipęs iš mašinos. Jie visi galėjo judėti savarankiškai. Išlipęs iš automobilio pamatėte, kad draugas Ričardas buvo visas kraujuotas. Jie iš karto paskambino draugui O., kuris važiavo priekyje ir paprašė grįžti. Ornald priekyje jų važiavo maždaug 50-100 m. atstumu. Jis grižo ir nuvežė Ričardą į ligoninę. Paskui pamatė, kad žuvo taksi automobilio keleivis. Neprisimena, ar taksi keleivis buvo prisisegęs. Su taksi vairuotoju nebendravo. Kaip elgėsi taksi vairuotojas po įvykio nematė, nes V. buvo bloga, buvo šalia jo. Iki susidūrimo važiavo apie 40-50 km/h. Negali pasakyti kokiu greičiu iki susidūrimo važiavo taksi automobilis. Kai jį suskersavo automobilis šonu čiuožė tiesiai į juos. Kad toje kelio vietoje yra provėžos žino, nes ten buvo išvažinėta. Važiuodamas keliu provėžų nematė. Matė jas vėliau, kai ėjo link greitosios pagalbos. Kairėje pusėje priešingos krypties eismo juostoje, kelkraštyje buvo maždaug 10 cm. provėža. Važiuojamoji dalis buvo pakankama ja važiuoti. Kelias buvo padengtas ledu, sniego kelyje nebuvo. Buvo įmanoma važiuoti asfaltu ir nepatekti į provėžą. Važiuojamoji dalis pakankama automobiliui pravažiuoti. Jis teises įsigijo 2009-04-09 metais. Automobiliu važinėja kiekvieną dieną. Iki šio įvykio neturėjo eismo įvykių. Toje vietoje kelias buvo tiesus. Prieš susidūrimą M. B. automobilį pamatė šiek tiek ankščiau. Nematė kaip automobilis pateko į provėžas. Taksi automobilį užmetė nuo jo draugo prasilenkimo su juo, praėjus daug laiko. Tarp jo ir draugo automobilio transporto priemonių nebuvo. Taksi automobilis, kai jį užnešė, iki jo buvo apytiksliai iki 5 m.

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 463/10(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu E. U. buvo blaivus (kraujyje etilo alkoholio nerasta) (1 T., b.l. 90).

Specialisto išvadoje Nr. G402/10(01) nurodoma, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-01-29) E. U. patyrė sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srityje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 T., b.l. 94-96).

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. S. parodė, kad važiavo trise, E. vairavo. Jis sėdėjo keleivio vietoje priekyje, gale jo sėdėjo R. Tiesiog važiavo, dar prieš 2 minutes pasakė, kad važiuotu lėčiau, kadangi buvo blogos oro sąlygos, kelias buvo slidus. Žymiai ankščiau, prieš 3-5 minutes pažįstami juos aplenkė ir galimai buvo nuvažiavę nuo jų toliau. Jie važiavo lėtai, apie 40-50 km/h greičiu. Jie juos aplenkė ir tolo nuo jų, gal jie važiavo 55 km/h greičiu. Įvyko toks smūgis, kurio realiai išvengti jie negalėtu. Automobilis prieš pat juos užsisuko, pradėjo čiožti, jie rėžėsi į jį, jų automobilis net atšoko. Jų draugai važiavo automobiliu VW Golf. Jis vairuoja automobilį nuo 2003 metų. Atstumas nuo jų automobilio iki taksi automobilio, kai jį užnešė į jų eismo juostą, buvo iki 5 m, gal nuo 5 iki 10 m. Taksi automobilio priekis buvo nukreiptas į kelkraštį. Smūgis buvo tarp priekinio rato ir statramsčio, labiau į priekinę dalį. Paskui, kai grįžo iš ligoninės, nuvažiavo pažiūrėti į tą vietą. Ten yra provėža. Negali teigti, kad automobilis įvažiavo į provėžas. Jų draugai buvo jau prasilenkę su taksi automobiliu. Nuo to momento praėjo kažkiek laiko, atstumas buvo maždaug 150 m. Tarp jų ir draugo automobilio transporto priemonių nebuvo. Nematė, kad prasilenkus su jų draugų automobiliu, taksi automobilis darė kažkokius manevrus. Kai taksi automobilis prasilenkė su jų draugu automobiliu, visi važiavo savo juostose. Priešinga eismo juosta važiavęs automobilis prieš susidūrimą su jais važiavo tiesiai. Įmanoma nepatekti į provėžą, kadangi ten yra normalaus pločio 2 juostų kelias. Provėžos gylis buvo sprindžio didžio, apie 10 cm. Jos ilgio nežino, tikrai ne metro, daugiau. Provėža buvo nevažiuojamoje kelio dalyje, šalikelė. Matėsi kur yra važiuojamoji dalis, o kur šalikelė. Pradžioje jam medikai nustatė, kad lūžo šonkauliai ir išniro koja. Nuvažiavus į ligoninę, nustatė, kad yra stipris sumušimas, kažkas įtruko ir nieko nelūžo. Jo nuomone, po eismo įvykio, taksi automobilio keleiviui buvo sulūžęs dubuo, šonkauliai ir kaklas. Žmogus iš normalios sėdimos vietos susiaurėjo, jis dar purtėsi. Mano, kad jam niekas nepadėtų. Matyt nebuvo prisisegęs saugos diržo, negali to pasakyti. Nuo šoninio smūgio diržai nepadeda. Provėža yra asfalto pabaigoje, prasidedant žvyrkeliui. Ji būna ir vasara. Kelią ten valo. Kitoje pusėje buvo pusnis, toje pusėje yra kiemas, matyt toje vietoje sniegą išveža. Jų pusėje buvo pusnis, kitoje pusėjo nebuvo.

Specialisto išvadoje Nr. G442/10(01) nurodoma, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-01-29) V. S. patyrė sužalojimus: nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kraujosruvas krūtinėje, kario peties srityje, pilvo kairėje pusėje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, kairio čiurnos sąnario raiščių patempimą su aplinkine kraujosruva. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 T., b.l. 102,103).

Apklaustas teisme nukentėjusysis R. B., parodė, kad buvo tamsu, neprisimena ar snigo, buvo labai slidu. P. E., kad sulėtintų greitį. Jis 10 km/h sulietino greitį. Pravažiavus apie kilometrą, suprato, kad bus įvykis. M. B. automobilis iššoko iš provėžos ir tapo nevaldomu. Buvo susidūrimas ir, kiek jis prisimena,Valdas negalėjo atsilaisvinti, kadangi užsikirto diržas. Edgaras kažkaip atsilaisvino. Atlaisvinus Vladą, išėjo iš mašinos. Pastebėjo, kad pas jį stipriai bėga kraujas. Vienu momentu buvo priėjęs prie taksi automobilio, pamatė žmogų su galva, šiek tiek išverstą į šoną. Kiek suprato pas jį vaizdas buvo liūdnas. Kiek prisimena, taksi keleivis buvo prisisegęs. Jeigu neklysta, jis buvo su šviesia striuke ir lyg tai buvo diržas. Jam daugiau rūpėjo draugų ir jo sveikata. Buvo apsipylęs krauju, draugai buvo apsipylę krauju, jie nesuprato nieko, buvo afekto būsenoje. Jis trumpam priėjo, pasižiūrėjo, paklausė ar viskas tvarkoje su taksi vairuotoju. Iš karto ėmė telefoną ir bandė prisiskambinti 112 numeriu ir pranešti apie įvykį. Paskambino pažįstamiems, kurie važiavo priekyje jų. Paprašė, kad jie grįžtų. Jie grįžo ir jį skubiai nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ruože, kur įvyko susidūrimas, kelias buvo tiesus. Jie važiavo dviems automobiliais. Jų automobilis važiavo antras. Kadangi buvo slidu, jie aiški atsiliko nuo draugų automobilio 500-700 metrų atstumu, nes buvo slidu ir jie neskubėjo. Tarp jų ir draugo automobilio transporto priemonių nebuvo. Ar taksi automobilis buvo prasilenkęs su jų draugų automobiliu nematė. Tuo momentu nežiurėjo pro priekinį stiklą. Jis sėdėjo automobilio gale, už keleivio. Prieš pat susidūrimą pastebėjo, kad automobilis įvažiavo į provėžą. Nematė, kaip jis įvažiavo į provėžą, tačiau matė, kaip jis važiavo provėžoje, mašiną lingavo. Automobilio, buvusio priešingoje eismo kryptyje, žibintas iš keleivio pusės buvo už kelio ribų. Viena dalimi automobilis važiavo per griovį. Automobilis lingavo, bandė išvažiuoti iš provėžos. Į pabaigą dar labiau pradėjo linguoti, priekis pradėjo šokinėti ir jį sumėtė, galas pradėjo vytis priekį. Jis turi vairuotojo pažymėjimą nuo 2001 ar 2002 metų ir yra sąlyginai patyręs vairuotojas. Kelio ribos matėsi, buvo atspindįs nuo asfalto. Kelias buvo pravalytas, tačiau buvo plikledis. Galima buvo nustatyti kur yra asfaltuotas kelias jų eismo juostoje ir priešingos krypties eismo juostoje, ir kur yra šalikelė. Suplotas sniegas buvo per vidurį. Ar važiuojant asfaltuotu keliu galima nepatekti į provėžą - viskas priklauso nuo greičio ir padangų sukibimo. Kad prasilenktų su jais, kitas vairuotojas turėjo sulėtinti greitį. Mano, kad kitą automobilį sumėtė dėl greičio. Turėtu prasilenkti su taksi automobiliu, jeigu jis važiuotų normaliu keliu. E., pamatęs kitą automobilį, paėmė šiek tiek dešiniau, kur yra sniego, pradėjo stabdyti. Jis padarė tą, ką privalėjo padaryti bet koks vairuotojas. Jis dėl įvykio patyrė galvos sužalojimą. Jį išmetė pro priekinį stiklą. Prieš susidūrimą taksi vairuotojas nebandė stabdyti, atvirkščiai, gal žmogus pasitikėjo savo meistriškumu, bandė išvairuoti. Kai jis pamatė automobilį, jo ratai sukosi. Kas vyko toliau, nematė. Atstumas iki jų, tuo momentu, kai automobilis pradėjo suktis 90 laipsniu kampu, buvo 7-10 metrų. Taksi automobilis važiavo šonu, po to apsuko galu. Sustojęs automobilis nebuvo. Jų automobilio vairuotojas negalėjo išvengti įvykio. Dėl sužalojimų dabar jaučia didelius kaklo skausmus. Pusantrų metų vaikščiojo į VRM polikliniką, kol nepasiuntė neurologo konsultacijai, kuris padarė kaklo rentgenogramą ir nustatė, kad užspaudžia nervą. Dabar jį siunčia tomografijai į Santariškių ligoninę. Avarijos pasekmes jaučia iki šiol. Labiausiai nemalonūs yra prisiminimai, artimųjų pergyvenimai. Nemalonūs būna atvejai, kai jam stovint parduotuvėje prie kasos, vaikas, judindamas tėvą, sako: „Žiūrėk tėvai, F.“. Prieš avariją buvo sveikas. Dar turėtų būti viena plastinė operacija. Įdubimą viršuje nori pašalinti. Avarijos metu buvo nuplėšti visi raumenų audiniai. Kai jį atvežė į ligoninę, iš karto paguldė ant operacinio stalo. Darant pirmą plastinę operaciją, dar surado stiklą. Išlaidos operacijai buvo suderintos su Gjensidige draudimu, kuris apmokėjo visas išlaidas. Draudimas atlygino berods 3400 litų ir sveikatos išlaidoms, sumos neprisimena, byloje pateiktas čekis. Turtinę žalą atlygino pilnai. Dėl kitos operacijos su Draudimu nekalbėjo. Draudimas atlygino 1000 Eu neturtinės žalos. Papildomai prašo atlyginti 50000 litų neturtinės žalos, nes nežino kokios problemos bus su sveikata ateityje. Pas psichologą nesilankė. Po eismo įvykio porą mėnesių lankėsi pas gydytojus kartą per savaitę. Jautė galvos skausmus, dar nebuvo sugiję odos audiniai, vaikščiojo į perrišimus. Kažkur po trijų mėnesių prasidėjo stiprūs kaklo spazmai, kurie persikeldavo į galvą. Labai stipriai pradėdavo skaudėti galva. Prieš eismo įvykį dirbo savo įmonės direktoriumi. Įmonė užsiima pastatų griovimu, liginimu, kasimo darbais, grunto pervežimais. Po eismo įvykio įmonę turėjo parduoti. Apie porą mėnesių po avarijos, kol turėjo nedarbingumo pažymėjimą, negalėjo priimti jokių sprendimų. Laikui bėgant, jam rupėjo ne įmonės reikalai, o jo sveikata. Galvos skausmai kėlė rūpesčius. Bendrovei vadovavo vienas. Turėjo 3 darbuotojus. Prieš eismo įvykį užsakymų neturėjo. Paskutinis užsakymas buvo gruodžio mėnesį, t.y. pusantro mėnesio iki avarijos.Jis buvo įvykdytas. Įmonės pagrindine uždarymo priežastimi nebuvo užsakymų nebuvimas. Avarija ir jos pasekmės įtakojo įmonės uždarymą. Įmonei klientus ieškodavo jis. Jam padėdavo brolis. 3 mėnesiai po avarijos buvo juodas laikotarpis, jam labiau rupėjo sveikata, paskui prasidėjo kaklo ir galvos spazmai. Lygiai taip pat dirbti, kaip prieš avariją, jam dabar nesigauna. Nespėja, pasikeitė mąstysena. Prisibijo skubėjimo. Prieš avariją buvo aktyvesnis, judresnis, jam daugiau pavykdavo padaryti darbų. Dėl avarijos metams teko atidėti vestuves. Liko moralinė nuoskauda dėl avarijos pasekmių. Bendravimas su draugais tapo mažesnis, daugiau laiko būna namie, pastoviai nori pailsėti. Dėl išvaizdos, padarius plastinę operaciją, palengvino. Dėl sveikatos – kol kas neaišku kas yra su kaklu, viskas bus aišku po visų tyrimų. Kaklą skauda po kavos gėrimo. Jeigu nuleidžia galvą irgi skauda. Tai jam labai trukdo. Stuburo ar kaklo rentgeną prieš įvykį darė VRM poliklinikoje. Prieš eismo įvykį problemų neturėjo.

Specialisto išvadoje Nr. G477/10(01) nustatyta, kad R. B. padaryti šie sužalojimai: muštinės žaizda viršugalvio srityje, daugybinės pjautinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, karėje plaštakoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-01-29) ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 T., b.l. 116-118).

Apklausta teisme ekspertė J. G.-D., davusi specialisto išvadą, paaiškino, kad magnetinis rezonansas yra atliktas stuburo kanalo kaulinėje dalyje. Tyrimas 2011-09-12, maždaug praėjus 1,5 metų nuo eismo įvykio. Yra nurodyti degeraciniai pakeitimai. Iš karto po eismo įvykio nebuvo diagnozuota kaklo trauma, net nebuvo smegenų sutrenkimo požymių. Kada atsirado tie pakeitimai mes negalime atsakyti, jie būna ir amžiniai. Osteochondrozei ar kitiem degeneraciniams pakitimam susiformuoti reikia laiko. Jie neturi panašaus tyrimo, daryto prieš įvykį, kad galėtų sulyginti. Rentgenogramoje ne viskas matosi. Lyginti reikia du tokius pačius tyrimus. Atliekant tyrimą, buvo pateikta ambulatorinė kortelė. Tuo metu nebuvo keltas toks klausimas, kaklo traumos nebuvo. Jeigu jai būtų iš naujo pateikta ambulatorinė kortelė, jeigu joje bus įrašyta apie tai ir jeigu rentgenogramoje viskas matysis, galima pasakyti. Jeigu nesimatys, tai dar nereiškia, kad problemų nebuvo. Reikia lygiaverčio tyrimo. Rentgenograma padėtų pasakyti ar nukentėjusysis iki eismo įvykio turėjo problemų su stuburo kaklo dalimi. Jai užtenka tik aprašymo, magnetinio rezonanso nuotraukų nereikia.Praėjo didelis laiko tarpas. Nėra pagrindo susieti pakitimus su trauma. Visus kitus sužalojimus, kurie buvo nustatyti specialisto išvadoje, patvirtina.

Liudytojas O. B. parodė, kad jie važiavo dviem automobiliais. Jis važiavo pirmas su VW „Golf“ automobiliu. Kartu su juo sėdėjo P. M., D. Š. ir K. B.. Paskui juos važiavo Honda „Civic“ automobilius, kurį vairavo E. U.. Automobilyje sėdėjo V. S., R. B.. Važiavo nuo Rokantiškių kapinių pusės link Naujosios Vilnios kelio. Buvo tamsu, buvo žiema, ganėtinai blogas kelias. Mašinos dugnas siekė provėžą. Važiavo 50-60 km/h greičiu. Honda „Civic“ atsilikinėjo, važiavo lėčiau. Turėjo prasilenkti su M. B. automobiliu, kuris dalyvavo autoįvykyje, tačiau pačio prasilenkimo momento neužfiksavo. Užvažiavus į Naujosios Vilnios kelią, jam paskambino E. U., pasakė, kad įvyko autoįvykis ir prašė sugrįžti. Jie apsisuko ir nuvažiavo atgal link Rokantiškių kapinių. Pamatė stovinčią raudoną Honda „Civic“, už jos stovintį M. B. automobilį ir už jo raudoną Honda „Civic“, kurį vairavo E. U.. Mašiną apsuko ir pastatė šalikelėje. Nespėjo išlipti, kai Kšištofas, pamatęs kraujuojantį R. B., įsodino į mašiną ir liepė važiuoti į Lazdynus. Jie nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Dėl eismo įvykio vietos gali pasakyti, kad dažnai važinėja tuo keliu ir panašūs autoįvykiai tame kelio ruože būna. Kaip paskambino, kad grįžti jiems reikėjo maždaug 3 minutes. Atstumas tarp jų ir draugo mašinos buvo apie 100 metrų. Jis matė jų žibintus. Mano, kad tokiomis eismo sąlygomis, važiuojant priešinga eismo juosta, prasilenkti su automobiliu, neišvažiavus į kelkraštį įmanoma. Tačiau žiema, kai susidaro provėžos, visi stengiasi vienas nuo kito pravažiuoti kuo plačiau. Kelio ribų nesimatė. Kelias buvo slidus, nenuvalytas. Neatsimena ar matėsi asfaltas. Jis važiavo 50 km/h greičiu ir mano, kad galėjo suvaldyti automobilį. Važiavo įjungęs artimus žibintus. Toje vietoje gatvė neapšviesta. Po eismo įvykio toje vietoje pastatė ženklą „Provėžos“.

Liudytojas D. Š. parodė, kad tikslios datos dabar nepasakys, neprisimena. Praeitų metų pradžioje, žiemą, jie su draugais dviem automobiliais grįžinėjo iš kartodromo. Važiavo pirmajame automobilyje VW „Golf“. Jis sėdėjo automobilio gale. Antrasis automobilis atsiliko. Jų automobilis važiavo tikrai negreitai. Buvo slidu, sąlygos buvo netinkamos, jie niekur neskubėjo. Po kiek laiko jie išgirdo skambutį. Kas iš draugų skambino nepasakys. Atsimena, kad draugai, važiavę kartu su juo, pasakė, kad jų draugai pateko į avariją. Jie, juokaudami bei manydami, kad draugai pokštauja, apsisuko ir važiavo atgal. Privažiavę eismo įvykio vietą, pamatė vieną raudoną Honda markės automobilį. Pavažiavę šiek tiek toliau pamatė įvykio vietą. Priėjo Ričardas su kruvina galva. Jis buvo iš karto įsodintas į automobilį ir išvažiavo. Toliau nieko neprisimena, liko tik nuotraukos. Atsimena, kad iš Honda „Civic“ automobilio ištraukė sėdynę. Norėjo, kad Vladislovas prigultų. Priėjo prie taksi automobilio ir vairuotojas pasakė, kad jau viskas. Pabandė užčiuopti keleivio pulsą, to padaryti nepavyko tiek ant rankos, tiek ant kaklo. Buvo nuspręsta, kad jis yra žuvęs. Diržas kažkuriame momente figūravo, nepasakys tik kuriame. Paklausė kas nutiko. Taksi vairuotojas pasakė, kad važiuojant, automobilis staiga pradėjo skersuoti, dėl ko susidūrė su Honda automobiliu. Apžiūrėjęs kelią, atkreipė dėmesį į važiuojamosios dalies dešiniajame krašte buvusį griovį, provėžą, maždaug sprindžio didžio. Negaliu atsakyti ar toje vietoje dvi transporto priemonės galėtų prasilenkti neišvažiuojant į kelkraštį.

Liudytojas P. M. parodė, kad tikslios datos dabar neprisimena, buvo vasario mėnuo 2010 ar 2009 metų. Važiavo su draugais keliu nuo Rokantiškių kapinių dviem automobiliais. Viename, t.y. VW „Golf“ automobilyje sėdėjo jis, D. Š., K. B.. Automobilį vairavo O. B.. Paskui juos Honda „Civic“ automobilį vairavo E. U., gale sėdėjo R. B., priekyje sėdėjo V. S.. Eismo sąlygos buvo žiaurios. Jie važiavo šiek tiek greičiau, galimai apie 50 km/h greičiu, antras automobilis nuo jų atsiliko. Kai jie jau išvažiavome į Naujosios Vilnios kelią, judėjo link senamiesčio, jam paskambino V. ir pasakė, kad įvyko avarija, prašė apsisukti ir grįžti. Apsisuko, porą kilometrų grįžo atgal ir pamatė avariją. Jis sėdėjo gale. Sustojo šalikelėje. R. pribėgo prie jo durelių, buvo prisidengęs galvą kepure, matėsi, kad jis buvo visas apsipylęs krauju. Iššoko iš mašinos ir pasakė nuvežti jį į ligoninę. Jie su Danieliumi išlipo iš mašinos ir liko eismo įvykio vietoje. Pamatė situaciją. V. jam pakišo telefoną su suriktu 112 numeriu, jis iškvietė policiją ir greitąją. V. buvo susirietęs, jam skaudėjo. Edgaras jautėsi geriau. Paskui pamatė žuvusį žmogų. Jis ėjo pažiūrėti kas atsitiko V., o Danielius nuėjo būtent prie to žmogaus, paėmė jo ranką, pulso jau nebuvo. Atvažiavo policija. Norėjo ir V. vežti į ligoninę, tačiau policija neleido, vėliau iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Toje vietoje niekada gyvenime to kelio nevalė. Oro sąlygos buvo baisios: lengvai snigo, kelias buvo nevalytas važiuojamojoje dalyje ir buvo baisus kelkraštis. Buvo provėžos, palei kelkraštį. Viena provėža, kur prasilenkia automobiliai, buvo per kelio vidurį. Automobiliai prasilenkia praktiškai išvažiuodami iš vėžių į kelkraštį. Viskas puikiai matėsi. Kelias buvo labai slidus, nebarstytas. Neįmanoma buvo atskirti kur yra asfaltuotas kelias, o kur šalikelė. Ankščiau dažnai važiuodavo tuo kelių. Toje vietoje visuomet susidaro provėžos. Kitą dieną jie vėl važiavo tuo keliu, ir matė mašiną, nulėkusią nuo kelio. Toje vietoje buvo kelkraštis iš žvyro. Kelkraštis buvo duobėtas. Važiuojant tokiomis oro sąlygomis provėžų pastebėti praktiškai neįmanoma. Jis yra vairuotojas nuo 2002 metų. Toje vietoje įmanoma prasilenkti dviems automobiliams, jis prasilenkdavo. Tam sulietindavo greitį. Jeigu išvažiuoji iš provėžų, važiuoji toliau, matai pagal situaciją. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl nesutvarkyto kelkraščio.Taksi automobilio keleivį matė. Jis buvo prisisegęs saugos diržą. Matė kaip keleivio diržą nukirpo ir jo kūnas nukrito.

Liudytojas K. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Datos nepasakys, buvo žiema. Jie buvo išvažiavę į užmiestį, į treniruotę. Vėlai vakare dviem mašinom grįžo į Vilnių. Važiavo pirmoje mašinoje, VW „Golf“. Jis sėdėjo gale dešinėje pusėje. Automobilį vairavo jų draugas O. B.. Jie važiavo apytiksliai 50-60 km/h greičiu. Jo brolis ir nukentėjusysis važiavo kitoje mašinoje. Antra mašina nuo jų buvo gerokai atsilikusi. Kai išvažiavo į S. B. gatvę, gavo skambutį iš brolio, kad jie pateko į avariją. Jie apsisuko ir grįžo pas juos. Pamatė raudoną Hondą „Civic“ ir pagalvojo, kad juos apgavo. Pasirodo, kad šiek tiek toliau stovėjo kitas nepataisomai sudaužytas raudonos spalvos Honda „Civic“. Pamatė skersai stovintį žalos spalvos Mercedes markės automobilį ir kruviną brolį. Jo veiksmai buvo adekvatūs kiekvienam sveikam žmogui: įsodino brolį į mašiną ir kartu su vairuotoju nuvežė brolį į ligoninę. Laukti greitosios pagalbos buvo beprasmiška. Kai buvo ligoninėje, po pusvalandžio atvežė kitą nukentėjusįjį. Buvo žiema, sąlygos buvo pakankamai blogos, reikėjo labai atsargiai važiuoti. Buvo labai slidu, šiek tiek snyguriavo. Kelias buvo tragiškai nuvalytas. Buvo suspaustas sniegas. Jų pusėje provėžų nebuvo. Po įvykio, grįžtant į įvykio vietą, matė kitoje eismo pusėje baigiantis asfalto dangai vieną didelę provėžą. Nuo artimųjų šviesų provėža matėsi. Provėža buvo už asfalto ribų. Pats vairuotojas turėjo pastebėti tą provėžą. Ar dvi mašinos prasilenktų tokiame kelyje, atsakė, kad viskas priklauso nuo greičio. Eismo juostoje, skirtoje važiuoti į centrą, sąlygos buvo apynormalios. Grįžtant iš centro, galima buvo laisvai važiuoti, jeigu mašinos neužmeta į provėžą. Tokia provėža pastoviai yra, ja bando užtaisyti sniegu. Provėža matėsi, jos ilgio nežino, jam atrodo apie 100-150 m. Jis važiuotu atsargiai, neviršijant pagal oro sąlygas saugaus vairavimo greičio. Nematė priešpriešais važiavusio automobilio greičio. Buvo tamsoka, niekas nekreipė dėmesio į kitus eismo įvykio dalyvius. Jo manymu asfaltinės dangos pločio turėjo pakakti automobiliams prasilenkti. Iš jų pusės negalima buvo atskirti kur yra skirtumas tarp kelio dangos ir šalikėlio. Važiuojant atgal apie 100-150 metrų skirtumas matėsi. Akivaizdu kaip įvyko eismo įvykis: žmogų užnešė, suskersavo mašiną ir įvyko avarija. Mercedes markės automobilis stovėjo skersai kelio į priešingą pusę. Centrinis stovas buvo per vidurį eismo juostos, važiuojant į miestą. Nebuvo priėjęs prie Mercedes vairuotojo. Honda „Civic“ stovėjo prie pat Mercedes markės automobilio. Brolis stovėjo šalia mašinos, laikėsi už galvos, buvo kruvinas. Labiausiai iš jo draugų nukentėjo brolis, mažiau kitas keleivis V. S.. Vairuotojas nukentėjo mažiausiai. Broliui buvo plėštinė žaizda kakte. Tvarkė jį apie dvi, dvi su puse valandos. Po eismo įvykio brolis pasidarė „stabdys“, pasidarė daug lėtesnis. Brolis buvo jų bendros įmonės direktorius. Po įvykio viskas griuvo ant jo pečių, kadangi brolis priiminėjo neadekvačius sprendimus. Iki eismo įvykio problemų nebuvo. Prieš eismo įvykį brolis viską darydavo nuo pradžios iki galo, dabar reikia pabaigti galus. Visą mėnesį vežiojo brolį automobiliu, kadangi jis nenorėjo už vairo sėstis. Mercedes automobilyje prispaustas žmogus buvo prisisegęs saugos diržu. Diržo nepamatė, bet, visi draugai sakė, kad jis buvo prisisegės. Visi, kurie važiavo pirmoje mašinoje: P. M., D. Š., V. S..

Liudytojas L. B. parodė, kad jis yra iškviestas į teismo posėdį dėl eismo įvykio Šilo g., kurio metu taksi automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su kitu automobiliu. Eismo įvykio metų žuvo vienas žmogus. Eismo įvykio vietoje apžiūrėjo abu susidūrusius automobilius. Jiems atvykus į eismo įvykio vietą, taksi automobilyje buvo prispaustas keleivis, iškvietė ugniagesius-gelbėtojus. Žuvęs žmogus sėdėjo taksi automobilio priekinėje sėdynėje keleivio vietoje ir buvo prispaustas. Nieko negali pasakyti dėl saugos diržo. Jie pirmi atvyko į eismo įvykio vietą, tačiau keleivio ištraukti nebuvo galimybės. Jį traukė ugniagesiai gelbėtojai. Jie apžiūrėjo automobilį jau po to, kad žuvęs keleivis buvo ištrauktas iš automobilio. Bendravo su taksi vairuotoju, kuris paaiškino, kad jo vairuojamą automobilį užnešė, jis įvažiavo į duobę tarp asfalto ir kelkraščio. Provėža buvo toje vietoje, kur kelias ribojasi su kelkraščiu. Dabar toje vietoje yra pastatyti ženklai. Oro sąlygos buvo blogos, snigo, kelias buvo nenuvalytas. Jeigu būtų pasirinktas saugus greitis, būtų įmanoma neįvažiuoti į provėžą. Nepasakys ar taksi vairuotojas sakė, kad jį apakino priešpriešas važiavęs automobilis. Negaliu atsakyti ar užtektų vietos prasilenkimui.

Liudytojas M. L. parodė, kad dirba Kelių policijos valdyboje specialistu. Buvo žiema, praeitų metų pradžia, du automobiliai susidūrė, vieno automobilio keleivis žuvo. Juos kviečia į specifinius eismo įvykius, kurio metu sunkai sužaloti arba žuvo žmonės. Gavęs iškvietimą iš VPK, per 20-30 minučių atvyko į nurodytą eismo įvykio vietą, atliko visus veiksmus. Eismo sąlygos buvo sudėtingos: snigo, buvo tamsu. Neprisimenu kokiu maršrutu važiavo iki Viršupio gatvės, tikriausiai greičiausiu, per Šv. Batoro gatvę. Kelią matė gerai, transporto nebuvo daug. Atvykęs į eismo įvykio vietą, pamatė du automobilius, kurie susidūrė. Vienas automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešas važiavusiu automobiliu. Nukentėjo „Honda“ automobilyje važiavusieji du ar tris vaikinai, žuvo taksi automobilio keleivis. Jam atvykus, taksi automobilio keleivis buvo mašinoje priekinėje sėdynėje. Kiek prisimena keleivis buvo prisisegęs saugos diržais. Byloje turi būti nuotraukos. Jis apžiūrėjo eismo įvykio vietą ir padarė nuotraukas. Duomenų apie žuvusiojo gaivinimą neturėjo. Įvykio vietoje kelias buvo nenuvalytas, buvo provėža. Jos buvo iš abiejų kelio pusių ties asfalto kraštu. Du automobiliai galėjo laisvai prasilenkti. Sąlygos buvo sudėtingos, bet važiuojant atsargiai, įmanoma buvo prasilenkti. Eismo įvykio vietoje yra nežymus kelio vingis ir provėža. Kiek prisimena, vairuotojas paaiškino, kad išvažiuojant iš provėžos, automobilis tapo nevaldomas. Tuo keliu važiuoja ne dažnai, bet su provėžomis lygiai toje pačioje vietoje tik priešinga kryptimi pats turėjo reikalų. Į jas pakliuvo visiškai netikėtai. Rudenį ar vasarą problemų nebūna. Žiemą, automobiliai pravažiuodami, pakliūna į provėžą. Važiuojant atsargiai, įvykio neturėtų kilti. Žinant, kaip būna pakliuvus į provėžą ir tai, kad iš jos negalima žūt būt bandyti išvažiuoti. Jo vairavimo stažas nuo 1994 metų. Jeigu vairuotojai, įvažiavę į provėžą, nebandytų išvažiuoti, o važiuotų kol ji nesibaigs, nuvažiuotų toliau. Provėžos yra ne vienoje šioje vietoje. Provėžos yra matomos tokiomis oro sąlygomis, tik vairuotojai gali nesitikėti koks jų gylis.Greitis turi įtakos.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, kurį surašė M. L., užfiksuota, kad eismo įvykis yra Viršupio gatvės važiuojamojoje dalyje, apie 250 m. atstumu iki pastato (duomenys neskelbtini) (žiūrint nuo Šilo gatvės pusės link S. B. gatvės). Kelio aplinka – miškas, važiuojamoji dalis dirbtiniu apšvietimu neapšviesta. Važiuojamosios dalies danga asfaltuota, jos plotis kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis – 4,8 m. Važiuojamoji dalis padengta transporto priemonių „išvažinėtu“ sniego sluoksniu. Kelkraštis, kurio danga neasfaltuota, padengtas dideliu sniego sluoksniu, dėl kurio kelkraščio ribų nesimato. Susidūrusios transporto priemonės, t.y. J. Ž. vairuotas automobilis M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir E. U. vairuotas automobilis Honda „Civic“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo eismo pusėje skirtoje važiuoti nuo Šilo gatvės pusės link S. B. gatvės (nustatyta E. U. vairuojamo automobilio važiavimo kryptis prieš eismo įvykį), lygiagrečiai viena kitos atžvilgiu. Automobiliai, žiūrint nuo Šilo gatvės pusės, iš dalies pasukti į dešinę pusę (su važiuojamosios dalies dešiniu kraštu, žiūrint nuo Šilo gatvės pusės, sudarydami apie 45 laipsnių kampą), jų priekinės dalys buvo už važiuojamosios dalies dešinio krašto (žiūrint nuo Šilo gatvės pusės) ribų. Dėl sniegu padengto kelio važiuojamojoje dalyje neužfiksuota kokių nors transporto priemonių paliktų padangų pėdsakų. Automobilio M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio vietoje užfiksuotas vyro lavonas, kuris sukniubęs ant kairiojo šono. Fotolentelėje, ties žuvusiojo fotonuotrauka taksi automobilyje, yra įrašas, kad keleivio saugos diržas neprisegtas (1 T., b.l. 28). Taip pat apžiūros metu buvo užfiksuota, kad Viršupio gatvės dešiniajame kelkraštyje (žiūrint nuo S. B. pusės, t.y. J. Ž. vairuojamo automobilio važiavimo kryptis prieš eismo įvykį), ties pačiu asfaltuotos važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu buvo apie 0,2 m. pločio ir apie 0,06 m. gylio provėža (griovelis), kuri nuo S. B. gatvės pusės apie 34 m. atstumu tęsėsi iki kelio vietos, ties kuria stovėjo susidūrusios transporto priemonės (1 T., b.l. 10-42).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1717(10) nurodomas toks eismo įvykio mechanizmas: Viršupio gatve Šilo g. kryptimi važiavo automobilis „M. B. C200“ vairuojamas J. Ž.. Šio automobilio ratams, tikėtina, įvažiavus į dešinėje kelio pusėje palei važiuojamosios dalies kraštą buvusią provėžą, vairuotojas jo nesuvaldė, dėl ko pastarasis, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, išslydo į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę. Automobilis „M. B. C200“ slysdamas judėjimo kryptimi pasisukęs dešiniuoju šonu apie 44 km/h greičiu priešpriešinio eismo juosta prieš tą vietą, kurioje užfiksuota jo padėtis po eismo įvykio, dešiniuoju šonu susidūrė su apie 16 km/h greičiu prie jo artėjančio automobilio „H. C.“ priekine dalimi taip, kad tarp automobilio „H. C.“ priekinės plokštumos ir automobilio „M. B.“ dešiniojo šono buvo smailus kampas, atviras į dešinę pusę nuo automobilio „H. C.“. Dėl smūginio kontakto automobilis „H. C.“ sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir buvo bloškiamas į priekį žiūrint automobilio „M. B. C200“ judėjimo kryptimi, į padėtį, užfiksuotą po eismo įvykio. Po susidūrimo automobilis „M. B. C200“ dar slydo į priekį, žiūrint pirmine jo važiavimo kryptimi, ir šiek tiek pasisukęs prieš laikrodžio rodyklę sustojo padėtyje užfiksuotoje po eismo įvykio. Specialisto taip pat nustatyta, kad susidūrimo metu automobilio „M. B. C200“ judėjimo greitis buvo apie 44 km/h, o automobilio „H. C.“ judėjimo greitis apie 16 km/h. Nustatyti automobilių važiavimo greičių prieš eismo įvykį nebuvo galimybės. Įvertinęs eismo įvykio tyrimo nustatytus duomenis, specialistas konstatavo, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo automobilio „M. B. C200“ vairuotojo J. Ž. veiksmai: važiuodamas Viršupio g. ruožu pasirinktu greičiu ir trajektorija prarado automobilio valdomumą (tikėtina, ratams įvažiavus į provėžą) ir išslydo į kelio priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę, dėl ko susidūrė su ten priešpriešais važiavusiu automobiliu „H. C.“. Nėra galimybės nustatyti, ar automobilio „H. C.“ vairuotojas, buvusioje kelio eismo situacijoje, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo (1 T., b.l. 140-144).

Specialistas H. V. paaiškino, kad liudytojų parodymai yra subjektyvus duomenys, tokių duomenų nevertina. Specialisto išvada surašyta iš tų duomenų, kurie buvo jam pateikti, t.y. iš objektyvių duomenų, nevertinant liudytojų parodymų. Kokiu greičiu važiavo taksi automobilis susidūrimo metų, prieš susidūrimą negalima. Automobilis susidūrimo metų judėjo. Šitas klausimas jam buvo užduotas. Susidūrimo metu taksi automobilio greitis buvo apie 44 km/h, Honda „Civic“greitis buvo apie 16 km/h. Automobilio greitį nustatė modeliavimo metu, naudojosi akredituota kompiuterine modeliavimo programa, naudojama eismo įvykiams tirti. Yra duomenų bazė. Remiasi fizikinėmis formulėmis. Duomenis gavo iš automobilių duomenų bazė. Keletą parametrų (apkrovimas, kelio dangos būklė) parinko pats. Kelio dangos būklė buvo užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. „Mercedes“ markės automobilis slydo šonu. Kad nustatyti greitį iki susidūrimo duomenų nebuvo užfiksuota. Slydimo pėdsakų nebuvo. Greitį susidūrimo metu nustatė pagal automobilio sugadinimus. Tyrimo metu atkuria nuo galinių padėčių iki pradinio susidūrimo momento. Pradinis taškas - susidūrimo metu. Įvedė tokius duomenis, kad išvada būtų kategoriška. Objektyvus duomenys tokie, kuriuos užfiksavo policijos pareigūnai. Subjektyvus - liudytojų parodymai. Atlikdamas tyrimą, nesirėmė liudytojų parodymais. Kaip ekspertas parenka parametrus pagal metodiką, tyrimo esmę. Parinko sukibimo koeficientą. Išvada padaryta remiantis tyrimu. Provėža pažymėta įvykio vietos plane. Paklaidos nėra skaičiuojamos. Provėžos parametrai jo išvadai įtakos neturi. Automobilis prarado valdomumą dėl vairuotojo veiksmų. Į klausimą, - „po susidūrimo „Honda“ automobilis buvo prilipęs prie taksi automobilio. Keleivis buvo užspaustas mašinoje. Iki policijos atvykimo „Honda“ buvo atitrauktas nuo taksi automobilio pusė metro. Ar tai keistų kažkokius duomenis?“, atsakė, kad išvada kažkiek keistųsi, keistųsi greitis, mechanizmas. Pagrindinė priežastis nesikeistų. Automobilio sugadinimai būtų tokie, kokie jie yra dabar. Jo nuomone šioje situacijoje „Mercedes“ automobilis nestovėjo, o judėjo 44 km/h greičiu.

Transporto priemonių apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos (sugadintos) abi susidūrusios transporto priemonės:

- J. Ž. vairuoto automobilio M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausta draudimo bendrovėje AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale(1 T., b.l.128-130)) apgadinimai (jų lokalizacija): sulankstytas dešinės pusės statramstis, sulankstytos abejos dešinės pusės durys, sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas, sulankstytas stogas, išdužę abu priekiniai posūkio žibintai; (1 T., b.l. 45-46);

- E. U. vairuoto automobilio H. C., valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – N. U., a.k. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausta draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“) apgadinimai (jų lokalizacija): sulankstytas variklio dangtis ir abiejų pusių priekiniai sparnai, sulaužytos radiatoriaus grotelės, išdaužti abu priekiniai žibintai, išdaužtas priekinis stiklas (1 T., b.l. 52-53).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio departamento pranešimas Nr. A51-12909(2.9.3.24-UK4), kuriuo suteikti duomenys apie tai, kad paskutinį kartą Viršupio gatvės asfaltbetonio dangos remontas buvo atliktas 2006 metais. Šioje gatvėje nėra centralizuoto lietaus vandens nuvedimo, lietaus vanduo nuvedamas atviru būdu nuo važiuojamosios dalies į kelkraščius, dėl ko kelkraščiuose atsiranda grioveliai. Pagal Kelių priežiūros vadovą KPV PN-05 „Automobilių kelių priežiūros normatyvai“ 10 lentelės „Kelkraščiai iš biriųjų mineralinių medžiagų“ punkto 3.2.6 reikalavimus (III-as priežiūros lygis) kelkraščio ir asfalto dangos sandūroje neturi būti aukščio skirtumo didesnio ar mažesnio kaip 7 cm. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, ties Viršupio gatvės važiuojamosios dalies kraštu, kelkraštyje esanti 6 cm. gylio provėža, nelaikoma kelio defektu pavojingu saugiam transporto priemonių eismui. 2010 m. kovo mėnesį Viršupio gatvės dalyje tarp Šilo ir Mildos gatvių buvo įrengti įspėjamieji kelio ženklai su papildomomis lentelėmis Nr. 122 „Pavojingas kelkraštis“ (1 T., b.l. 136).

Užduotyje atlikti lavono tyrimą nurodoma, kad lavonas sukniubęs anr kairiojo šono, kojos sulenktos per kelius, kaire ranka sulenkta per alkūnę (1 T., b.l. 65).

Specialisto išvadoje Nr. M 158/10(01) nurodoma, kad R. J. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose dešinėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje –momeninėje ir kairėje momeninėje skiltyje; daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais; dešinio plaučio šaknų srityje plyšimu su broncho įplyšimu; kepenų plyšimu; gaktikaulio viršutinės šakos lūžiu dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis autoįvykio metu. Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties ir visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. J. lavono kraujyje rasta 2,46 promilių etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (1 T., b.l. 66-71).

Apklausta teisme ekspertė N. J. dėl saugos diržo paaiškino, kad lavono tyrimo metu išorinių sužalojimų nebuvo nustatyta, todėl negali atsakyti ar buvo prisegtas diržas ar ne. Jeigu nėra išorinių sužalojimų, jie nieko negali atsakyti. Negali atsakyti ar diržas išgelbėtų nuo šoninio smūgio. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti nuo smūgio į dešinę pusę. Tyrimo metu nebuvo nustatytas antrinis smūgis.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles. Todėl būtina nustatyti, ar kaltinamasis vairavo transporto priemonę ir ar ją vairuodamas pažeidė kelių eismo taisykles.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

J. Ž. yra kaltinamas pažeidęs KET XV dalies „Važiavimo greitis“ 133 punkto reikalavimus, kuris nustato tokius reikalavimus: „133. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“.

Teisme apklaustas J. Ž. kaltu padaręs jam inkriminuotą neatsargų nusikaltimą neprisipažino, ir parodė, kad 2010 metais sausio 29 d. jis dirbo taksi firmoje „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal iškvietimą iš Filaretų g. į Dvarčionį vežė neblaivų keleivį, kuris nereagavo į jo reikalavimą prisisegti saugos diržą. Klientui užmigus, nesustojo ir jo neprisegė, nes nepagalvojo, kad turi sustoti ir prisegti klientą. Važiuojant Viršupio gatve, kelio viduriu, kadangi kelias buvo apsnigtas ir iš abiejų kelio pusių buvo didelės pusnys, pamatė priekyje atvažiuojančią mašiną, todėl pasitraukė kuo dešiniau ir taip su ja prasilenkė. Tuo metu, kai pasitraukė dešiniau, pataikė į provėžas, jo mašiną pradėjo metyti. Jis atleido akseleratorių ir jį „išmetė“ į priešingą eismo juostą. Stovėdamas priešingoje eismo juostoje, pažiūrėjo per dešinės pusės langą ir pamatė atvažiuojančios mašinos žibintus. Įjungė antrą bėgį, kad nuvažiuoti nuo kelio, tačiau mašina pradėjo buksuoti. Tuo metu buvo smūgis į dešinės pusės priekį. Jo vežamas klientas sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Po smūgio išlipęs iš automobilio, pažiūrėjo kas išlipo iš H. C. automobilio. Po to pažiūrėjo į keleivį, kuris sėdėjo palinkęs galvą į kairę pusę. Įlipo į automobilį, pakėlė keleiviui galvą. Prie jo priėjo kažkoks žmogus, kuriam pasakė skubiai paskambinti greitajai medicinos pagalbai. Laikė keleivio galvą. Pažiūrėjo į ranką, nerado pulso. Žmogus, stovėjęs iš dešinės pusės, irgi patikrino pulsą, jo nerado. Jis atleido keleivio galvą. Kol laikė keleivio galvą, atvyko policiją ir greitoji medicinos pagalbą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu paaiškinime dėl eismo įvykio J. Ž. nurodė, kad po to, kai automobilio vairą pasuko šiek tiek dešiniau, kad prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, jis pajuto, kad jo automobilį pradėjo nešti į dešinę pusę, todėl pasuko vairą į kairę, dėl ko automobilis tapo nevaldomas, jį apsuko ir slydo dešine puse į priešpriešinę juostą, kurioje pamatė apie 50 m. atstumu atvažiuojantį kitą automobilį. Taip slysdamas skersai kelio jis įjungė žemesnę pavarą ir bandė nuvažiuoti į šalikelę, tačiau jam nepavyko dėl slidžios kelio dangos ir įvyko eismo įvykis (2 T., b.l. 2). Taip J. Ž. iš esmės davė prieštaringus parodymus apie tai, kaip jis elgėsi prieš eismo įvykį. T.y teisme parodė, kad po to, kai jo automobilis buvo nevaldomas ir šonu išslydo į priešpriešinę eismo juosta, jis sustojo ir tik tuomet įjungė antrą pavarą, kad nuvažiuoti nuo kelio. O minėtame paaiškinime J. Ž. nurodė, kad automobilis šonu slydo ir būtent judant taip jo nevaldomam automobiliui jis mėgino įjungti žemesnę pavarą ir išvengti susidūrimą. Tai, kad J. Ž. vairuotas automobilis M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), iki pat susidūrimo su kitu automobiliu judėjo šonu, patvirtina specialisto išvada Nr. 11-1717(10), kurioje konstatuota, kad automobilis M. B. C200 sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, išslydo į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę ir slysdamas judėjo judėjimo kryptimi pasisukęs dešiniuoju šonu apie 44 km/h greičiu priešpriešinio eismo juosta. Tokią savo išvadą teisme patvirtino ir specialistas H. V., kad susidūrimo metu taksi automobilio greitis buvo apie 44 km/h. Automobilio greitį nustatė modeliavimo metu, naudojosi akredituota kompiuterine modeliavimo programa, naudojama eismo įvykiams tirti. Greitį susidūrimo metu nustatė pagal automobilio sugadinimus ir objektyvus duomenis, kuriuos užfiksavo policijos pareigūnai.

Be to, J. Ž. teisme parodęs, kad tuo metu, kai pasitraukė dešiniau, pataikė į provėžas, jo mašiną pradėjo metyti ir jis atleido akseleratorių bei jį „išmetė“ į priešingą eismo juostą, minėtame paaiškinime buvo parodęs kitas aplinkybes, dėl ko jo automobilis prarado valdomumą ir išslydo į priešingos krypties eismo juostą. O būtent, paaiškinime J. Ž. detaliai nurodė, kad po to, kai automobilio vairą pasuko šiek tiek dešiniau, kad prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, jis pajuto, kad jo automobilį pradėjo „nešti“ į dešinę pusę, todėl pasuko vairą į kairę, dėl ko automobilis tapo nevaldomas ir apsuko bei slydo dešine puse į priešpriešinę juostą.

Kaltinamasis J. Ž. parodė, kad žuvęs keleivis R. J. nebuvo prisisegęs. Tačiau apklaustas teisme parodė ir tai, kad po susidūrimo, išlipęs iš automobilio, jis pažiūrėjo į keleivį, kuris sėdėjo palinkęs galvą į kairę pusę (arba atgal, kaip nurodė paaiškinime ikiteisminio tyrimo metu) ir jis laikė jo galvą iki atvyko policija. Tai yra patvirtino, kad R. J. sėdėjo, bet negulėjo, ar buvo sukniubęs savo vietoje. Gi nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad eismo įvykio schemoje užfiksuota kita R. J. padėtis automobilyje - automobilio M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio vietoje užfiksuotas vyro lavonas, kuris sukniubęs ant kairiojo šono. Tokia žuvusiojo padėtis užfiksuota ir užduotyje atlikti lavono tyrimą, t.y., kad lavonas sukniubęs ant kairiojo šono, kojos sulenktos per kelius, kaire ranka sulenkta per alkūnę. Teismas sugretina šiuos duomenis ir nustatytą eismo įvykio mechanizmą, t.y. tai, kad smūgis į taksi automobilį buvo iš dešinės ir dėl to žuvusysis po smūgio, jeigu nebūtų prisisegęs saugos diržo, turėjo atsitrenkęs į dešinę pusę, kaip ir nustatyta pagal jo patirtus sužalojimus, ir po to judėti į kairę pusę, link vairuotojo vietos ir būti tokioje padėtyje, kokioje užfiksuotas eismo įvykio schemoje, o ne būti kaip nurodo kaltinamasis J. Ž., sėdimoje padėtyje ir į kairę (ar atgal, kaip nurodė paaiškinime) palenkęs galvą, ir daro išvadą, kad yra įrodyta, jog nukentėjusysis R. J., važiuodamas taksi automobiliu priekinėje keleivio sėdynėje, buvo prisisegęs saugos diržą, kuris buvo atsegtas po eismo įvykio, iki atvykstant policijos pareigūnams ir kitoms specialiosioms tarnyboms, kurie užfiksavo kitą žuvusiojo R. J. padėtį automobilyje.

Kad R. J. buvo prisisegęs saugos diržą neprieštarauja ir teisme apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. O būtent nukentėjusysis R. B., parodė, kad po įvykio vienu momentu buvo priėjęs prie taksi automobilio, pamatė žmogų su galva, šiek tiek išverstą į šoną. Kiek suprato pas jį vaizdas buvo liūdnas. Kiek prisimena taksi keleivis buvo prisisegęs. Jeigu neklysta, jis buvo su šviesia striuke ir lyg tai buvo diržas. Liudytojas D. Š. taip pat patvirtino, kad pabandė užčiuopti keleivio pulsą, to padaryti nepavyko tiek ant rankos, tiek ant kaklo. Buvo nuspręsta, kad jis yra žuvęs. Diržas kažkuriame momente figūravo, nepasakys tik kuriame. Liudytojas P. M. patvirtino, kad taksi automobilio keleivį matė. Jis buvo prisisegęs saugos diržą. Liudytojas K. B. parodė, kad Mercedes automobilyje prispaustas žmogus buvo prisisegęs saugos diržu. Diržo nepamatė, bet, visi draugai, t.y. visi, kurie važiavo pirmoje mašinoje: P. M., D. Š., V. S., sakė, kad jis buvo prisisegės. Tai, kad prie žuvusio keleivio buvo priėję ir kiti asmenys, patvirtino ir pats J. Ž. parodydamas, kad po įvykio buvo atėję iš kito automobilio asmenys. Teismas pažymi ir tai, kad teisme nebuvo galimybės nustatyti, ar saugos diržo naudojimas padeda nuo šoninio smūgio, kadangi teismo medicinos specialistė N. J. paaiškino, kad lavono tyrimo metu išorinių sužalojimų nebuvo nustatyta, todėl negali atsakyti ar buvo prisegtas diržas ar ne. Jeigu nėra išorinių sužalojimų, jie nieko negali atsakyti. Negali atsakyti ar diržas išgelbėtų nuo šoninio smūgio. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti nuo smūgio į dešinę pusę. Tyrimo metu nebuvo nustatytas antrinis smūgis. Vertinant R. J. padėtį, t.y. kad jis sėdėjo būtent dešinėje automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir smūgis buvo būtent į šią vietą, bei žuvusiajam nustatytus sužalojimus iš dešinės pusės, darytina išvada, kad saugos diržas nebūtų išgelbėjęs jo nuo šoninio smūgio pasekoje atsiradusių vidinių organų sužalojimų, kadangi diržas apsaugo, kad susidūrimo metu žmogaus kūnas nejudėtų ir neatsitrenktų į automobilio detales, korpusą, jeigu tam yra pakankama erdvės.

Kaltinamasis J. Ž. nurodė, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis yra tai, kad buvo kelio provėžos kelkraštyje. Parodė, kad kelias apšviestas nebuvo. Važiavo įsijungęs žibintus. Prasilenkdamas su mašina, išjungė tolimąsias šviesas, mano, kad vėliau jų neįjungė, nebuvo kada. Jo vairuojamo automobilio padangos buvo nedygliuotos. Ratas pateko į provėžas, automobilį pradėjo mėtyti, atleido akseleratorių ir jo vairuojamą automobilį išmetė į priešingą eismo juostą. Parodė, kad ta gatve tekdavo važiuoti. Ar toje vietoje buvo provėžos nekreipdavo dėmesio. Visas kelias nebuvo problematiškas, tik toje vietoje buvo provėža. Važiavo apie 40 km/h greičiu, nes prasilenkė su mašina, o kelias yra siauras. Tačiau būtent tokie kaltinamojo J. Ž. parodymai patvirtina jo neatsargumą vairuojant kelių transporto priemonę - automobilį M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir teikiant taksi paslaugas. Būtent dėl tokių neatsargių, neapdairių kaltinamojo veiksmų buvo pažeistas KET 133 punkto reikalavimas pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač - vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas ir, atitinkamai, transporto priemonės valdymo tokiomis sąlygomis ypatumus. Blogas ir ypatingai sudėtingas važiavimui oro sąlygas tuo momentu patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. O būtent, liudytojas K. B. parodė, kad buvo žiema, sąlygos buvo pakankamai blogos, reikėjo labai atsargiai važiuoti. Buvo labai slidu, šiek tiek snyguriavo. Kelias buvo tragiškai nuvalytas. Buvo suspaustas sniegas. Jų pusėje provėžų nebuvo. Po įvykio, grįžtant į įvykio vietą, matė kitoje eismo pusėje baigiantis asfalto dangai vieną didelę provėžą. Nuo artimųjų šviesų provėža matėsi. Provėža buvo už asfalto ribų. Pats vairuotojas turėjo pastebėti tą provėžą. Į klausymą, ar dvi mašinos prasilenktų tokiame kelyje, jis atsakė, kad viskas priklauso nuo greičio. Eismo juostoje, skirtoje važiuoti į centrą, sąlygos buvo normalios. Grįžtant iš centro, galima buvo laisvai važiuoti, jeigu mašinos neužmeta į provėžą. Provėža buvo matoma, jos ilgio nežino, jam atrodo apie 100-150 m. Nukentėjusieji E. U., V. S., R. B., liudytojai O. B., D. Š., P. M., L. B., M. L. patvirtino, kad tuo metu buvo labai sudėtingos oro sąlygos važiuoti automobiliu, kad buvo būtina pasirinkti saugų greitį.

Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis yra padaręs vieną neatsargų nusikaltimą, už kurio padarymą Lietuvos Respublikos BK numato tik laisvės atėmimo bausmę. J. Ž. keturis kartus teistas dėl tyčinių nusikaltimų, paskutinį kartą 2003-07-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo. Teistumai neišnykę ir nepanaikinti. J. Ž. padarytas neatsargus nusikaltimas yra baigtas. Šiuo nusikaltimu sukeltos labai sunkios pasekmes – kito žmogaus žūtis. Taip pat ir kitų žmonių sveikatos sutrikdymas. Todėl kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas artimam, numatytam BK 281 str. 5 d. sankcijoje vidurkiui (BK 54 str.61 str.). BK 75 str. numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu asmuo nuteistas ne daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų. Toks bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tuomet, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo. J. Ž. paskutinį kartą teistas 2033 07-30. Iki 2010 metų sausio mėnesio naujų nusikalstamų veikų, išskyrus šį neatsargų nusikaltimą, nepadarė. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. Ž. taikant BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas maksimaliam straipsnyje numatytam terminui.

J. Ž. prieš 2010-01-29 eismo įvykį administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo baustas, paskutinį kartą – 2009-12-02 Vilniaus raj. apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 130 str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. 2010-12-30 J. Ž. apeliacinis skundas atmestas. Po 2010-01-29 eismo įvykio J. Ž. administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo taip pat buvo baustas – 2010-03-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 5 d. ir 124 str. (1) str. 6 d., paskirta 2000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėn. (2 T., b.l. 33-45). Atsižvelgiant į tai, kad J. Ž. nuolatos daro administracinius teisės pažeidimus susijusius su KET pažeidimais, jam ne kartą buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemones, ir jis padarė šį neatsargų nusikaltimą naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimą naudotis specialiąją teise (BK 68 str.). Tai, kad jam du kartus yra atimta teisė vairuoti transporto priemones nėra kliūtis taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, nes administracinėse bylose jis gali pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl jam šių skirtų nuobaudų termino sutrumpinimo.

J. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 T., b.l. 11-12), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinių ieškinių.

1) K. J. ir D. S. (atstovas advokatas P. K.) pareiškė civilinius ieškinius: dėl 187255 Lt dydžio turtinės žalos ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo K. J. ir 4628 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. S. (3 T., b.l. 22-43 (pirminis) ir 2 T., b.l. 153-162 (patikslintas)). Civilinio ieškinio reikalavimas dalyje, dėl 4628 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo D. S. ir 300 Eurų neturtinės žalos atlyginimo K. J. iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė (3 T., b.l. 145).

2) M. J. – dėl 4200 Lt turtinės ir 96547 Lt 20 ct neturtinės žalos atlyginimo (3 T., b.l. 44-52);

3) A. J. – dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 T., b.l. 53-54);

4) R. B. – dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 T., b.l. 55-72).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Konstituciniame Teisme priimti prašymai išnagrinėti CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių, dėl socialinio draudimo išmokų įskaitymo į atlygintinos žalos dydį, atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kol bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šiuo klausimu, civilinius ieškinius byloje nėra galimybės tinkamai išspręsti, nes negalima civilinių ieškinių tiksliai apskaičiuoti, todėl teismas pripažįsta civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

2011-08-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (3 T., b.l. 118-120, 132-134). Prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas nustatytas iki 2012-03-27 (3 T., b.l. 147-150). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas trims mėnesiams nuo 2012-02-11, kadangi klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 151 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir skirti jam 4 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti trims metams, įpareigojant J. Ž.:

1) atsiprašyti nukentėjusiųjų;

2) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

J. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 metams uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones).

J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

1) K. J. ir D. S. pareikšti civiliniai ieškiniai: dėl 187255 Lt dydžio turtinės žalos ir 98967 Lt neturtinės žalos atlyginimo K. J. ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. S. (civilinio ieškinio reikalavimas dalyje, dėl visos 4628 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo D. S. ir 300 Eurų dalies neturtinės žalos atlyginimo K. J. iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė);

2) M. J. – dėl 4200 Lt turtinės ir 96547 Lt 20 ct neturtinės žalos atlyginimo;

3) A. J. – dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

ir klausimą dėl ieškinių dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

2011-08-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas trims mėnesiams nuo 2012-02-11 (BPK 151 str. 6 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.