- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-16
- Bylos Nr.
- 1A-271/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Viktoras Kažys, Vytas Milius (pran.)
- Nuteistasis
- T., T. Š.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vyto Miliaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalyje 9 punkte ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Be to, teismo nuosprendžiu T. Š. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, tačiau nuosprendis šioje dalyje nėra skundžiamas.
Iš T. Š. priteista 885 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t.y. 2007m. rugpjūčio 19 d., apie 2 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės siekdamas užvaldyti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusiąją Ž. B. ir tyčia smogė jai peiliu į krūtinę tuo padarydamas nukentėjusiajai durtinę – pjautinę krūtinės dešinės pusės žaizdą su dešinio plaučio pažeidimu, tai yra padarė realiai gresiantį gyvybei sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, T. Š. buvo kaltinamas tuo, kad tikslu užvaldyti svetimą turtą užpuldamas Ž. B., grasindamas peiliu jai peiliu bei suduodamas peiliu smūgį į krūtinę, tuo pačiu pasikėsino pagrobti jos rankinę su joje buvusiais daiktais, viso 2490 litų vertės, bet šioje pasikėsinimo stadijoje, išsigandęs dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo jis savanoriškai atsisakė pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką-plėšimą, daiktų iš nukentėjusios nepagrobė ir iš įvykio vietos pabėgo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. Š. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, paskiriant švelnesnę nei įstatymo numatyta, bausmę. Nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas dėl neteisingai paskirtos ir aiškiai per griežtos bausmės, kad skiriant bausmę buvo pažeisti BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai.
Apeliantas pabrėžia, jog teismas nepagrįstai neįžvelgė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismo išvada apie tai, kad jis prisipažino savo kaltę tik dalinai, paneigtina jo parodymais, duotais 2007 m. rugpjūčio 21d. (t.l, b.l. 70). Teismo posėdžio metu jis negalėjo paaiškinti įvykių nuo to momento, kuomet išsitraukė peilį, nes nieko neprisiminė (po patirtų gavos smegenų traumų, susirgus psichine liga bei pastoviai vartojant vaistus, atmintis tapo visiškai bloga). Būtent todėl teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. spalio 30 d. duotus parodymus, apeliantas juos patvirtino. Lygiai taip pat jis būtų patvirtinęs ankstesnius, t.y. 2007 m. rugpjūčio 21 d., duotus parodymus, kuriais jis pilnai prisipažino, tačiau teismas jų nepagarsino. Taigi dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, todėl savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, o dėl sunkios materialinės padėties su ligonių kasa sudarė susitarimą, pagal kurį įsipareigojo žalą atlyginti išdėstant mokėjimo terminus. Vadovaujantis BK 59 straipsniu yra pagrindas šias aplinkybes pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Be to, pagal BK 59 straipsnio 2 dalį atsakomybę lengvinančia aplinkybe galėtų būti pripažinta ir jo sveikatos būklė bei 70 procentų nedarbingumas iki 2045 metų.
Skiriant bausmę teismas nepagrįstai charakterizavo apeliantą tik neigiamai ir nurodė, kad anksčiau jis buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, tačiau netaikė BK 97 straipsnio 6 dalies, nors teistumas buvo išnykęs, taip pat nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė apeliantą tik teigiamai apibūdinančią charakteristiką išduotą jo darbdavio – (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 11).
Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad apelianto sutuoktinė - L. Š. yra neįgali, nuo vaikystės serga sunkia – psichine liga, tik maža dalimi (20 procentų) darbinga ir nuo santuokos sudarymo buvo apelianto išlaikoma (t.2, b.l. 27-28).
Apelianto manymu, teismas jo atžvilgiu galėjo pritaikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlygintai turtinei žalai ir kaltininkui išlaikant asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis neneigia teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, taip pat sutinka su veikos kvalifikavimu, tačiau ginčija teismo išvadas dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų bausmės paskyrimo motyvų.
Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į šioje konkrečioje byloje nuteistojo T. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančias ir kitas teismo nuosprendyje paminėtas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (taip pat ir ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.). Taigi, teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis praeityje buvo teistas, kad ne kartą baustas administracine tvarka, nepaisant to, ar teistumas bei administracinės nuobaudos yra išnykusios, ar ne, nes šios aplinkybės rodo, jog kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki inkriminuotos nusikalstamos veikos, o tai liudija apie padidintą jo pavojingumą visuomenei. Šias aplinkybes teismas įvertino deramai ir todėl galėjo neminėti iš esmės teigiamos darbdavio charakteristikos, kuri, kolegijos pastebėjimu, buvo pateikta tik apie darbinę nuteistojo veiklą per pakankamai trumpą laikotarpį.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau apeliantas prašo pripažinti tokia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko prisipažinimas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme yra esminių bylos aplinkybių prisipažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Tokia aplinkybė teismų praktikoje nėra pripažįstama lengvinančia tuomet, kai kaltininko parodymai yra keičiami skirtingų apklausų metu, nėra nuoseklūs, nuoširdūs ir duodami po to, kai byloje surenkami kiti kaltininko kaltę patvirtinantys duomenys, kurie ir sąlygoja duodamų parodymų turinį. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis buvo kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, be to, savo parodymus davė teisme. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teisme jis patvirtino 2007 m. spalio 30 d. vykusios apklausos metu duotus parodymus, nes tik šie parodymai teisme buvo perskaityti, tačiau lygiai taip pat jis būtų patvirtinęs ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. parodymus, jei tik šie būtų perskaityti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teisme buvo tiriamos iš dalies skirtingų parodymų davimo aplinkybės jau minėtų apklausų metu, tačiau nuteistasis pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad reikia vadovautis paskutiniaisiais parodymais, nes iš pradžių jis bandė meluoti ir tik paskui pasakė visą tiesą (t.2 b.l. 18). Taigi, teismas vertino būtent tuos parodymus apie kuriuos apeliantas kalbėjo kaip apie teisingus, tačiau juose smūgio peiliu apeliantas iš esmės nepripažino, nukentėjusioji, anot apelianto, buvo sužalota, kai jis laikė įrėmęs peilį jai į krūtinę ir ši kažkaip tai pasimuistė.. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai nebuvo visiškai nuoširdūs ir netgi pats nuteistasis pripažino, jog dėl kai kurių aplinkybių melavo. Be to, teismas negali padaryti išvados, kad apeliantas parodymus davė savo noru, o ne dėl to, kad byloje buvo surinkti kiti jo kaltę patvirtinantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, teismas negali konstatuoti BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai, iš dalies atlygino nukentėjusiosios gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, kad tik iš dalies yra darbingas ir išlaiko nedarbingą sutuoktinę. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistuoju, kad šioje byloje buvo pagrindas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tokią išvadą galima būtų daryti jau vien todėl, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajai padarytą tiesioginę žalą. Ligonių kasų išlaidos nukentėjusiojo gydymui, net ir tuo atveju, kai nėra atlyginta jokia jų dalis ir nėra susitarimo dėl likusios žalos dalies atlyginimo išdėstant mokėjimo grafiką, neturi būti esmine kliūtimi pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jei atlyginta tiesioginė žala nukentėjusiajam. Nagrinėjamoje byloje tokia žala atlyginta, be to, nuteistasis atlygino didesnę dalį nukentėjusios gydymo išlaidų ir su Valstybine ligonių kasa sudarė susitarimą dėl likusios dalies žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į visa tai, ir vertinant kaltininko pastangas bei realias galimybes atlyginti likusią padarytos žalos dalį, teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Priešingu atveju, net ir atsižvelgus į minėtą aplinkybę skiriant bausmę, bet nepripažinus šios jos lengvinančia kaltininko atsakomybę aplinkybe, taip kaip pasielgė pirmosios instancijos teismas, būtų nukrypta nuo susiklosčiusios teismų praktikos taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, be to, tokiu būdu būtų formuojama ydinga teismų praktika.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo sveikatos būklę, taip pat ir aplinkybę, jog pastarasis išlaiko nedarbingą sutuoktinę. Pripažinti šias aplinkybes lengvinančiomis nuteistojo atsakomybę aplinkybėmis teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo.
Už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, t. y. nusikaltimą, kuris yra numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, yra nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Jos minimali riba yra dveji metai, o maksimali – dvylika metų. Apygardos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra pusantrų metų mažesnė, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas jau minėtas aplinkybes ir pripažinusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę, negali konstatuoti, kad paskirtoji bausmė yra netinkama ar aiškiai per griežta. Jos dar labiau švelninti, ar skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, teismas neįžvelgia pagrindo.
Todėl, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti:
pripažinti T. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.