Telšių apylinkės teismo nutarimas

2014-09-22 · Byla Nr. A2.6.-689-971/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
A2.6.-689-971/2014
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00549-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Pažeidėjas
T. V.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-689-971/2014
Proceso Nr. 4-47-3-00549-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5; 52.3 (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugsėjo 22 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. V., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei A. K., suinteresuotam asmeniui, transporto priemonės savininkei, R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. V., gim. (duomenys neskelbtini)a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, besimokantis VšĮ (duomenys neskelbtini) 3 kurse, nevedęs, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014-04-10 apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo atstumo ir, išbandydamas automobilio stabdžius, nespėjo sustabdyti transporto priemonės, todėl atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, žmonės nenukentėjo. Automobilio vairuotojas, nepranešęs policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais T. V. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. V. savo kaltę dėl padarytų pažeidimo pripažino, parodė, kad 2014-04-10, (duomenys neskelbtini)., buvusioje vairavimo mokymo aikštelėje, bandė automobilio stabdžius. Važiuojant automobiliu, pradėjus stabdyti, iš stabdžio vamzdelio ištrūko jungtis ir dingo stabdis, bandė pasukti automobilį, bet atsitrenkė į medį. Medžiui šiek tiek žievė įsibrėžė, o automobiliui išdužo lempa ir priekinis bamperis šiek tiek įsibrėžė. Policijos apie įvykį neinformavo, nes toje vietoje nevyksta eismas, ten – ne kelias, pašalinių asmenų, be kartu su juo buvusiu grupioku, nebuvo, aikštelė buvo tuščia, įvykio metu joks asmuo nenukentėjo. Tuo metu manė, jog policijai pranešti nereikia, nes niekas nenukentėjo, tik automobilis buvo šiek tiek apgadintas. Be to, iš dalies bijojo kviesti policijos pareigūnus, kad neatimtų vairuotojo pažymėjimo. Automobilis priklauso jo mamai. Grįžęs namo, apie įvykį pasakė mamai. Ji matė apgadintą automobilį, jokių pretenzijų nereiškė, tik paklausė, kas atsitiko. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi.

Suinteresuotas asmuo, transporto priemonės savininkė, R. V. parodė, kad įvykio dieną sūnus (T. V.) išvažiavo su jos mašina, o kai parvažiavo, pamatė, jog išdaužta automobilio lempa. Jo paklausus, kas nutiko, sūnus papasakojo, jog Varniuose ar Gintaluose kažkas nutiko automobilio stabdžiams, jis bandė stabdyti ir įpuolė į medį. Automobilis sugadintas nežymiai – išdaužtas lempos stiklas, šiek tiek matosi įlenkimas. Sūnui dėl apgadinto automobilio jokių pretenzijų nereiškia. Ji su automobiliu nevažinėja, neturi vairuotojo pažymėjimo, tik sūnus važinėjasi minėtu automobiliu, kurį jis iš savo pinigų ir nusipirko, o jos vardu tik užregistravo. Automobilis registruotas jos vardu, nes draudimas pigesnis buvo, tada sūnus buvo jaunas, o kad įvyks toks įvykis negalvojo.

Protokolą surašiusios institucijos atstovė prašė patraukti T. V. administracinėn atsakomybėn, kadangi T. V. su pažeidimu sutiko, prisipažino padaręs eismo įvykį, apgadinęs automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalinęs, nes bijojo atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 234 punkte numatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, o tų pačių taisyklių 250 punkte nurodyta, kad asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, teismas sprendžia, kad T. V. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.

T. V. posėdžio metu paaiškino, kad 2014-04-10 buvusioje vairavimo mokymo aikštelėje, bandydamas automobilio stabdžius, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į medį, dėl ko buvo apgadintas jo mamai R. V. priklausantis automobilis, o medžiui, į kurį atsitrenkė, apgadinta žievė. Iš esmės analogiškas aplinkybes T. V. nurodė ir 2014-04-28 paaiškinime (b.l. 8). Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta ne tik R. V. priklausanti transporto priemonė, bet ir medis, patvirtina paties T. V. parodymai, minėtas jo 2014-04-28 paaiškinimas policijai, 2014-04-28 vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinis pranešimas (b.l. 5), taip pat prie eismo įvykio vietos schemos esanti foto lentelė (b.l. 20-21). Ta aplinkybė, kad nei R. V. dėl automobilio apgadinimo, nei Varnių seniūnija dėl medžio apgadinimo (b.l. 22, 23, 46) nereiškia pretenzijų, T. V. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. Be to, minėto straipsnio dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, - užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas.

Teismas atkreipia dėmesį į R. V. nurodytos aplinkybės, kad automobilis buvo įregistruotas jos vardu tik dėl pigesnio draudimo, ir pažymi, kad gudraujant, siekiant palankesnių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų ir tik dėl to automobilį registruojant kito asmens vardu, asmenys turi prisiimti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Nors T. V. buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo registruotas kito asmens – šiuo atveju jo mamos R. V. – vardu, į tai, kad buvo apgadintas ne tik automobilis, bet ir medis, T. V. apie eismo įvykį privalėjo pranešti policijai.

T. V. nurodyti teiginiai, jog jis nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, vertintini kritiškai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vairuotojo pažymėjimą T. V. gavo mažiau nei prieš metus – 2013-10-31, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis per tiek laiko galėjo pamiršti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Be to, teismo posėdžio metu T. V. nurodė, kad apie įvykį policijai nepranešė ir dėl to, jog bijojo gresiančios administracinės atsakomybės ir vairuotojo pažymėjimo praradimo.

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad T. V., nesuvaldęs automobilio ir atsitrenkęs į medį, nors ir pamatęs, kad apgadino savo mamos automobilį ir medį, nepranešęs apie tai policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padarytų pažeidimų kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-7-4-2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. V. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas jo mamai priklausantis automobilis ir medis, nei dėl automobilio, nei dėl medžio apgadinimo pretenzijų T. V. nėra pareikšta. T. V. dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, mokosi profesinėje mokykloje ir siekia įgyti specialybę, administracine tvarka anksčiau nebaustas, pažeidimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti T. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus minimalią baudą, o dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paskyrus mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30, 30¹ straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutarė:

T. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (28 eurų) dydžio baudą;

T. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant LR ATPK 30¹ straipsnį, paskirti administracinę nuobaudą – 500 Lt (144 eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir T. V. skirti galutinę nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) (144 eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė