- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 1-1444-908/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- I. P.
- Nukentėjusysis
- R. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus padėjėja, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. P. 2017-10-03, apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo vyrui R. P. rankos delnu sudavė vieną smūgį per veidą, nagu apdraskydama jam nosį, taip padarė jam odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
I. P. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad prisipažįsta dėl padarytos veikos, nori, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta jai iį nukentėjusiajam susitaikius. Sutinka su kaltinimu. Viskas vyko jų tarpusavio konflikto metu. Tuo metu patalpoje pašalinių asmenų nebuvo. Prieš tai vyko skyrybų procesas. 2017 m. gegužės mėnesį jie susitaikė. Konflikto priežastis – apsižodžiavimas. Vyras buvo išgėręs. Neneigia smūgio, dėl to apgailestauja. Prašo prie bylos prijungti taikos sutartį, sudarytą tarp jos ir nukentėjusiojo R. P. (b. l. 93-98).
Nukentėjusysis R. P. teisme nurodė, kad dėl įvykio kreipėsi tą naktį į policiją, ten nuvažiavo pats apie 23.30 val. 2016 m. vyko ji ir žmonos skyrybų procesas. Po to jiedu susitaikė, atsiėmė dokumentus. Vienu metu gyveno atskirai 8 mėnesius. Po to kartu apsigyveno. Konfliktavo dėl pinigų. Jam blogai sekėsi su pinigais, o žmona dirbo, išlaikė šeimą. Tą dieną buvo taip: prieš kelias savaites buvo parduotas automobilis, pinigai buvo skirti žmonos pusseserei gražinti skolą. Kadangi jis automobilį pardavė brangiau nei pirko, liko pinigų. Tuo metu pinigus valdė žmona, nes ji buvo stipresnė, jis ja pasitikėjo. Jis paėmė žmonos rankinę, nes ten buvo tie pinigai, kuriais tuo metu disponavo žmona. Jis neturi žalingų įpročių – nevartoja alkoholio, narkotikų, nelošia. Žmona niekada agresyviai nesielgė, nors tarp jų būdavo pykčių: vienas pasako, kitas atsako, bet niekada nesimušė, nebūdavo grumtynių. Dėl rankinės taip pat nesigrūmė. Apdraskymai atsirado, galimai, žaidžiant su mažiuku vaiku arba po žmonos antausio trenkimo. Ji trenkė, kad jis apsiramintų, nes yra karštakošis. Tai buvo pliaukštelėjimas, kaip pagąsdinamas. Buvo žodinis konfliktas ir pliaukštelėjimas, kuris nebuvo piktybinis ir tyčinis. Jiedu stovėjo svetainėje. Tai buvo prieš rankinės paėmimą, virtuvės zonoje. Jis pradėjo konfliktą. Pokalbis buvo dėl pinigų, žmona sakė, kad ji juos turi, be nedavė. Tada jis paėmė jos kuprinę. Galvojo, kad ten yra pinigai. Kuprinę paėmė iš spintos, kur ji buvo laikoma. Pasivaikščiojo, pažiūrėjo, kad pinigų nebuvo ir grįžo namo, konfliktas tuo ir baigėsi. Čia buvo dvi bylos, kai kvietė policiją. Jie abu dažnai kviečia policiją. Jam tą kartą delnu sudavė, stovint prie virtuvės. Policijoje jo klausė, kodėl nosis apdraskyta, tada jis atkreipė dėmesį. Galėjo būti, kad susižalojo, kai su vaiku žaidė, gal netyčia žaidžiant užkabino. Po darbo pažaidė. Vaikas eina miegoti nuo 21 iki 22 val. Tuo metu nepastebėjo, kad būtų sužalotas. Policijai paklausus, iš kur sužalojimai, pasakė, kad žmona padarė. Į policiją važiavo dėl pinigų, 10 000 eurų. Žmonai buvo dalis grynais atiduota, jam jų prireikė. Jis neturi galimybės, patikrinti žmonos sąskaitos. Apklausiamas nesakė, kad sužinojo, jog žmonos sąskaitoje nebebuvo pinigų. Prieš skyrybas buvo pervesti pinigai už namo pardavimą. Rankinę tikrino jau išsinešęs. Iš jos 600 Eur nepaėmė.
Ikiteisminio tyrimo metu surašyti jo parodymai yra teisingi. Juos tvirtina. Mamą kvietė, nes ji ateidavo ir nuslopindavo konfliktus. Tai jo namai, žmonos elgesio netraktuoja, kaip smurto – tai jų gyvenimo būdas. Prašo nenuteisti žmonos, jis jai atleidžia. Aplinkybes geriau atsiminė, duodamas parodymus, kurie yra teisingi, ikiteisminio tyrimo metu.
Jis paėmė pinigus. Smūgis buvo dėl pinigų, bet buvo ir jo kaltės. Pirmą kartą nepatekęs į namus, paskambino į policiją ir pasakė, jog negali patekti į namus. Gal ir nurodė, kalbėdamas telefonu, kad konflikto metu sutuoktinė jam trenkė. Tada jam pasakė atvažiuoti į policiją. Vėliau grįžęs iš policijos į namus, antrą kartą paskambino į policiją ir pasakė, kad nepatenka į namus. Į juos pateko ryte, kai žmona ėjo į darbą. Mama atėjo po konflikto, smūgio nematė, bet ji žinojo dėl ko kilo konfliktas. Buvo ir daugiau tyrimų, bet jie nutrūkdavo, nes abu susitaikydavo arba pritrūkdavo įrodymų. Juos apklausdavo policijoje. Ir šiuo atveju jiedu su žmona susitaikė.
Teismo posėdžio metu pateiktas kaltinamosios ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (b. l. 92).
Ikiteisminio tyrimo metu I. P. kaltės nepripažino, nurodė, kad 2017-10-03 vakare, tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jis paėmė iš jos rankinuko piniginę su visais jos dokumentais ir pinigais. Prašė grąžinti jos piniginę, bet R. to nedarė. Konflikto metu jo motinos bute nebuvo. Konfliktas truko apie porą minučių, vyras buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kur ir kiek jis gėrė, ji nežino. Konflikto metu ji R. nemušė ir su nagais nedraskė, jokio fizinio kontakto nebuvo, todėl skausmo jam sukelti negalėjo. Kodėl jis parašė pareiškimą, kad jį sužalojo, nežino. Gali būti, kad jo sužalojimas atsirado nuo jų mažamečio vaiko, kuriam yra treji metai, kuris žaisdamas netyčia ne kartą yra sužalojęs ir ją, ir R., ir jų dukrą. Neprisimena, ar ant jo veido tą dieną buvo koks nors įdrėskimas, nesureikšmino tokių dalykų, nes, kaip jau minėjo, dažnai būna, kad vaikas netyčia sužaloja. Neprisimena, ar R. mama pas juos tą dieną buvo, gali būti, kad, jam išeinant iš buto, ji atėjo ir jiedu išėjo kartu, bet konflikto metu jie su R. buvo tik dviese (b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. P. 2017-10-04 paaiškino, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu su žmona I. P., dukra U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Su žmona vyksta nuolatiniai konfliktai, tai pat buvo skyrybų procesas, tačiau 2017-06-05 jie susitaikė, todėl skyrybos buvo nutrauktos. Žmona smurtauja prieš jį ne pirmą kartą, tačiau į policiją nesikreipdavo. 2017-10-02, apie 21.30 val., tarp jo ir žmonos įvyko eilinis žodinis konfliktas dėl pinigų, o tiksliau dėl jai pervestų 10 tūkstančių eurų, kuriuos ji turėjo saugoti bendram šeimos biudžetui, tačiau pasakė, kad šių pinigų jos sąskaitoje nebėra. Dėl dingusių pinigų ji paaiškinti nieko negalėjo. Susisiekęs su mama M. P. telefonu, paprašė jos ateiti ir būtų namuose, kaip liudininke, jeigu kažkas įvyktų. Atvykusi mama girdėjo ir matė kas vyko tarp jo ir žmonos. Mama paliudys visas įvykio aplinkybes. Minėto žodinio konflikto metu žmona užsimojo su ranka ir drėskė jam su rankos nagu į nosies sritį, taip jį sužalodama ir sukėlė jam fizinį skausmą. Po smurto jis su mama tuoj pat išėjo iš namų palydėti mamą namo ir grįžęs po 15 min. namo patekti negalėjo, nes į spyną buvo įdėtas raktas, skambinant durų niekas neatidarė, skambinant į žmonos telefoną sujungimas nebuvo galimas, nes žmona užblokavo jo skambučius. Dėl įvykio tuoj pat nuvyko į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą dėl prieš jį panaudoto smurto (b.l. 1).
Nukentėjusysis R. P. 2017-10-13 apklaustas papildomai paaiškino, kad policijos pareigūnams pasakojo, kad jo sutuoktinė I. P. sudavė jam vieną smūgį delnu per veidą. 2017-10-03 vakarą jis su žmona susiginčijo dėl pinigų. Žmonos sąskaitoje buvo 10 000 eurų, tie pinigai buvo jų bendri, bet jis sužinojo, kad dalį tų pinigų ji pervedė savo motinai į sąskaitą, o dalį išsigrynino. Dėl to kilo konfliktas. Jis reikalavo, kad I. grąžintų pinigus, ji nesutiko, reikalavo pinigų iš jo už neseniai parduotą automobilį. Žodis po žodžio kilo konfliktas. Jie ginčijosi. Ginčo metu jis parašė SMS žinutę motinai, kad ateitų. Kadangi mama gyvena šalia, netrukus atėjo. Mamą kvietė tam, kad ji galėtų paliudyti, nes jau ne vieną kartą I. kvietė pareigūnus. Supykęs, kad ji nesutinka grąžinti minėtų pinigų, iš jos rankinuko ištraukė piniginę, o iš jos paėmė ten buvusius 600 eurų. Pasakė jai, kad tai yra jo pinigai. Tokiu savo elgesiu išprovokavo I., ji priėjusi prie jo skėlė jam antausį, nagu įdrėksdama jam nosį. Mama supratusi, kad nieko iš to gero nebus, paragino jį išeiti iš buto. Jie nuėjo pas mamą. Maždaug po pusvalandžio nusprendė grįžti į savo butą, bet durys buvo užrakintos iš vidaus, todėl įeiti nepavyko. Tuomet paskambino į policiją ir jam buvo liepta atvykti į Vilniaus m. 1 PK parašyti pareiškimą. Iš komisariato grįžo namo, žmona vėl neatidarė durų, ir jis vėl kvietė policiją, kad žmona neįleidžia. Į butą pateko jau 2017-10-04 ryte apie 07.00 val. Žmona tuomet išėjo iš buto į darbą. Nori pabrėžti, kad pretenzijų žmonai dėl veido sužalojimų neturi, nes supranta, kad toks jos elgesys buvo išprovokuotas tuo, kad jis paėmė pinigus iš jos piniginės. Su žmona susitaikė, jis jai atleido, atsiprašė vienas kito. Gyvena kartu, skirtis nesiruošia, augina du mažamečius vaikus, todėl nenori, kad jai būtų paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium, kadangi jokios grėsmės iš jos nėra. Susitaikė, išsprendė finansines problemas ir nusprendė toliau gyventi taikiai. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Į policiją ir teismo medikus kreipėsi ne dėl to, kad juto fizinį skausmą ar turėjo jai pretenzijų dėl sužalojimo, o dėl to, kad turėjo nuoskaudą už tai, kad ji pasisavino jų bendrus pinigus (b.l. 12).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis R. P. 2017-10-27 skunde nurodė, kad nemano, jog šio įvykio pasekmės – jo nosies nubrozdinimas galėjo atsirasti gaunant antausį. Tiesiog suabejojo ir mano, kad nuo antausio tokio įbrėžimo negali būti, nes antausis buvo suduotas į kairės žando žemesnę sritį, o žaizda yra tarp nosies ir kaktos srities. Toje vietoje yra įdubimas. Antausio metu tos vietos pasiekti neįmanoma. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti pagal jo nurodytas aplinkybes (b.l. 35-36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. P.nurodė, kad yra R. P. motina, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sūnus su šeima gyvena kaimynystėje. 2017-10-03, apie 23.00 val., jai paskambino sūnus ar marti, paprašė ateiti išspręsti kažkokią problemą. Nusprendė nueiti. Atėjusi suprato, kad jie dėl kažko pykstasi. Vyko žodinis konfliktas. Kaip suprato, R. paėmė I. rankinuką ir iš jo išsitraukė kažkokius dokumentus bei pinigus ir jų negrąžina. Jie tik pykosi, fizinio konflikto nebuvo, ji nematė, kad kuris nors kažkam suduotų. Kai ji paklausė R. apie pinigus, jis jai atsakė, kad nieko neėmė. Dėl finansų tarp R. ir I. labai dažnai kyla konfliktai. Kaip supranta, jie neturi bendrų finansų, kiekvienas turi savo pinigus, kai R. pinigai pasibaigia, tarp jų kyla konfliktai. Ji nematė, kad I. suduotų R., taip pat ant jo veido nematė jokių įdrėskimų ar kitokių sužalojimų. Ji nuolat tampa jų konfliktų liudytoja. Jie nemoka sugyventi, gerbti vienas kito, abu karštakošiai, pešasi dėl nesąmonių. Prieš metus norėjo išsiskirti, bet paskui nusprendė gyventi kartu. Šiuo metu jie yra susitaikė. Nuo spalio 3 d. įvykių su jais nebendravo (b. l. 17).
Bendrojo pagalbos centro įvykių suvestinėje nurodyta, kad 2017-10-04 00.05 val. gautas P. pranešimas, jog 2017-10-03 apie 23:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose, jo žmona I. P., žodinio konflikto metu su rankos nagu nubrozdino jam nosies sritį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą (b.l. 7).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-10-04 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. P. padaryta padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017-10-03). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad I. P. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Teisme kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė padarymo aplinkybes, pripažino naudojusi smurtą prieš savo sutuoktinį. Jos padarytą veiką taip pat patvirtina teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo R. P. parodymai, kad sutuoktinė prieš jį vartojo smurtą, suduodama jam į veidą, taip apdraskydama nosį. Minėtas aplinkybes patvirtina Bendrojo pagalbos centro įvykių suvestinėje užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad 2017-10-04, 0.05 val., gautas R. P. pranešimas, jog 2017-10-03, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose, jo žmona I. P. žodinio konflikto metu su rankos nagu nubrozdino jam nosies sritį, dėl to jis patyrė fizinį skausmą (b. l. 7); specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, patvirtinantys, kad R. P. padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017-10-03), vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas atmeta versiją, kad R. P. galėjo sužaloti jo trejų metų vaikas, nes, kaip nurodė tėvas, vaikas eina miegoti nuo 21 iki 22 val., o konfliktas tarp jo ir sutuoktinės vyko gerokai vėliau, be to, nei kaltinamoji, nei pats R. P. nenurodė, kad nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas dar prieš jų konfliktą. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė savo vyrui ranka per veidą, nagu apdraskydama jam nosį, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydama jo sveikatą. Kaltinamosios veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
I. P. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
I. P. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju R. P., nukentėjusiojo teigimu, jam žala nepadaryta. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamajai atleido ir pretenzijų jai neturi. Nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, augina du vaikus, prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamoji I. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 38 straipsnio 1 dalį, atleisti kaltinamąją I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
I. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju R. P., baudžiamąją bylą I. P. nutraukti.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, panaikinti.
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 3 d., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 4 d., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.