Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.2.; 1.2.14.11.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5. (S).

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 21 d.

G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas: 2005-06-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 213 str. 1 d.- 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. tyčia iššvaistė UAB „RG Consulting“ jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „RG Consulting“ priklausantį turtą, o būtent:

2011-02-07, G. Č., savo vardu su UAB „RG Consulting“ sudaręs inventoriaus nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios išdavimo priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-02-07 jam buvo perduotas laikinam naudojimui mobilus surenkamas aliuminio bokštelis BOSS, kuris pagal nuomos sutartį bei žodinį susitarimą nuomotojui turėjo būti grąžintas 2011-02-10, vėliau grąžinimo terminas pratęstas iki 2011-03-07, jis išsinuomoto bokštelio UAB „RG Consulting“ negražino, o 2011-02-07 apie 21.30 val. namo, esančio Šėtos g. 19, Kėdainiuose, kieme, tyčia neatlygintinai jį perleido teisminio nagrinėjimo metu nenustatytam asmeniui, ir taip tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą - UAB „RG Consulting“ priklausantį turtą - 7115 Lt vertės mobilų surenkamą aliuminio bokštelį BOSS.

Kaltinamasis G. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad J. V. pasiūlė jam darbą statybose, su sąlyga, kad reikalingi pastoliai. J. V., kaip jis suprato, užsakė pastolius jo vardu, nes jis buvo davęs J. V. savo asmens dokumentus pasaugoti, kad girtas nepamestų. 2011 m. vasario 7 d., prieš atvežant bokštelį, su Vaišnoru buvo susitikęs prie „Sandros“ parduotuvės. J. V. jam davė 300 Lt ir liepė paduoti asmeniui, atvežusiam pastolius. Tą dieną su pastolius vežusiu asmeniu telefonu nekalbėjo. Atvežęs pastolius asmuo padavė jam pasirašyti išdavimo priėmimo akte, kuriame jis parašė vardą, pavardę ir pasirašė. Dokumentą skaitė. Suprato, kad pasirašo po pastolių nuomos sutartimi. Gavo ir kitą sutarties egzempliorių, kur jį padėjo, nežino, bet jis jį turėjo. Kartu su šiuo vyriškiu jis iškrovė pastolius prie namo, esančio Šėtos g. 19, Kėdainiuose, kampo, o ratus– namo verandoje. Ten iškrauti liepė J. V., sakė, kad autobusiukas sugedo. Tame name gyvena V. V.. Kai krovė pastolius, V. V. namuose nebuvo. Jis atsiklausė V. tėvo, ar gali iškrauti kieme, tas neprieštaravo. Pastolius atvežusiam asmeniui parodė savo asmens tapatybės kortelę, iš kur ją turėjo, jei laikė pas J. V., negali paaiškinti, sumokėjo gal 200 Lt, gal 300 Lt, neprisimena. J. V. jam davė vyno butelį, kad jis pasaugotų pastolius. Vyną gėrė su V. 2011 m. vasario 7 d. vakare, J. V. atvažiavo su kažkokiu draugu, susikrovė visas bokštelio dalis į raudonos spalvos autobusiuką ir išvažiavo. Po kelių dienų būnant pas J. V., šis padavė savo telefoną ir paprašė pakalbėti su bokštelio nuomotoju dėl termino pratęsimo. Dėl termino pratęsimo su bokštelio nuomotoju kalbėjo du kartus. Po to susirado kitą darbą, nebegalėjo laukti, nustojo bendrauti su J. V., bet jis žadėjo, kad pats grąžins pastolius. Pastolių atvežimo dieną kalbėjo pats J. V. telefonu. Anksčiau buvo dirbęs pas J. V., skaldydavo malkas, šveitė čerpes, tačiau statybos darbų nebuvo dirbęs. Tuo metu, kai buvo užsakyti pastoliai, jokių statybos darbų pas J. V. nedirbo, nežinojo, kur buvo tas statybos objektas, kuriam reikėjo pastolių. Kodėl vienas ėjo priimti pastolių, negali paaiškinti. Kodėl pastoliai buvo iškrauti ne pas J. V., nesigilino. Pripažįsta, kad J. paduotu telefonu kalbėjo su pastolių savininku dėl pastolių nuomos termino pratęsimo, tai buvo kelis kartus. Tuo metu jokių darbų nedirbo, nes buvo blogos oro sąlygos. Turi technikumo išsilavinimą, specialybė mechanikas-inžinierius. Pats neįgalumo neturi, bet tvirtina esąs „depresuotas“. Turto vertės neginčija, nes neįsivaizduoja, kiek jis gali kainuoti, vartė žurnalus, tai matė, kad gali kainuoti ir iki 50000 Lt. J. V. prašydavo paskambinti, skambindavo draugams. Šėtos gatvė buvo remontuojama, kelias iki J. V. namų remontuojamas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Liudytojas G. P. parodė, kad dirba UAB „RG Consulting“ projektų vadovu, ir 2011 m. sausio mėn. sulaukė asmens skambučio, kuris prisistatė G. Č., kuris domėjosi statybos bokštelio nuoma. Susitarus jis parašė sutartį, nes vyras padiktavo asmens duomenis, kuriuos įrašė į sutartį. Su asmeniu bendravo telefonais, nurodytais jo ikiteisminio tyrimo apklausoje, nes tada su savimi turėjo išklotines. Bokštelį į Kėdainius vežė R. B., žino, kad buvo pratęstas bokštelio nuomos laikas, dėl pratęsimo kalbėjosi su R. B..

L. R. B. parodė, kad yra UAB „RG Consulting“ direktorius, bei pagal užsakymą 2011-02-07 vežė bokštelį arba statybinius pastolius, tie pavadinimai reiškia tą patį, į Kėdainius. Atvažiavo apie 15 val. Buvo sutarta, kad jis atvažiuoja į Lukoil degalinę, kuri yra prie įvažiavimo į Kėdainių miestą. Jis paskambino telefonu, žmogus liepė vežti, pasakė adresą Šėtos g. 19. Kokiais telefonais skambino atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu ir nurodė. Sustojo prie statybininkų tvorelės, nes Šėtos gatvė buvo remontuojama, pravažiavimas prastas. Paskambino, kaltinamasis atėjo po kokių 10 minučių, sakė, kad sulūžo jo autobusiukas, liepė iškrauti Šėtos g. 19 namo kieme. Kraunant iš namo buvo išėjęs pagyvenęs vyras, kiek suprato jis ten gyveno. Išsikrovė, patikrino G. dokumentus. Jis pasirašė, padavė 200 Lt užstatą. Minėjo, kad pastoliai bus reikalingi trim dienom. Skambino po keturių dienų, G. sakė, kad dar reikia šešioms dienom. Vėl skambino, G. sakė, kad reikia dar pratęsti. Tvirtina, kad dėl nuomos pratęsimo kalbėjo būtent su kaltinamuoju, pažino jo balsą. Kiek atsimena, kai jis skambino, bent du kartus atsiliepė pats G., gal kartą buvo ir taip, kad G. neatsiliepė, bet jam perskambino. Vėliau nebeatsiliepė. Rašė G. žinutes, tai jam buvo atrašyta, kad jis užgėrė ir šeštadienį jis pastolius galės pasiimti. Atvykęs nurodytą dieną į Kėdainius, tame kieme nieko nerado, tada kreipėsi į policiją. Kai pastolius atvežė į Kėdainius, telefonu kalbėjo kokius 3 kartus, du kartus galėjo būti ir ne G. balsas, bet vieną kartą kalbėjo kaltinamasis. Kai Č. pasirašinėjo nuomos sutartį sakė, kad jis vykdo statybos darbus. Kai su kaltinamuoju kalbėjo dėl sutarties pratęsimo, jis sakė, kad vykdo statybos darbus, dirba aukštyje, reikalingas tas bokštelis. Bokštelis buvo pusės metų senumo, jo kaina paskaičiuota gamintojo kainomis be PVM, jei jį pardavinėtų rinkoje, jo kaina būtų didesnės, nes jis gauna pirkti tiesiogiai iš gamintojo, todėl kainos kitos. Už bokštelį gamintojui yra sumokėta. Gamintojas yra Anglijoje. Už vieno bokštelio parvežimą gaunasi ta kaina, kuri nurodyta ieškinyje. Bokštelio kainą ieškinyje skaičiavo tuo metu, kai svaras dar buvo pigesnis nei dabar. Nurašydamas bokštelį kaip dingusį, privalės sumokėti PVM. Negautas pajamas skaičiavo iki ieškinyje nurodytos datos, nes tada nutarė kreiptis į policiją. Iš kaltinamojo gavo tik 200 Lt užstatą, o ne 300 Lt, gal 100 Lt kaltinamasis kur nors pats išleido. Tvirtina, kad bendraujant su kaltinamuoju, kaltinamasis veikė savo vardu, kaip pats atliekantis statybos darbus, apie tai, kad jis pastolius nuomoja kažkam kitam, neminėjo. Nesusidarė įspūdis, kad kaltinamasis buvo pastūmėtas tą daryti. Matėsi, kad jis jaudinosi. Bet sakė, kad pametė telefoną, todėl dėl to jaudinasi.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2011 m. vasario mėnesį buvo dirbtuvėse pas A. V., lankstė sau skardas. A. nebuvo, buvo jo sūnus J. V. Tuo metu buvo atėjęs kaltinamasis. Jo J., lyg, prašė paskaldyti malkų. Kaltinamasis paprašė paskambinti telefonu. Kadangi jo sąskaita buvo pasibaigusi, telefoną kaltinamajam davė J. Kalbėdamas telefonu kaltinamasis buvo išėjęs, su kuo kalbėjo, nežino.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad gyvena Šėtos g. 19 name. Jis turi bendrą kiemą su P. V. yra jo posūnis, gyvena tame pačiame name. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Matė, kaip Č. jo kieme iškrovė stelažus. Nesuprato, kodėl jis iškrovė, bet krovė prie P. namo. Jo kaltinamasis neatsiklausė leidimo krauti. Ryte stelažų jau nebuvo. Kas juos išvežė, nematė.

Liudytojas V. V. parodė, kad pažįsta G. Č., tarpusavio santykiai normalūs. Galėjo būti 2011 metų vasario mėnesį, kai prie parduotuvės „Sandra“ sutiko Č., kuris pasakė, kad jo kieme jis iškrovė pastolius. Klausė, kodėl jo kieme, tai atsakė, kad sulūžo mašina, išvažiavo į servisą. Č. iš parduotuvės atsinešė porą butelių vyno, kol vyną išgėrė, atvažiavo mašina. Pastoliai buvo sukrauti prie P. namo, o ratai padėti jo nerakintoje verandoje. Kai atvažiavo išsivežti, buvo jau tamsu. Pastolius krovė Č. ir vairuotojas. Kai sukrovė, Č. išvažiavo kartu. J. V. nematė, jo nebuvo. Kam Č. reikalingi pastoliai neklausė, o jis pats nepasakojo. Č. nesakė, kad pastolius jo kieme liepė padėti J. V., J. V. pavardės neminėjo. Tuo metu Šėtos gatvė buvo remontuojama, pravažiavimas blogas. A. Č. turėjo telefoną, ar naudojosi juo tą dieną, neprisimena.

Liudytojas T. P. paaiškino, kad jos ir V. kiemas bendras. Vasario 7 dieną, nes 8 d. jos gimimo diena. Išėjo į parduotuvę, jau temo. Kai grįžo, kieme matė iškrautą kažką, lyg, metalą. Nesidomėjo, kas iškrauta. Ryte to nebebuvo. Kas išvežė nematė.

Liudytojas J. V. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Jį žino visi, ateidavo malkų papjauti, vis apgaudavo, yra dingę daiktai, visur su juo problemos. Galėjo būti 2011 m. vasario mėn., jis dirbo su K., kai atėjo Č. Jo paprašė papjauti malkų. Č. prašė telefono, davė jam. Ką Č. kalbėjo nežino, nes buvo išėjęs. Tą dieną Č. telefoną skolinosi kelis kartus. Vasario mėnesį Č. yra skolinęs telefoną 4-5 kartus. Parodė, kad jis nevykdo jokių statybos darbų, jau trys metai užsiima prekyba daržovėmis. Statybos darbais užsiiminėjo nuo 2006 iki 2007 m. Jo tėvas lanksto skardą. Jis pats turi du telefonus. Dėl jokio bokštelio su niekuo nesitarė. Č. jo niekada neprašė pasaugoti asmens dokumentų. Jokių didelių pinigų Č. nėra davęs, nebent 10-15 Lt, bet tik ne šimtus. Į savo telefoną buvo gavęs žinutę, kad kažkas negrąžinta, bet nesigilino, galvojo, kad sumaišytas numeris. Klausė Č. kur skambina, jis sakė, kad skambina skolininkui, kuris skolingas jam pinigų. Č. charakterizuoja kaip melagį, aferistą. Valė čerpes, bet blogai padarė, tai jis Č. pinigų nesumokėjo, gal dėl to šis pykti „laiko“. Jokio butelio pas V. nešęs nėra. 2006 metais vykdydavau statybos darbus, iki 2007 metų.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal UAB „RG Consulting“ direktoriaus (I tomas b.l.7) R. B. pareiškimą (I tomas, b.l.3).

Iš išdavimo/priėmimo akto Nr. RG-IP-556 (I tomas, b.l.4, originalas - b.l.36) matyti, kad jame, kaip priėmęs surenkamą aliuminio bokštelį, pasirašė G. Č., kaltinamasis sutartyje įvardintas kaip nuomininkas, nurodytas jo kontaktinis telefonas – 8 630 53458. Sutartyje įrašyta kokios vertės turtas yra perduodamas kaltinamajam, kokia nuomos kaina, kitoje sutarties pusėje išrašytos nuomos sutarties sąlygos.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (I tomas, b.l.17-20) užfiksuota, kad liudytojas R. B. atpažino G. Č. kaip asmenį, kuriam atvežė inventorių.

Asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokole (I tomas, b.l.22-23) užfiksuota, kad liudytojas R. B. atpažino G. Č. pagal balsą, nurodė, kad su šiuo asmeniu kalbėjo telefonais Nr. 8 627 01682 ir 8 630 53458 2011 m. vasario 7 d., 9 d., 14 d., 18 d., kad kaltinamasis jam sakė, jog dar nebaigė darbų.

Daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. B. pateikė sąskaitas faktūras, patvirtinančias inventoriaus nusipirkimo iš Anglijos aplinkybę, investoriaus kainas (I tomas, b.l. 30-34).

Dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. B. pateikė inventoriaus nuomos sutarties originalą ir skambučių išklotines, iš kurių matyti, jog pirmas kontaktas su įmonę buvo 2011-02-03 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2011-02-07 apie 16 val. iš abiejų telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas b. l. 37-75).

Nustatyta, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo abonemento, juo naudojosi J. V. (I tomas, b.l.91,92).

Kas skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti nepavyko (I tomas, bl.127).

Ikiteisminis tyrimas prieš J. V. nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką (II tomas, b.l.28-30).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir kaltės nepripažįstančio G. Č. parodymais, civilinio ieškovo, liudytojų parodymais, aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, tai yra 2011-02-07, savo vardu su UAB „RG Consulting“ sudaręs inventoriaus nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios išdavimo priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo perduotas laikinam naudojimui mobilus surenkamas aliuminio bokštelis BOSS, kuris pagal nuomos sutartį bei žodinį susitarimą nuomotojui turėjo būti grąžintas 2011-02-10, vėliau grąžinimo terminas pratęstas iki 2011-03-07, G. Č. išsinuomoto bokštelio UAB „RG Consulting“ negražino, o 2011-02-07 apie 21.30 val. namo, esančio Šėtos g. 19, Kėdainiuose, kieme, tyčia neatlygintinai jį perleido teisminio nagrinėjimo metu nenustatytam asmeniui, ir taip tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą - UAB „RG Consulting“ priklausantį turtą - 7115 Lt vertės mobilų surenkamą aliuminio bokštelį BOSS.

BK 184 str. numatytos nusikalstamos veikos esmę sudaro piktnaudžiavimas turimais įgaliojimais svetimo turto atžvilgiu, padarant žalos turto patikėtojui. Turto pasisavinimas arba iššvaistymas - tai nusikalstamos veikos, kuriomis kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

G. Č. kaltu neprisipažino, tačiau vien tik jo parodymų turinys leidžia daryti išvadą, kad jis padarė BK 184 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Vertinant tik kaltinamojo parodymus akivaizdu, jog jis, neturėdamas jokio realaus poreikio, pats asmeniškai nedirbdamas statybos darbų, nebūdamas įdarbintas, todėl neturintis pareigos (nebuvus jokio susitarimo) rūpintis statybinio bokštelio gavimu, net nežinodamas apie galimą statybos objektą, jo buvimo vietą, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, žinomai leido kitam asmeniui, kaip teigė kaltinamasis, jo vardu sudaryti turto nuomos sutartį, toje sutartyje niekieno neverčiamas, turėdamas galimybę sutartį skaityti, gavęs sutarties egzempliorių, pats pasirašė ir pasirašytinai gavęs turtą puikiai suvokė, kad tampa atsakingu už tą turtą, nesirūpindamas kur turtas yra išvežamas, šiandien to turto nebeturi ir nežino kur turtas yra, G. Č. peržengė civilinių teisinių santykių ribą, nes dėl jo sąmoningų kaltų veiksmų turto savininkas turto neteko, o kaltinamojo turtinė padėtis leidžia daryti išvadą, kad turto savininkas abejotinai realizuos savo teisę atgauti turtą arba gauti materialinę turto išraišką.

Byloje surinktų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką sąmoningai ir tyčia. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė įtakotas kitų asmenų ir nesuprasdamas ką daro, ar padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Liudytojai G. P. ir R. B. patvirtino, kad bokštelį išsinuomoti norinčiam asmeniui telefonu susakius asmens duomenis buvo nustatyta, kad šis asmuo yra G. Č., tai yra be kaltinamojo paties ar be jo leidimo niekas tokiais duomenimis disponuoti negalėjo. Liudytojas J. V. kategoriškai paneigė, kad G. Č. jam buvo palikęs saugoti savo asmens dokumentus. Liudytojas R. B., atvežęs inventorių į Kėdainius, tvirtino, kad dėl pristatymo vietos būtent su kaltinamuoju jis bent vieną kartą kalbėjosi telefonu, kad G. Č. priėmė statybai reikalingą įrangą, paprašytas padavė jam savo asmens dokumentą, sumokėjo 200 Lt, nurodė kur iškrauti, pasirašė sutartyje. Liudytojas nurodė, kad G. Č. pasirašinėdamas nuomos sutartį sakė, jog būtent jis vykdo statybos darbus, dirba aukštyje, todėl jam ir reikalingas bokštelis, apie jokio kito asmens nurodymus ar dalyvavimą net neužsiminė. L. R. B. dar parodė, kad kaltinamasis sakė, jog sulūžo būtent pastarojo autobusiukas, kad būtent su kaltinamuoju, nes pažino iš balso, jis kalbėjo ir dėl inventoriaus nuomos sutarties pratęsimo, tvirtina, kad kai jis skambindavo ieškodamas savo inventoriaus, atsiliepdavo pats kaltinamasis. Tai yra kaltinamasis, bendraudamas su turtą atvežusiu liudytoju R. B., savo elgesiu aiškiai pademonstravo, jog jis veikia tik savo vardu, melagingai liudytojui aiškino, kad sulūžo būtent jo autobusiukas, melagingai - aiškindamas, kad dar nespėjo pabaigti statybos darbų, niekieno neverčiamas telefonu prašė liudytojo pratęsti nuomos laiką, nors jokie statybos darbai, kaip tvirtino pats kaltinamasis, realiai net nebuvo vykdomi, o kaltinamasis, kaip pats tvirtina, net nežinojo, kur išnuomota įranga yra. Kad kaltinamasis skolinosi mobiliojo ryšio telefoną nurodė liudytojas J. V., iš kurio telefono buvo skambinta dėl inventoriaus nuomos, atvežimo ir sutarties pratęsimo. Kad J. V. kaltinamajam skolino savo mobiliojo ryšio telefoną patvirtino tai matęs liudytojas A. K.. Kaltinamasis ir pats patvirtino, jog iš J. V. yra skolinęsis mobiliojo ryšio telefoną, kaip teigė kaltinamasis - paskambinti draugams, todėl jo vėliau išsakytas motyvas, kad J. V. jam neskolintų brangaus telefono, paneigtas ne tik liudytojų parodymais, bet ir paties kaltinamojo parodymais. Liudytojas A. D., priešingai, nei teigė kaltinamasis, paneigė kaltinamojo parodymus, jog kaltinamasis liudytojo atsiklausė, ar jo kieme galima iškrauti statybinę įrangą. Liudytojas patvirtino, kad dėl statybinės įrangos iškrovimo kaltinamasis jo neatsiklausė. Liudytojas V. V. paneigė kaltinamojo tvirtinimą, kad statybinę įrangą iš V. kiemo atvažiavo pasiimti ir J. V.. Liudytojas teigė, kad J. V. nebuvo, buvo tik vairuotojas ir G. Č., ir priešingai, nei tvirtino kaltinamasis, G. Č., sukrovus statybinę įrangą – išvažiavo kartu su įrangą išvežusiu autobusiuku. Akivaizdu, kad nei vienas iš liudytojų nepatvirtino G. Č. išsakytų aplinkybių, be to, G. Č. kaltę patvirtino ir aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, tai yra jo pasirašytas išdavimo/priėmimo aktas, kuriame įrašytas ir kontaktinis telefonas – (duomenys neskelbtini) ir G. Č. perduodamo turto vertė; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame R. B. atpažino G. Č. kaip asmenį, kuriam atvežė inventorių; asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytojas R. B. atpažino G. Č. pagal balsą, nurodė, kad su šiuo asmeniu kalbėjo telefonais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2011 m. vasario 7 d., 9 d., 14 d., 18 d., kad kaltinamasis jam sakė, jog dar nebaigė darbų; daiktų dokumentų pateikimo protokolai iš kurių matyti, kad R. B. pateikė nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, skambučių išklotines; kiti duomenys apie kontaktavimą telefonais.

Kaltinamasis suprato, ką ir pats pripažino, jog pasirašo jo vardu surašytą sutartį, kad savo žinion perima pakankamai brangų, lyginant su kaltinamojo materialine padėtimi, turtą, todėl perleisdamas svetimą turtą tretiesiems asmenims ir nesirūpindamas turto likimu, iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Iš įrodymų visumos darytina išvada, kad jau sutarties sudarymo metu kaltininkas nesiruošė vykdyti nuomos sutarties sąlygų, nes neturėjo poreikio, net neketino mokėti nuomos mokesčio, būdamas nemokus (neturėdamas jokio turto, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nedirbdamas) privalėjo įvertinti ir įvertino, kad realios turtinės atsakomybės išvengs ir jau iš anksto buvo nusprendęs jam išnuomotą turtą perleisti kitiems asmenims, tai yra kaltinamasis veikė tyčia - jis privalėjo suprasti ir suprato, kad neteisėtai perleidžia svetimą turtą trečiajam asmeniui, būdamas psichiškai sveikas privalėjo numatyti ir numatė, kad savininkas savo turto neteks, savininkui bus padaryta žala ir sąmoningai leido tam atsitikti. Nusikaltimas baigtas, nes atsirado nusikalstami padariniai – nukentėjęs asmuo neteko savo turto ir visiškai nėra svarbu kas ir ką veikė su turtu, kas gavo naudą, tai yra G. Č. ar kiti asmenys, svarbiausia, kad turto savininkas neteko turto ir jam už turtą atlyginta nebuvo. Nusikaltimas baigtas nuo svetimo turto perleidimo tretiesiems asmenims momento.

Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išanalizuotų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad G. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (turto iššvaistymas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamojo padaryta veiką – tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę: teistas, tame tarpe ir už sukčiavimą, turi neišnykusį teistumą, baustas administracinėmis nuobaudomis, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, todėl nuobaudos laikomos galiojančiomis (ATPK 36 str.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, šeimos neturi, turto neturi, sveikas.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės atėmimas (BK 50 str.), laisvės atėmimo terminą nustatant atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi neišnykusį teistumą - didesnį nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, į bausmės laiką įskaitant kaltinamojo kardomojo kalinimo laiką nuo 2011-04-21 iki 2011-04-23 (BK 66 str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, nes teismas viliasi, jog bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d.), kurie įtakotų jo elgesį, leistų dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas ilgesnis nei galimo atidėti termino vidurkis (BK 75 str. 1 d.), kadangi, teismo įsitikinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 str. 2 d.) pasiekti kaltinamajam reikalingas ilgesnis bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos priežiūros laikas, kad kaltinamasis įrodytų, jog įvertino savo neteisėtus veiksmus ir ateityje laikysis įstatymų.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2011-04-21 iki 2011-04-23 (b.l.23,44). Paleidus kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys. Civilinis ieškovas byloje pareiškė 15804,50 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuris susideda iš: 7115 Lt inventoriaus kainos ir 996 Lt išlaidų už inventoriaus parvežimą į Lietuvą, kas su PVM (21 proc.) sudaro 9815,00 Lt, bei negautų pajamų už nuomą nuo 2011-02-07 iki 2011-04-25 (66 Lt už dieną), tai yra 4950 Lt, kas paskaičiavus su PVM (21 proc.) sudaro 5989,50 Lt. Teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako ieškinio dalyje dėl PVM sumos už negautas pajamas, tai yra 1039 Lt, bei ieškinį mažina 200 Lt, nes tie pinigai kaltinamojo jiems buvo perduoti kaip užstatas atvežus inventorių, tai yra reiškia galutinį 14 565,50 Lt dydžio civilinį ieškinį.

Civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies. Turtinė žala (BPK 109 str., CK 6.249 str.) - tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek Civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos, turi teisę į žalos atlyginimą. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais ar liudytojų parodymais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.). Svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis iš esmės civilinio ieškinio neginčijo, nurodė, kad nežino kiek kainuoja inventorius, nors vartė katalogus ir matė, kad toks inventorius gali kainuoti ir iki 50000 Lt, pripažino, kad jam pateiktas inventorius buvo beveik naujas, geros būklės. Civiliniame ieškinyje nurodytą sumą gali atidirbti, nes lėšų atlyginti neturi. Pripažino, kad gavo antrą jo pasirašytos nuomos sutarties egzempliorių, tačiau kur jį padėjo, nežino.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos civilinis ieškovas prarado inventorių, tokiu būdu civiliniam ieškovui buvo padaryta tiesioginė turtinė žala. Reikalaujamos atlyginti tiesioginės žalos dydis pagrįstas 2011-02-07 išdavimo/priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta kaltinamajam perduoto inventoriaus kaina – 17315,00 Lt, kaina su PVM - 20951,15 Lt (I tomas, b.l. 4), 2011-04-27 pažyma dėl įmonei padarytos žalos (I tomas, b.l. 12) bei 2010-11-12 sąskaita-faktūra (I tomas, b.l. 31-34). Įvertinus tai, jog pagal teismui pateiktus duomenis civilinis ieškovas inventorių (pastolius) įsigijo 2010 m. pabaigoje iš Anglijoje veikiančio ūkio subjekto, pagal mažesnes nei rinkos kainas, todėl neabejotinai turėjo šių daiktų transportavimo į Lietuvą išlaidų, taip pat atsižvelgiant į teisme duotus civilinio ieškovo atstovo parodymus, jog daiktai buvo ką tik įsigyti ir buvo beveik nauji, todėl teismo vertinimu, nuostoliai (žala) dėl inventoriaus praradimo pagrįstai apskaičiuoti pagal daiktų įsigijimo kainą (7115 Lt), į nuostolius įskaičiuojant daiktų transportavimo į Lietuvą išlaidas (996 Lt), iš viso 8111 Lt, kas su 21 proc. PVM (8111 Lt x 21 proc. = 1703,31 Lt) sudaro 9814,31 Lt, bet ne 9815,00 Lt, kaip paskaičiuota civiliniame ieškinyje. Taip pat nustatyta, kad pagal inventoriaus nuomos sutartį (I tomas, b.l. 4 antra pusė) ir 2011-02-07 išdavimo/priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 4) kaltinamasis už jam civilinio ieškovo perduotą inventorių įsipareigojo mokėti 66 Lt mokestį už 1 dieną, tačiau, sumokėjęs 200 Lt užstatą, nuomos mokesčio už civiliniam ieškovui kaltinamasis nemokėjo. Per laikotarpį nuo nuomos sutarties sudarymo ir inventoriaus perdavimo (2011-02-07) iki civilinio ieškinio pateikimo dienos (2011-04-25) civilinis ieškovas negavo nuomos mokesčio. Negautas nuomos mokestis už nurodytą laikotarpį - 4750 Lt (4950 Lt – 200 Lt, kurie buvo sumokėti kaip užstatas = 4750 Lt), preziumuojamas kaip realūs civilinio ieškovo dėl neteisėtų kaltininko veiksmų patirti praradimai. Taigi bendri nuostoliai, kuriuos patyrė civilinis ieškovas, yra 14564,31 Lt. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nurodyto dydžio nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Todėl esant nustatytoms visoms sąlygoms kaltinamojo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245 str. - 6.249 str.), civilinis ieškinys dalyje dėl 14564,31 Lt turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo tenkintinas, priteisiant nurodytą sumą iš kaltinamojo G. Č. civilinio ieškovo UAB „RG Consulting“ naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktiniai įrodymai. Inventoriaus nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdavimo/priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) originalas (I tomas, b.l.36), civiliniam ieškovui UAB „RG Consulting“ atstovui nepareiškus noro dokumento atsiimti, paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš G. Č. priteistini 24,40 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-307 str., teismas

nusprendė:

G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje (turto iššvaistymas), ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, G. Č. įpareigojant per šį laikotarpį:

pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos;be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti G. Č. laikino sulaikymo laiką nuo 2011-04-21 iki 2011-04-23.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš G. Č. 14564,31 Lt (keturiolika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus 31 ct) turtinės žalos atlyginimo UAB „RG Consulting“ naudai.

Priteisti iš G. Č. 24,40 Lt (dvidešimt keturis litus 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Daiktinį įrodymą – inventoriaus nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdavimo/priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) originalą, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.