Telšių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – D. K. gynėjui advokatui Gintarui Keliauskui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ atstovas Stasys Naujokas nurodė, kad nors taikomas atitinkamas gydymas, tačiau D. K. elgesio nepavyksta koreguoti. Nuo 2024 m. spalio mėnesio, kai D. K. buvo sušvelninta priverčiamoji priemonė – stacionarinis stebėjimas pakeistas ambulatoriniu stebėjimu, asmuo apgyvendintas (duomenys neskelbtini), praėjus vos savaitei, asmuo tapo vėl agresyvus, keliantis grėsmę tiek aplinkiniams, tiek sau. Grasina (duomenys neskelbtini) personalui, yra impulsyvus, teigia, kad nusižudys. Nuo 2024 m. spalio mėnesio jau antrą kartą dėl sveikatos būklės yra gydomas psichiatrinėje ligoninėje.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė Laisvida Sabaliauskienė prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti baudžiamuoju įstatymu uždraustą pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, pirma, asmens psichinė sveikata, antra, su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Telšių rajono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. M1-451-339/2018, D. K. pripažintas ribotai pakaltinamu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nenustatant konkretaus termino.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi D. K. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)).

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuris Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartimi pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi D. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamą vietą ((duomenys neskelbtini)) ir gydymas taikomas iki šiol.

Pareiškėjos atstovo, D. K. gydančio gydytojo Stasio Naujoko paaiškinimu, asmens būklė, taikant jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – teigiamų sveikatos pokyčių nepavyksta pasiekti. Po priverčiamosios medicininės priemonės sušvelninimo ir D. K. apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) praėjus vos savaitei jo elgesys pradėjo kelti grėsmę aplinkiniams, personalui, o taip pat ir jam pačiam. (duomenys neskelbtini) informacijoje konstatuojama, jog nuo pat grįžimo iš (duomenys neskelbtini) dienos D. K. labai dažnai pažeidinėja globos namų gyventojų vidaus tvarkos taisykles, neklauso darbuotojų nurodymų, atsisako vartoti jam paskirtus medikamentus, reikalauja kviesti greitąją medicinos pagalbą, o įstaigos gydytojams konstatavus, jog skubi medicinos pagalba nereikalinga, grasina fiziniu susidorojimu, mėto baldus, tranko duris, stumdo darbuotojus, grasina su jais susidoroti ir pan. Skyriaus, kuriame gyvena D. K., gyventojai taip pat jaučiasi nesaugiai, patiria emocinius sukrėtimus.

Gydytojų konsultacines komisija 2024 m. gruodžio 16 d. vertino D. K. būklę ir nustatė, kad paciento būklė pavojinga aplinkiniams, dažnai grasina jiems susidorojimu, grasina nusižudyti. Taikomas gydymas neduoda rezultatų. Pacientas išlieka impulsyvus, nevaldantis emocijų, dėl ko kyla grėsmė darbuotojams ir kitiems gyventojams.

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. K. psichikos būklė vertintina kaip pablogėjusi, pavojinga aplinkiniams ir jam pačiam. Darytina išvada, kad dėl taikomo gydymo D. K. socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs ir jam pritaikytas gydymas negali būti taikomas ambulatorinėmis sąlygomis. Dėl psichikos būklės pablogėjimo šiuo metu jis gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pripažintina, kad gyvenant (duomenys neskelbtini), kyla grėsmė tiek aplinkiniams, tiek jam pačiam, neužtikrinamas tinkamas asmens gydymas. Teismas sprendžia, jog esant nustatytam D. K. psichinės būsenos pablogėjimui, jo priverstinį stebėjimą ir gydymą užtikrinti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis nėra galimybės, todėl teikimas yra pagrįstas ir priverstinio gydymo bei stebėjimo režimas pakeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 440 straipsniu,

nutaria:

UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ teikimą tenkinti.

D. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą ((duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini).) pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.