Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-26 · Civilinė byla Nr. 2A-21-186/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-26
Bylos Nr.
2A-21-186/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas (pran.)
Ieškovas
V. D.
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-21-186/09Procesinio sprendimo kategorijos: 121.18, 129.4, 129.15 (S)
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2009 m. sausio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei

dalyvaujant ieškovui V. D.

atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Margaritai Čebelienei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams antstoliui D. S. ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo. Tretysis asmuo 404-oji daugiabučio namo savininkų bendrija.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. D. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo antstolio D. S. 2320,60 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2004 m. vasario 6 d. iki 2006 m. balandžio 5 d., tai yra 232,60 Lt, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 100 Lt ieškovo sumokėtų antstoliui už jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu solidariai iš ieškovo ir A. J. trečiojo asmens 404-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) naudai priteisė 2390 Lt žalos atlyginimo ir 650 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3040 Lt bei nustatė terminą žalai atlyginti - 1 metus ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 25 d. priėmė nutartį, kuria pakeitė priteistos žalos dydį ir priteisė viso 12 818,31 Lt, o kitoje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikino ir ieškinį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso tvarka, o Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Ieškovas teigė, kad antstolis D. S. , nesuėjus teismo nustatytam žalos atlyginimo terminui, 2004 m. vasario 6 d. ir 2004 m. vasario 10 d. neleistinai nurašė nuo ieškovo sąskaitos 15 138,90 Lt, įskaitant 2320,60 Lt dydžio vykdymo išlaidas, kurios 538 Lt viršijo 2005-10-27 sprendimų vykdymo instrukcijoje Nr. 1R-352 nustatytą leistiną vykdymo išlaidų dydį. Ieškovas nurodė, kad raginimas nei buvo įteiktas jam asmeniškai, nei išsiųstas registruotu laišku, nes šios aplinkybės nebuvo užfiksuotos vykdomajame rašte. Nurodė, kad antstolis vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė neteisėtai, nes nebuvo suėjęs jo vykdymo terminas, be to antstolis neatliko pirminių vykdymo veiksmų, neatsiuntė ieškovui turto arešto akto, neteisėtai nuo ieškovo sąskaitos nurašė visą pensiją, gautą už vasario mėnesį, neišaiškino ieškovui antstolio veiksmų apskundimo tvarkos. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam turi būti priteista iš antstolio 100 Lt, kuriuos jis, vykdydamas Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartį, sumokėjo antstoliui už jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi antstolio patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo buvo panaikintas.

Atsakovai antstolis D. S. ir UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, tretysis asmuo 404-oji DNSB prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas atsakovams dėl 2320,60 Lt žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo ir šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - iš atsakovo D. S. ieškovui priteisė 392,26 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos bei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, 11,76 bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 8 d. nutartyje konstatavo, kad antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti pagrįstai, tačiau vykdymo išlaidas pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą pažeisdamas CPK 611 str., tai yra raštu nepasiūlęs skolininkui jas sumokėti. Apylinkės teismas nagrinėdamas bylą iš naujo dalyje, kurią 2008 m. vasario 8 d. nutartyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, nustatė, kad antstolio priskaičiuotoje 2320,61 Lt vykdymo išlaidų sumoje yra 354,04 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Teismas nurodė, kad LR teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje vykdymo išlaidų dydžiai yra nustatyti įskaitant visus privalomus mokesčius, tame tarpe ir pridėtinės vertės mokestį. Todėl teismas padarė išvadą, jog 354,04 Lt pridėtinės vertės mokesčio į vykdymo išlaidas įskaičiuota nepagrįstai, ko pasėkoje iškilo antstolio deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

Apylinkės teismas nurodė, kad pagal Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 6 p. šalys turi susitarti dėl termino, kuris yra skaičiuojamas nuo draudimo sutarties pabaigos. Kadangi nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių dėl kokio konkretaus termino privalomojo draudimo sutarties šalys (antstolis ir UAB DK „PZU Lietuva“) susitarė, teismas padarė išvadą, kad pareikalavimo laikotarpis, taikant analogiją, ribojamas trejų metų terminu nuo draudimo sutarties pabaigos (CK 1.125 str. 8 d.), todėl jis nėra praleistas. Teismas antstolio veiksmus pripažino draudiminiu įvykiu, tačiau dėl Draudimo polise Nr. 000186 nustatytos 1000 Lt dydžio frančizės, reikalavimą atlyginti 354,04 Lt dydžio žalą bei iš to kylančius kitus reikalavimus atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmetė ir šią sumą priteisė tiesiogiai iš atsakovo antstolio D. S. .

Teismas taip pat priteisė iš atsakovo D. S. 5 proc. metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.) už 2 metus ir 58 dienas nuo priteistų 354,04 Lt, iš viso 38,22 Lt bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pradedant jas skaičiuoti nuo 2006 m. balandžio 19 d., tai yra nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kaip tai numatyta CK 6.37 str. 2 d., o ne kaip prašė ieškovas nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

Ieškovas V. D. padavė apeliacinį skundą. Prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o ieškinį tenkinti pilnai. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjant bylą trečiojo asmens 404-osios DNSB atstovas - bendrijos pirmininkas G. T. nurodė, jog atsakovui antstoliui D. S. kartu su vykdomuoju raštu įteikė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį. Apeliantas pažymi, kad antstolis žinojo apie 1 metams ir 6 mėnesiams atidėtą žalos atlyginimą, tačiau šio termino nesilaikė. Ieškovas skunde nurodo, kad raginimas įvykdyti sprendimą geruoju turi būti įteikiamas skolininkui asmeniškai arba išsiųstas registruotu laišku (CPK 657 str. 1 d.), tačiau šiuo atveju raginimas buvo įteiktas apelianto žmonai. Skunde teigiama, kad antstolis neteisėtai prieš tai nepatikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių pradėti vykdymo, nuo ieškovo sąskaitos nurašė 15 138,92 Lt. Ieškovas nurodo, kad teismas nepriėmė jo prašymo kreiptis į LR Konstitucinį teismą ir nepasisakė apie tai sprendime. Teismas, teigiama skunde, priteisė ieškovui pridėtinės vertės mokestį, nors ieškovas to neprašė. Apeliantas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl ieškovo parengiamojo posėdžio metu pateikto prašymo priteisti iš antstolio 5000 Lt neturtinės žalos tuo atveju, jei nebus patenkintas ieškinys.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad esant teismo išduotam vykdomajam raštui antstolis turėjo teisėtą pagrindą jį priimti ir pradėti vykdymo veiksmus, be to raginimas ieškovui buvo įteiktas tinkamai, įteikiant jį kartu su ieškovu gyvenančiam jo šeimos nariui, ką konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 8 d. nutartimi. Atsakovas pažymi, kad minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas tik dalyje dėl vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo, todėl ieškovas netinkamo raginimo įteikimo klausimo apskritai neturėtų kelti. Atsakovas taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl antstolio neteisėtų veiksmų, tai yra 354,04 Lt dydžio vykdymo išlaidų išieškojimo iš ieškovo, pripažinimo draudiminiu įvykiu, nes reikalavimas dėl žalos atlyginimo nebuvo pareikštas draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu, tai yra iki 2005 m. gruodžio 31 d. (Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 6 ir 8 p.).

Atsakovas antstolis D. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu iš ieškovo ir A. J. solidariai priteisė 2390 Lt žalos atlyginimo ir 650 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3040 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 25 d. nutartimi priteistą sumą padidino iki 12 818,31 Lt. 2003 m. gruodžio 31 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 12818,31 Lt išieškojimo, kurį 2004-01-20 priėmė vykdyti antstolių N. Š. ir D. S. kontora. Antstolis D. S. , vykdydamas šį dokumentą, patvarkymu areštavo V. D. sąskaitoje esančias lėšas ir 2004 m. vasario mėn. į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesti 15138,92 Lt, tame tarpe 2320,61 Lt vykdymo išlaidų. 2004 m. kovo 12 d. antstolis patvarkymu vykdomąjį dokumentą grąžino teismui po įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 12 d. nutartimi sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutarties vykdymą, o 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikino, pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikė sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigojo trečiąjį asmenį 404-ąją DNSB grąžinti ieškovui 9778,31 Lt. Vykdymo išlaidų klausimas šia nutartimi spręstas nebuvo.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu ieškiniu ieškovas prašo iš antstolio D. S. priteisti 2320,60 Lt žalos atlyginimo - išieškotas vykdymo išlaidas. Ieškinį argumentuoja tuo, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes nesilaikė nuosprendžiu nustatyto 1 m. 6 mėn. termino priteistai žalai atlyginti, pažeisdamas LR CPK reikalavimus neįteikė ieškovui raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, neteisėtai nukreipė išieškojimą į apelianto pensiją. Tie patys argumentai pakartoti šiame apeliaciniame skunde, analogiški argumentai taip pat buvo išdėstyti ieškovo apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimo. Visus apelianto argumentus Vilniaus apygardos teismas (apeliacinė instancija) išnagrinėjo spręsdamas pirmąjį apeliacinį skundą ir 2008 m. vasario 8 d. nutartyje pripažino, kad ieškovui nustatytas žalos sumokėjimo terminas yra susijęs su paskirta bausme, o antstolis šios nuosprendžio dalies nevykdė, kad vykdomasis raštas dėl priteistos žalos išieškojimo išduotas teisėtai, o esant išduotam vykdomajam raštui antstolis D. S. turėjo teisėtą pagrindą priimti išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas tinkamai pagal LR CPK 657 ir 123 str. nuostatas, kad išieškojimas nebuvo neteistai nukreiptas į skolininko V. D. gaunamą pensiją, kad pagrįstai netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 100 Lt antstoliui priteisto žyminio mokesčio priteisimo. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 8 d. nutartimi antstolio veiksmus pripažino teisėtais, o ieškovo argumentus – nepagrįstais. 2008 m. vasario 8 d. nutartis įsiteisėjo, neapskųsta ir yra galiojanti. LR CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p. įtvirtinta nuostata, kad negali būti pakartotinai nagrinėjamas ginčas (ieškininis reikalavimas) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, jei šis reikalavimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Nagrinėjamoje byloje, esant įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 8 d. nutarčiai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą iš naujo, pagrįstai ją nagrinėjo tik toje apimtyje, kurios neišsprendė apeliacinės instancijos teismas ir nurodė iš naujo nagrinėti apylinkės teismui – t.y. dėl antstoliui priklausančių vykdymo išlaidų dydžio bei dėl antstolio ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Išnagrinėjęs bylą dalyje dėl vykdymo išlaidų dydžio apylinkės teismas nustatė, kad antstolis neteisėtai prisiskaičiavo 354,04 Lt - (pridėtinės vertės mokestį) ir šią sumą priteisė ieškovui. Ieškovo apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl priteistos vykdymo išlaidų dalies dydžio. Apeliantas reikalauja priteisti visas vykdymo išlaidas kaip žalą, tačiau išdėsto argumentus, kurie jau atmesti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartimi ir šioje nutartyje pakartotinai svarstomi negali būti. Vienintelis naujas apelianto argumentas yra tai, kad teismas priteisė jam pridėtinės vartės mokestį, kurio ieškovas neprašė. Argumentas nėra pagrindas panaikinti arba pakeisti skundžiamą sprendimą, nes teismas, priteisdamas antstolio neteisėtai prisiskaičiuotą pridėtinės vartės mokestį patenkino ieškinį iš dalies, kaip tai yra numatyta LR CPK 270 str. 5 d. 1 p. Pagal LR CPK 320 str. nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą privalo nagrinėti neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro jo faktinis ir teisinis pagrindas. Esant tokiai procesinei situacijai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas reikalavimo priteisti žalą (išieškotas vykdymo išlaidas) dalyje paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl ieškovo parengiamojo posėdžio metu pateikto prašymo priteisti iš antstolio 5000 Lt neturtinės žalos tuo atveju, jei nebus patenkintas ieškinys. Skundžiamame sprendime šiuo klausimu iš tikro nėra pasisakyta, tačiau tokia aplinkybė nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Aptariamas ieškovo rašytinis prašymas prijungtas prie bylos protokoline nutartimi 2008 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje kaip rašytinis paaiškinimas. Argumentų dėl šios protokolinės nutarties nepateikta. Prašymas yra alternatyvus, grindžiamas tais pačiais ieškinio argumentais, neturtinės žalos priteisimo nei faktinis, nei juridinis pagrindas nenurodytas, prašymas neįformintas kaip ieškininis reikalavimas (LR CPK 111 ir 133 str.), žyminiu mokesčiu neapmokėtas. Esant byloje tokiam prašymui-paaiškinimui, teismas sprendime neturėjo dėl jo pasisakyti kaip dėl savarankiško ieškininio reikalavimo. Šitaip nutardama dėl aptariamo prašymo, o taip pat dėl aukščiau aptartų apeliacinio skundo argumentų bei jo ribų, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad tame pačiame 2008 m. gegužės 29 d. apylinkės teismo posėdyje ieškovui buvo pasiūlyta sukonkretinti reikalavimų apimtį ir pasirūpinti atstovavimu byloje. Ieškovas šia teise nepasinaudojo, o bylos nagrinėjimą tokiu pagrindu galima atidėti tik vieną kartą (LR CPK 161 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar nepažeistas LR Konstitucijos 109 str. įteikiant skolininkui raginimą pagal LR CPK 123 str. Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepriėmė analogiško prašymo ir skundžiamame sprendime dėl jo nepasisakė. Apelianto argumentas nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas ir neturėjo dėl ieškovo prašymo pasisakyti sprendime, kadangi jį išsprendė protokoline nutartimi 2008 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdyje. Civilinio proceso įstatymas nenustato, kiek kartų dalyvaujantis byloje asmuo gali pateikti prašymą kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą, todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje dar kartą pasisako dėl ieškovo prašymo. Kaip jau nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartyje, prašymas netenkintinas, nes pagal šios bylos aplinkybes nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad CPK 123 str. prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Apelianto nurodomoje LR CPK 657 str. 1 d. nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui siunčiamas registruotu aišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Nagrinėjamu atveju antstolis pasirinko raginimo išsiuntimą registruotu laišku. Šioje byloje, sprendžiant klausimą, ar registruotu laišku siųstas raginimas ieškovui buvo įteiktas tinkamai, taikytas LR CPK 123 str. kuriame įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Teismai konstatavo, kad raginimas įteiktas tinkamai. Ieškovas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar nepažeistas LR Konstitucijos 109 str. įteikiant skolininkui raginimą pagal LR CPK 123 str. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai [...] (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 str. 1 d.). Konstitucinio Teismo kompetencijoje nenumatyta spręsti dėl teisės normos taikymo konkrečioje civilinėje byloje pagrįstumo. Ieškovo prašyme nesuformuluotas tinkamas pagrindas kreiptis išaiškinimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismą. Remiantis išdėstytais motyvais prašymas netenkinamas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl antstolio neteisėtų veiksmų pripažinimo draudiminiu įvykiu. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nustato apeliacinis skundas. Kadangi sprendimo dalis dėl antstolio veiksmų pripažinimo draudiminiu įvykiu, neapskųsta, atsakovo argumentai šiuo klausimu nenagrinėjami.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Virginija VolskienėTatjana Žukauskienė