- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-03
- Bylos Nr.
- II-245-1054/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00018-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovei E. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. V. skundą dėl Institucijos 2021 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 84-ANR_N-262-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 84-ANR_N-262-2021 (toliau – Nutarimas) pareiškėjas V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. Skundžiamame Nutarime nurodyta pažeidimo, už kurio padarymą nubaustas pareiškėjas, esmė, jog 2021 m. balandžio 7 d., 01 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), važiavo su automobiliu šaligatviu. Nutarime nurodyta, jog tokiais veiksmais V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 124 punktą. Protokole nurodyta, kad V. V. važiavo automobiliu FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. skundu prašo teismo panaikinti Institucijos 2021 m. gegužės 24 d. priimtą Nutarimą, kuriuo pareiškėjas nubaustas 60 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu Nutarimu, kadangi nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi yra pareiškėjas, balandžio 7 d. buvo ilgai dirbama, nes buvo vežamos prekės, automobilis važiavo (duomenys neskelbtini), kur išklotos trinkelės, kurios jungiasi su šaligatviu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą Nutarimą. Nurodo, kad pareiškėjas V. V. savo skunde iš esmės pripažįsta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, kadangi nurodė, jog (duomenys neskelbtini) automobiliu buvo dirbama ilgai ir automobiliu buvo vežamos prekės adresu (duomenys neskelbtini), kieme.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. V. palaikė savo skundą ir jo reikalavimus, prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu. Teismo posėdžio metu papildomai pareiškėjas paaiškino, kad yra bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius, bendrovė nuomojasi patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog bendrovei nuomos sutarties pagrindu priklauso ir žemės sklypo dalis prie nuomojamo pastato. Dalis šio žemės sklypo prie įėjimo į pastatą iki šaligatvio yra išklota trinkelėmis, kitoje dalyje yra žolė. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės automobilis stovėjo ant trinkelių prie įėjimo ant pastato, nebuvo važiuota šaligatviu, o automobilis važiavo pieva per žolę žemės sklypu, kuris nuomos teise priklauso bendrovei. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nuotraukoje (Google žemėlapiai (70 b. l.) parodė automobilio važiavimo trajektoriją ir kryptį (nuo pastato per žolę į Vilniaus gatvę, pažymėta nuotraukoje). Pareiškėjas nurodė, kad policijos pareigūnai jį sustabdė vėliau, nei buvo užfiksuotas tariamas pažeidimas – ne Vilniaus gatvėje, o Gedimino gatvėje prie bažnyčios. Pareiškėjas nurodė, kad buvo važiuota apie 24 h kai miesto gatvės tuo metu jau nebuvo apšviestos ir pareigūnai galėjo nematyti, kurioje tiksliai vietoje buvo važiuota automobiliu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tariamo pažeidimo užfiksavimo metu ant bendrovės nuomojamo pastato esanti vaizdo kamera nebuvo dar įjungta.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai matė ir patvirtino, kad buvo važiuota šaligatviu, nurodė automobilio važiavimo maršrutą. Šaligatvis yra skirtas pėstiesiems eiti, o ne automobiliams važiuoti, todėl pareiškėjas nubaustas pagrįstai. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas nėra išlikęs, jis saugomas tik mėnesį laiko. Tuo metu kai buvo surašytas skundžiamas Nutarimas dėl didelio darbo krūvio vaizdo registratoriaus įrašas nebuvo ištrauktas ir pridėtas prie bylos medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. K. (vyriausiasis patrulis) teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. patruliavo su kolega T. M. Skuodo mieste, važiuodami pastebėjo krovininį automobilį, kuris važiavo šaligatviu prie buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos pastato. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad matė, jog automobilis važiavo ne pieva, o šaligatviu. Liudytojas teismo posėdžio metu nuotraukoje (Google žemėlapiai (69 b. l.) parodė automobilio važiavimo trajektoriją ir kryptį (nuo pastato per šaligatvį į Vilniaus gatvę, pažymėta nuotraukoje).
Liudytojas T. M. (reagavimo skyriaus tyrėjas) teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. patruliavo su kolega R. K. Skuodo mieste, apie 24 h važiuodami Vilniaus gatve pastebėjo autobusiuką, kuris važiavo šaligatviu prie buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos pastato. Liudytojas teismo posėdžio metu nuotraukoje (Google žemėlapiai (69 b. l.) parodė automobilio važiavimo trajektoriją ir kryptį (nuo pastato per šaligatvį į Vilniaus gatvę, pažymėta nuotraukoje). Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, jog viso patruliavimo metu buvo filmuojama tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi, tačiau nėra aišku, ar vaizdo įrašas yra išlikęs. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad matė, jog automobilis važiavo šaligatviu. Nurodė, jog nebūtų stabdę pareiškėjo, jeigu nebūtų buvęs pastebėtas daromas pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės neigia, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nesutinka su Institucijos priimtu Nutarimu motyvuojant tuo, kad nusižengimo nepadarė, važiavo ne šaligatviu, o pieva, kuri nuomos teise priklauso jo vadovaujamai bendrovei. Atsižvelgiant į tai, prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti. Institucija, surašiusi Nutarimą, su skundu nesutiko, nurodė, jog skundžiamas Nutarimas turėtų būti paliktas galioti.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
ANK 417 straipsnio 1 dalies nuostatomis, be kita ko, važiavimas šaligatviu užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Būtent dėl minėto administracinio nusižengimo V. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 124 punkte numatyta, jog motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 66 dalies nuostatomis, šaligatvis – tai kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos; šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui Kelių eismo taisyklių nustatytais atvejais. Kelias apibrėžiamas kaip visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 3 punktas), o važiuojamoji kelio dalis – tai kelio dalis važiuoti transporto priemonėms (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 95 punktas).
Kelių eismo taisyklių 3.7 punkto nuostatomis, kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
Byloje kilo ginčas, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo šaligatviu (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 66 dalis), ar nuomojamo žemės sklypo teritorija (pieva). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis nevažiavo šaligatviu, o važiavo pieva, kuria jis turėjo teisę važiuoti, kadangi pieva yra nuomojama jo vadovaujamos bendrovės. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė nuotraukoje (Google žemėlapiai (70 b. l.) automobilio važiavimo trajektoriją ir kryptį (nuo pastato per žolę į Vilniaus gatvę, pažymėta nuotraukoje). Institucijos atstovų ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų paaiškinimais, pareiškėjas važiavo šaligatviu, liudytojai teismo posėdžio metu nuotraukoje (Google žemėlapiai (69 b. l.) parodė automobilio važiavimo trajektoriją ir kryptį (nuo pastato per šaligatvį į Vilniaus gatvę, pažymėta nuotraukoje).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą (administracinio nusižengimo protokolą, Nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, policijos pareigūnų R. K., T. M. teismo posėdyje duotus parodymus, pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašus), konstatuoja, kad kyla pagrįstos abejonės, ar pareiškėjas V. V. 2021 m. balandžio 7 d., 01 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliu šaligatviu. Teismas vertina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad pareiškėjo V. V. valdomas automobilis FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo šaligatviu. Kaip nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, tuo metu kada buvo užfiksuotas pažeidimas, buvo naktis ir teritorija jau nebuvo apšviesta miesto šviestuvais, todėl pareigūnai galėjo suklysti dėl vietos, kuria automobiliu važiavo pareiškėjas. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. K. ir T. M. teismo posėdyje patvirtino, kad matė, jog pareiškėjas V. V. automobiliu važiavo šaligatviu, tačiau pažymėtina tai, kad iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog nusižengimo padarymo laikas – 1 val. 20 min., t. y. nakties metas, tokiu metu įprastai gatvės miesto šviestuvais nebūna apšviestos. Byloje nebuvo paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl įvykio vietos apšvietimo, todėl neatmestina pareiškėjo nurodoma versija, jog pareigūnai galėjo suklysti įvertindami važiavimo automobiliu vietą, juolab, kad pareigūnai pažeidimą užfiksavo važiuodami Vilniaus gatve ir pareiškėjo vairuojamą automobilį sustabdė ne iš karto įvykio vietoje. Akcentuotina tai, jog, be liudytojų R. K. ir T. M. parodymų, byloje daugiau nėra jokių įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų aplinkybę, jog pareiškėjas V. V. 2021 m. balandžio 7 d., 1 val. 20 min. važiavo šaligatviu prie (duomenys neskelbtini), pastato. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. K. ir T. M. teismo posėdžio metu nuotraukoje parodė automobilio važiavimo trajektoriją ir kryptį (nuo pastato per šaligatvį į Vilniaus gatvę), tačiau akcentuotina tai, kad Institucija, surašydama skundžiamą Nutarimą įvykio vietos schemos, kurioje aiškiai būtų nurodyta, kurioje vietoje ir kuria kryptimi pareiškėjas važiavo automobiliu šaligatviu, nesudarė, teismui kartu su administracinio nusižengimo bylos medžiaga tokia schema nebuvo pateikta. Teismui nėra pateikti ir pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose būtų užfiksuotos įvykio aplinkybės. Byloje nėra ir vaizdo įrašo, kuris galėtų patvirtinti, kad pareiškėjas V. V. važiavo šaligatviu – aiškinantis aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išreikalauta pareigūnų „body“ kamerų vaizdo medžiaga (saugoma prie bylos viršelio), tačiau šioje vaizdo medžiagoje nėra užfiksuotas pareiškėjo V. V. važiavimo automobiliu šaligatviu faktas, o užfiksuoti tik pareigūnų pokalbiai su pareiškėju sustabdžius pareiškėjo vairuojamą automobilį gatvėje, tikrinant dokumentus bei surašant protokolą. Iš „body“ kamerų medžiagos matyti, jog pareiškėjas V. V. nuo pat pradžių nepripažino pažeidimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojais apklausti pareigūnai nurodė, jog viskas buvo filmuojama tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi, tačiau, užklausus Institucijos atstovų duomenų dėl vaizdo registratorių medžiagos, teismas buvo informuotas, jog vaizdo registratorių medžiaga nėra išlikusi, kadangi saugoma apie mėnesį laiko, o Institucijai surašant skundžiamą Nutarimą ši medžiaga nebuvo pridėta prie bylos medžiagos dėl didelio darbo krūvio. Pareiškėjas V. V. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė 2021 m. balandžio 2 d. nuomos sutartį Nr. 21-S4- su priedais, iš kurios matyti, jog nuomininkas (duomenys neskelbtini) nuomojasi iš nuomotojo Valstybės įmonės Turto bankas pastatą adresu (duomenys neskelbtini). (27-29, 32-45 b. l.). Pagal nuomos sutarties priedo Nr. 1 2.2 punktą nuomininkas apmoka išlaidas, nurodytas sutarties priedo Nr. 2 2.5 punkte (35 b. l.) – išlaidas už sniego valymą ir išvežimą, kelių barstymą smėliu ir druska, viso lauko apšvietimą, nurodomųjų ženklų įrengimą ir priežiūrą, teritorijos, įskaitant privažiavimo ir kitus kelius, šaligatvius, tvoras, vartus ir užtvarus įrengimą, priežiūrą, tvarkymą, valymą, remontą ir atnaujinimą, jeigu nuomininkas nesudaro tiesioginių šių paslaugų sutarčių. Iš minėtos nuomos sutarties matyti, kad ją pasirašė pareiškėjas V. V., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius. Byloje pateiktas automobilio „FORD TRANSIT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Taigi išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad byloje nėra paneigta pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis (duomenys neskelbtini) automobiliu važiavo pieva, esančia jo vadovaujamos bendrovės nuomojamo pastato (duomenys neskelbtini), teritorijoje, už kurios priežiūrą ir išlaidas atsakinga būtent pareiškėjo vadovaujama bendrovė.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 2AT-78-788/2016).
Šiuo atveju įvertinus tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą, jog V. V. 2021 m. balandžio 7 d., 1 val. 20 min, (duomenys neskelbtini), automobiliu važiavo šaligatviu. Institucijos pareigūnų nebuvo atlikti tyrimui reikšmingi veiksmai – suskaitmeninta pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus medžiaga ir pridėta prie nusižengimo tyrimo medžiagos, nesudaryta įvykio vietos schema, kurioje aiškiai būtų užfiksuota pareiškėjo važiavimo automobiliu vieta, trajektorija, kryptis ir kt., byloje nėra ir įvykio vietos fotonuotraukų ar pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose būtų užfiksuotos įvykio aplinkybės. Šiuo metu nebebūtų galima minėtų veiksmų atlikti net grąžinus medžiagą tyrimui papildyti Institucijai dėl objektyvių priežasčių, t. y. neišlikus įrodymams ir įrodomajai informacijai – vaizdo registratoriaus medžiagai ir kt. Iš byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymų taip pat nėra galimybės neginčijamai nustatyti V. V. važiavimo automobiliu šaligatviu fakto, kadangi byloje nepaneigta aplinkybė, jog dėl tamsaus paros meto pareigūnai važiuodami tarnybiniu automobiliu Vilniaus gatve galėjo tiksliai neįvertinti vietos, kuria buvo važiuojama automobiliu (šaligatviu ar visai šalia šaligatvio esančia pieva). Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, V. V. patraukimas administracinėn atsakomybėn dėl važiavimo automobiliu šaligatviu negalimas, nes nenustatyti visi privalomi administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
Nagrinėjamu atveju teismo konstatuotos aplinkybės leidžia teigti, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. veiksmuose buvo ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo pagrindu teismas laiko, kad Institucijos 2021 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 84-ANR_N-262-2021 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
tenkinti pareiškėjo V. V. skundą ir panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 84-ANR_N-262-2021, o administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.