- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- eI-4373-426/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- V. V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 1P-7747 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Vilniaus TM) posto vyriausiajai inspektorei V. V. (b. l. 1–4).
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo ir spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą ją skirti. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nei vienos pareigūnę dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės. Profesinė sąjunga turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau, nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos bei 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – Kolektyvinė sutartis), vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, kenkia viešajam interesui. Pažymi, kad Profesinė sąjunga rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien V. V. buvimas profesinės sąjungos nare negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje.
Atsiliepimas
Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepime (b. l. 24–26) su pareiškėjo pašymu nesutinka. Nurodo, kad Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Profesinės sąjungos teigimu, darbdavys, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleravo muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimą. Teigia, kad, nustatant pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jos paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Vien patikrinimo metu nustatytų pažeidimų konstatavimas neleidžia neginčijamai daryti išvadą dėl netinkamo pareigų vykdymo. Mano, kad siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariams paskyrimo yra susijęs tik su jų naryste bei veikla profesinėje sąjungoje. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Pažymi, kad panaši situacija kyla jau nebe pirmą kartą ir turi būti keliamas klausimas ne dėl posto pareigūnų, o dėl Šalčininkų kelio posto viršininko kompetencijos ir aplaidaus neveikimo.
Profesinės sąjungos vertinimu, darbdavys ketino skirti muitinės posto pareigūnei V. V., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narei, išrinktai profesinės sąjungos renkamojo organo – Tarptautinių ryšių komiteto narei, tarnybinę nuobaudą dėl jos narystės profesinėje sąjungoje. Įvertinus tai, kad pareigūnė aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio ir posto vadovų atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jai tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo į Departamento prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos 2018 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. 1P-7747, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM posto vyriausiajai inspektorei V. V., teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad Departamento generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 113-530 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus TM posto vyriausiosios inspektorės V. V. veiksmų. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, surašė 2018 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-3012 (toliau – Išvada), kurioje pareigūnei siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 7–19); Departamento direktorius 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (5.34)3B-6963 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą V. V. skirti tarnybinę nuobaudą (b. l. 6); Profesinė sąjunga 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 1P-7747 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą minėtai pareigūnei, nurodydama, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, o priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka proporcingumo principų, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertino kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profesinė sąjungos veikloje; V. V. yra Profesinės sąjungos renkamo organo – Tarptautinių ryšių komiteto narė (b. l. 36).
Ginčo teisinius santykius, reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas), Profesinių sąjungų įstatymas, Taisyklės ir Kolektyvinė sutartis (viešai skelbiama Profsąjungos interneto svetainėje adresu: http://www.kartu.info/index.php/news-mainmenu-2/sutartys/410-muitines-sakos-kolektyvine-Sutartis).
Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Statuto 42 straipsnyje nustatyta, kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (1 dalis), o tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras (2 dalis). Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Profesinių sąjungų įstatyme nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 straipsnis); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad: darbdavys apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl darbuotojo – profesinės sąjungos nario – veiksmų ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja profesinę sąjungą, kurios narys jis yra (27.1 punktas); atlikus tarnybinį patikrinimą profesinės sąjungos nario atžvilgiu, tarnybinio patikrinimo išvada pateikiama profesinei sąjungai, kuri per 2 darbo dienas turi teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo (27.2 punktas); įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas, o spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (27.3 punktas).
LVAT, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus bei aiškindamas su jais susijusį teisinį reguliavimą, ne kartą yra konstatavęs, kad: įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus; Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus; profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas jai nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės; profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (žr., pvz., 2010 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012).
LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (žr. 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.
Taigi, įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą bei ginčui taikytiną aktualią LVAT praktiką, darytina išvada, kad nors ir Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinio nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.
Konstatuotina, kad Profesinė sąjunga skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 1P-7747 išreiškia savo nuomonę dėl jos narės padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnei buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad V. V. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.
Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodoma, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat nurodoma, kad trečiojo asmens atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, šie atsakovės rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Be to, spręsdama klausimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiam muitinės pareigūnui, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Nors Profesinė sąjunga teigia, kad dėl aktyvaus pareigūnės dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje jai skiriama nuobauda, tačiau pateiktuose dokumentuose jokių prašymų V. V. nerengė ir nepasirašė. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą V. V. nuspręsta skirti dėl su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarnybinė atsakomybė šiai pareigūnei taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.
Ginčijamame Profesinės sąjungos atsisakyme nurodyti motyvai vertintini kaip nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šio pareigūno galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip V. V. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jos naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovė nepateikė ir atsiliepime. Pažymėtina, kad šioje byloje vertinama ne bendra situacija Vilniaus TM, įgyvendinant Kolektyvinę sutartį ir ja prisiimtus įsipareigojimus, o konkretus atvejis dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą pareigūnei V. V..
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Profesinė sąjunga ginčijamame 2018 m. rugpjūčio 29 d. rašte nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. V., todėl Departamento prašymas tenkintinas ir ginčijamas raštas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 ir 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 1P-7747 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei V. V..
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.