Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. ir P. Š. šeimynai ir Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl atleidimo nuo laikinojo globėjo pareigų ir naujo globėjo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius (toliau Tarnyba) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiuo esminiu argumentu:

4.1. Atsižvelgiant į tai, kad laikinojo globėjo (rūpintojo) atleidimo ir nušalinimo nuo pareigų procedūra teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuota, Teisingumo ministerija 2015-12-03 rašte išdėstė poziciją, jog teismas turi teisę nušalinti ar atleisti iš pareigų globėją (rūpintoją) tik tais atvejais, kai vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), o ne laikinoji globa (rūpyba). Tais atvejais, kai vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėją (rūpintoją) atleisti ar nušalinti nuo pareigų turi teisę globėją (rūpintoją) paskyręs subjektas - savivaldybės administracijos direktorius. Tiek nuolatinės, tiek laikinosios globos (rūpybos) atveju, Teisingumo ministerijos nuomone, tikslinga vadovautis CK 3.246 str. numatytais kriterijais. Tarnybos nuomone, nesant konkretaus teisinio reglamentavimo sprendžiant klausimus dėl laikinojo globėjo (rūpintojo) atleidimo ir nušalinimo nuo pareigų, remiantis įstatymo analogija (CK 1.8 str. 1 d.) turėtų būti vadovaujamasi nuostatomis, kurios taikomos nuolatinės globos (rūpybos) atvejais (CK 3.246 str. ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

5. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

7. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl laikinojo globėjo atleidimo nuo pareigų ir naujo globėjo paskyrimo kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu teigia, jog nesant teisinio reglamentavimo dėl laikinojo globėjo atleidimo nuo pareigų ir kito globėjo skyrimo, teismas pagal analogiją turėtų vadovautis CK 3.246 straipsnio nuostatomis, kurios taikomos nuolatinės globos (rūpybos) atvejais.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aiškinimas yra teismo, nagrinėjančio bylą, kurioje turi būti taikomas atitinkamas teisės aktas, prerogatyva. Teismo kompetencija taikyti ir aiškinti įstatymus bei kitus teisės aktus įtvirtinta CPK 3 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, taip pat akcentuota Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimą, 2011 m. spalio 25 d. nutarimą). Be to, tai, kad teismo veikla visų pirma yra saistoma teisės normų, o šias jis taiko ir aiškina neveikiamas kitų asmenų ir institucijų, yra ir tam tikra teismo nepriklausomumo garantija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal Konstitucijos 109 straipsnį teisingumo vykdymas yra išimtinė teismo kompetencija, todėl teismai, vykdydami teisingumą, ne tik turi teisę, bet ir privalo aiškinti įstatymą, nes teisės aiškinimas yra neatskiriama teisingumo vykdymo proceso dalis (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011; kt.).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.262 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vaikų laikinoji globa (rūpyba) organizuojama pagal vaikų laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija. CK 3.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą), jo globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. A1-368 redakcija) 20 punkte nustatyta, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) vietos ir vaiko globėjo (rūpintojo) keitimas organizuojamas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

10. Tuo atveju, kai nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą (3.264 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 494 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

11. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog teisės aiškinimas yra teismo, nagrinėjančio bylą, kurioje turi būti taikomas atitinkamas teisės aktas, prerogatyva (šios nutarties 8 punktas), pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog sistemiškai vertinant CK ir CPK nuostatas, atsižvelgiant į Laikinosios globos nuostatuose esantį reglamentavimą, globėjo ar rūpintojo keitimas teismine tvarka galimas tik tuo atveju, kai šis yra paskirtas teismo nutartimi. Tai reiškia, jog teismas turi teisę nušalinti ar atleisti iš pareigų globėją (rūpintoją) tik tais atvejais, kai vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), o ne laikinoji globa (rūpyba). Tais atvejais, kai vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėją (rūpintoją) atleisti ar nušalinti nuo pareigų turi teisę globėją (rūpintoją) paskyręs subjektas - savivaldybės administracijos direktorius, todėl apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šiuo atveju, pareiškėjas su prašymu atleisti laikinąjį globėją nuo pareigų ir paskirti naują globėją, turi kreiptis ne į teismą, o į laikinąjį globėją paskyrusį subjektą – savivaldybės administraciją.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.