Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis vedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė bauda 5 MGL, baudos nesumokėjęs teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2023 m. rugpjūčio 09 d., apie 01 val. 00 min., Telšių r., Skliausčių k. 1, vairavo automobilį "Toyota Corolla Verso“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 3,37 promilių, neblaivumas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuo pat ryto buvo namuose ir tvarkė G. automobilį. Automobiliui reikėjo pakeisti stabdžių diskus ir kaladėles. G. automobiliui buvo apgadintas ir priekinis bamperis, tačiau jo neremontavo. Po pietų pradėjo po truputį vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė alų 6 laipsnių stiprumo. Po pietų į namus atvyko D. S., kuris padėjo tvarkyti G. automobilį. D. atsivežė alaus, tačiau jo su juo kartu negėrė, t. y. alkoholinius gėrimus vartojo atskirai. Kažkur apie 17:00 val. pritrūko detalių taisomam automobiliui, todėl su vienu pažįstamu susitarė, kad atvyks pas jį į (duomenys neskelbtini) ir pasiims tas dalis. Pas pažįstamą vyko kartu su D. Pas pažįstamą vyko su G. automobiliu. Kai išvyko iš namų, tai G. automobilį vairavo jis, bet tuo metu tikrai nesijautė, kad negali vairuoti automobilio dėl girtumo. Taip pripažįsta, kad negalėjo automobilio vairuoti, nes tam neturi įgijęs teisės vairuoti, tačiau vis tiek išvažiavo iš namų. Atvykus pas pažįstamą su D. pas jį pabuvo keletą valandų. Būdami pas tą pažįstamą su D., ten vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pats gėrė alų. Asmeniškai išgėrė 2 plastikinius butelius 6 laipsnių stiprumo alaus. Sutemus (galimai jau po vidurnakčio) su D. susiruošė vykti namo. Jis sėdo už G. automobilio vairo, o D. įsėdo į priekinę keleivio sėdynę. Kai sėdo už automobilio vairo, tai jau juto, kad yra gerokai apgirtęs ir kad tikrai jau negali vairuoti automobilio, tačiau kažkaip reikėjo grįžti į namus. Iš (duomenys neskelbtini) pajudėjus iš karto įvažiavo į miško keliukus ir jais būtų parvažiavęs iki pat (duomenys neskelbtini), tačiau važiuojant tais miško keliukais pasiklydo ir įvažiavo į poilsiavietę. Matė, kad poilsiavietėje buvo kelios palapinės. Bandė išvažiuoti iš tos poilsiavietės, bet priėjo vyras, kuris atidarė dureles ir įlindęs į automobilio vidų iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktelius.

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Iš 2023 m. rugpjūčio 9 d. objektų apžiūros matyti, kad įvykio vieta yra Skliausčių k. 1, Viešvėnų sen., Telšių rajono sav. Apžiūros metu paimtas automobilis Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Liudytojo A. M. parodymai patvirtina, kad jis sulaikė kaltinamąjį, kuris neblaivus vairavo automobilį.

Neblaivumo nustatymo akte 2023 m. rugpjūčio 9 d. nurodyta, kad pirmas tikrinimas 02.10 val. - 3,42 promilių neblaivumas, antras tikrinimas 02.35 val. - 3,37 promilių neblaivumas. V. K. su tikrinimo rezultatais sutiko

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, tačiau tai neatima iš teismo teisės tokią bausmės rūšį paskirti motyvuojant savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Nagrinėjamu atveju asmuo teisiamas ne pirmą kartą. Anksčiau teistas ir jam paskirtos bausmės – baudos nėra įvykdęs, niekur nedirba. Administracine tvarka baustas ne kartą, paskirtų administracinių baudų taip pat nemoka. Tai suponuoja išvadą, kad kaltinamajam skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje negalėtų būti pasiekti skyrus kaltinamajam pačią švelniausią bausmės rūšį baudą. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pasekmes, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, skiria kaltinamajam arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaltinamsis nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

Atsižvelgiant į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę teismas skiria artimą sankcijos vidurkyje numatytą bausmę 51 parą arešto.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė visas esmines aplinkybes būtinas veikos kvalifikavimui, procesas baigtas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 34 parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnis).

Teismas nagrinėjamų aplinkybių kontekste nemato teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio ir atidėti arešto bausmės vykdymo kaip prašė prokuroras, nes, teismo vertinimu, toks atidėjimas iš esmės būtų pernelyg švelnus ir bausmės aspektu savo tikslų nepasiektų. Pažymėtina, kad kaltinamasis akivaizdžiai nesilaiko įstatymų ir nepaskyrus jam realios bausmės, jos tikslai savo tikslų nepasiektų.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 188,30 Eur dydžio bauda visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų, kad jis būtų davęs ir žinojęs, kad su jam priklausančia transporto priemone bus daroma nusikalstama veika, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertė. Kaip matyti iš EMPREKIS pažymos transporto priemonės vertė su PVM yra 3 550 Eur.

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, bet ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė trijų metų laikotarpiui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 parų areštą.

Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti 34 parų arešto.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 188,30 Eur dydžio bauda ir paskirti V. K. galutinę subendrintą bausmę 34 parų areštą ir 188,30 Eur baudą.

V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir konfiskuoti nusikaltimo priemonės – automobilio Toyota Corolla Verso, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 550 Eur.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Automobilį Toyota Corolla Verso“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam savininkui G. J..

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.