Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, T. Š. gynėjui advokatui A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, sergantis psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišrus tipas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š., dėl psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo, negalėdamas suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: T. Š. 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 18.30 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), prasilenkdamas su nukentėjusiąja G. J. (buvusi pavardė – O.), pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir ranka sugriebė G. J. už kairės rankos, o G. J. atsisakius tai padaryti, laikydamas bei tampydamas G. J. už rankos, tokiu būdu sukeldamas G. J. fizinį skausmą, toliau reikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, G. J. ir vėl nepaklusus bei bandant ištrūkti, iš savo kelnių kišenės ištraukė reples ir jas laikydamas rankoje iškėlė į viršų, o G. J. pradėjus šauktis pagalbos, nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tuo metu iš (duomenys neskelbtini), laiptinės išėjus nepažįstamam vyrui ir sušukus, G. J. paleido ir greitu žingsniu iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajai G. J. priklausantį 499 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“.

Teismo psichiatras ekspertas M. J. teismui paaiškino, kad jis atliko teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę T. Š., savo pasirašytą ekspertizės aktą patvirtina, palaiko, papildė, kad ekspertizės metu buvo įvertinti visi pateikti duomenys: bylos medžiaga, medicininė dokumentacija, tiriamasis buvo ištirtas, atliktas psichologinis ištyrimas ir, apibendrinus visus duomenis, buvo konstatuota, kad T. Š. baudžiamojo įsakymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu - šizoafektiniu sutrikimu, mišriu tipu, buvo sutrikimo paūmėjimo būsenos, psichozės būsenos, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. Š. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, negali duoti objektyvių parodymų pagal savo psichikos būseną, T. Š. rekomenduojama taikyti ambulatorinį priverstinį gydymą. Ambulatorinio psichikos būsenos stebėjimo užtenka, nes ekspertizės metu nebuvo stebima ūmių simptomų, kuriuos reiktų koreguoti stacionare, tam, kad nebūtų pablogėjimo, reikėtų užtikrinti reguliarias psichiatro konsultacijas. Teismo posėdžio metu ekspertas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Nukentėjusioji G. J. (buvusi pavardė – O.) teismui paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 18.30 val., vedžiojo šunį, grįždama namo pasižiūrėjo telefone kiek valandų, tuo metu prasilenkinėjo su T. Š. ir jis jai pasakė: „atiduok savo telefoną“. Ji pabandė nueiti, tačiau paėjus kelis metrus T. Š. griebė jai už kairės rankos, tąsė už megztinio, ji šaukėsi pagalbos. Grumtynių metu T. Š. išsitraukė reples ir jomis užsimojo. Tuomet iš laiptinės žmogus sušuko ir T. Š. ją paleido, pabėgo palikęs asmeninius daiktus. Atsakydama į papildomus klausimus nukentėjusioji teismui paaiškino, kad T. Š. reikėjo jos telefono, jis kelis kartus kartojo „atiduok“ ir bandė jį iš jos paimti, daugiau nieko jai nesakė, tik nuolat kartojo, kad ji atiduotų telefoną, kam jam jo reikia, neaiškino, tiesiog reikalavo atiduoti. Grumtynių metu T. Š. pasakė, kad turi savo telefoną, jį numetė ant žolės, bet toliau reikalavo ir nukentėjusiosios telefono. Grumtynių metu savo telefoną ji įsidėjo atgal į kišenę, telefono T. Š. nepavyko atimti. Atsakydama į T. Š. gynėjo klausimus, nukentėjusioji paaiškino, kad kai T. Š. griebė už rankos, vieną ar kelis kartus kartojo, kad ji atiduotų telefoną, pirmą kartą ramiu tonu pasakė „atiduok“, ji net nesureagavo, vėliau pasakė griežčiau, po to sugriebė už rankos, vis pikčiau, agresyvesniu tonu reikalavo telefono. Nežino, kam jam reikėjo jos telefono, ji suprato, kad jam kažkas negerai, kad grumtynės trunka ilgai, kad jis jos nepaleidžia, jam nepavyksta paimti telefono. Jautė grėsmę, išsigando, tuo momentu, kai pamatė jį ranką kišantį į kišenę ir išsitraukiant įrankį, buvo baisu, tuo metu norėjo atiduoti telefoną, kad jos nesužalotų. Jei nebūtų buvę praeivio, kuris įsikišo, būtų atidavusi telefoną. Žodžiais T. Š. nesakė, kad susidoros, bet virš jos galvos, į jos pusę, buvo iškėlęs įrankį. Ranka, kurioje laikė reples, nesmūgiavo, laikė ją į viršų iškėlęs, visa tai baigėsi įsikišus kitam žmogui. Nukentėjusioji, paprašyta apibūdinti savo emocinę būseną, paaiškino, kad po užpuolimo buvo sunku, iki šiol vengia tos gatvės, kurioje buvo įvykis, nevedžioja ten šuns. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas A. J. teismui paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje bando atimti iš merginos telefoną, netoliese patruliavo, todėl privažiavo per kiemus, nukentėjusioji nurodė kryptį, netrukus buvo sulaikytas įtariamasis, nukentėjusioji jį nurodė. Tai buvo jaunas aukštas vaikinas, bet jo elgesys buvo neadekvatus, svaičiojo, kad elektronikos parduotuvę nori padegti, buvo rastas bakelis su benzinu. Vaikiną pradėjo kratyti, jis stipriai drebėjo, todėl iškvietė medikus, kurie pasakė, kad reikia jį vežti į psichiatrinę ligoninę. Pareigūnų atžvilgiu T. Š. nesielgė priešiškai, atrodė, kad jis nesuvokė nei laiko, nei erdvės. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas B. J. teismui paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie apiplėšimą ar merginos užpuolimą, jie netoliese buvo, atvykusius pasitiko nukentėjusioji, nurodė, kur pasišalino įtariamasis, kartu su porininku ten nuėjo. Už namo pamatė apibūdinimus atitinkantį žmogų ir jį sulaikė. Asmuo sunkiai orientavosi, drebėjo, neadekvačiai elgėsi. Jis kalbėjo, į pareigūnų klausimus atsakinėjo, turėjo ilgas reples, galimai su jomis užpuolė merginą. Buvo iškviesti medikai. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoju apklaustas T. Š. atstovas pagal įstatymą tėvas K. Š. teismui paaiškino, kad jo sūnus T. Š. lankėsi pas keletą psichiatrų, tačiau ne su visais rado bendrą kalbą, dabar lankosi pas gydytoją psichiatrą D. R., jis Tomui teikia ne tik psichiatrinę, bet ir psichologinę pagalbą. Žino, kad medikamentinis ambulatorinis gydymas Tomui taikomas, tačiau koks gydymas konkrečiai, pasakyti negali. Tomas vartoja vaistus, jo būklė yra gera. Atstovas pagal įstatymą atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. J. (buvusi pavardė – O.), liudytojai A. J. ir B. J. davė iš esmės analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teismo posėdžio metu (4, 9, 19-20, 24-25, 27-30, 32-35 b.l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio A. Č. 2018 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės, analogiškos aplinkybėms, nurodytoms liudytojų policijos pareigūnų A. J. ir B. J., prie tarnybinio pranešimo pridėtas 5 1 talpos bakelis su benzinu ir replės raudona rankena (45 b.l.), bakelis su benzinu perduotas T. Š. atstovui pagal įstatymą K. Š. (46 b.l.), replės perduotos saugoti (47-48 b.l.).

2019 m. balandžio 23 – gegužės 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-91/2019 nurodoma, kad T. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y., 2018 m. rugsėjo 7 d., nustatomas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. Š. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį psichikos būklės stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. T. Š. pagal psichikos sveikatos būseną negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdyje, būti apklausiamas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad T. Š. dėl jo psichikos sveikatos būklės negali stoti prieš teismą, negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, teismas baudžiamąją bylą nagrinėjo apklausdamas nukentėjusiąją, liudytojus, tirdamas kitus duomenis, surinktus byloje. Teismas, analizuodamas, ar T. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, vadovaujasi nukentėjusiosios G. J. parodymais, liudytojų A. J. ir B. J. parodymais. Nukentėjusioji G. J. nuosekliai ir aiškiai teismui papasakojo, kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko T. Š., įvardijo, kad ji aiškiai suvokė, jog T. Š. jos reikalavo atiduoti jam savo mobilųjį telefoną, vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, nes buvo sugriebęs ją už rankos, tąsė jos megztinį, vėliau, kai G. J. neatidavė telefono, išsitraukė reples ir jomis jos atžvilgiu užsimojo. G. J. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nekito, ji nesipainiojo atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, detaliai įvardijo T. Š. jos atžvilgiu atliktus veiksmus. Pagal G. J. iškvietimą atvykę policijos pareigūnai, liudytojais teisme apklausti A. J. ir B. J., tiesiogiai T. Š. ir G. J. konflikto nematė, todėl perpasakojo teismui tas faktines T. Š. ir G. J. grumtynių aplinkybes, kurias jiems pirminio kontakto iš karto po įvykio metu buvo nurodžiusi pati nukentėjusioji. Šios aplinkybės sutapo su tomis aplinkybėmis, kurias teismui įvardijo G. J., todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ar liudytojų parodymais. Liudytojai A. J. ir B. J. teismui taip įvardijo T. Š. sulaikymo aplinkybes, detaliai apibūdino jo sveikatos būklę, būseną, paaiškino greitosios medicinos pagalbos iškvietimo priežastis. Aplinkybę, kad T. Š. liovėsi iš G. J. reikalavęs atiduoti svetimą turtą (jos telefoną) tik po to, kai atsitiktinis asmuo, išėjęs iš (duomenys neskelbtini), suriko, patvirtina nukentėjusioji G. J., kas reiškia, kad T. Š. savo ketinimus nutraukė tik po trečiojo asmens įsikišimo, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, kad T. Š., panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y., padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, taip pat teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, teismo psichiatro eksperto paaiškinimą, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, T. Š. dėl psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo, šios veikos padarymo metu negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, t. y., buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).

BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta asmenį nepakaltinamu, teismas gali taikyti jam tokias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš ekspertizės akto matyti, jog T. Š. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas M. J. laikėsi šios rekomendacijos, nurodė, kad T. Š. ambulatorinio psichikos būsenos stebėjimo užtenka, nes ekspertizės metu nebuvo stebima ūmių simptomų, kuriuos reiktų koreguoti stacionare, tam, kad nebūtų pablogėjimo, reiktų užtikrinti reguliarias psichiatro konsultacijas. Atsižvelgus į ekspertizės akte nurodytas bei teismo posėdžio metu eksperto pateiktas rekomendacijas, T. Š. skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Asmeniui, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nutarties vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - replės, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (2018-10-09 kvitas BBB Nr. 1PK002528, 47-48 b.l.) – iki šios nutarties įsiteisėjimo paliktinos saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikintinos. Kitų daiktų, kurių likimas nebuvo išspręstas, baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nutarties vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - reples, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, iki nutarties įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.