Kauno apygardos teismo nutartis

2013-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-686-327-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-02
Bylos Nr.
1A-686-327-2013
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00629-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-686-327-2013

Teisėja Banga Bartkienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00629-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.2.5.4; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Olego Šibkovo ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Jurgitai Ba­rauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, nuteistojo V. M. gynėjui ad­vo­ka­tui Valerijui Karpovui, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos ra­jo­no apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. M.:

pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. išteisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

pagal BK 284 str. 1 d. pri­pa­žin­tas kaltu ir nubaustas vieneriems metams laisvės atėmimo;

pagal BK 284 str. 1 d. pripažintas kaltu ir nubaustas vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir su­ben­drin­ta bausmė paskirta vieneri metai ir du mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta sudėjimo būdu su Kaišiadorių ra­jo­no apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendžiu paskirta ir nepilnai atlikta bausme, ir galutinė su­ben­drinta bausmė pas­kirta vieneri metai ir du mėnesiai laisvės atėmimo ir 12 MGL (tūkstančio penkių šimtų litų) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d., apie 16 val., viešoje vietoje – ant kelio, sankryžoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, G. P., D. B. M. ir I.–E. B. nuiminėjant bulvių derlių, įžūliu elgesiu, ty­čiodamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, be jokios dingsties, G. P. pasakė: „ei, gaidy, duok bulvių“, o šiam atsisakius jų duoti ir nurodžius, kad bulvės priklauso V. G., vadino nukentėjusiuosius G. P., D. B. M. ir I.–E. B. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, pavadinęs juos „gaidžiais", „pyderais", tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, jis, 2012 m. rugpjūčio 30 d., apie 17 val., viešoje vietoje – ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusi­kals­tamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, tyčiodamasis, demonstruodamas nepagarbą aplin­ki­niams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, aplinkinių asmenų aki­vaiz­doje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva supykęs ir įsi­žeidęs dėl V. G. jam išsakytų pastabų dėl netinkamo elgesio, nukentėjusįjį V. G. išvadino įžeidžiančiais ir žeminančias žodžiais: „gaidžiu", „pusgaidžiu", „pyderu", „pyderastu", ir mesdamas bulves nukentėjusiajam V. G. prie kojų, pasakė jį įžeidžiančius bei žeminančius žodžius, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti Jonavos ra­jo­no apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir nubausi jį švelnesne (skunde nurodoma – „realia“) baus­me. Skunde nurodo, kad vykusio žodinio konflikto metu prokuroras V. G. buvo apsi­rengęs civiliai, nedirbo, jo atžvilgiu pavartotų žo­džių neturėjo suprasti, kaip jį menkinančių. Pažymi, kad necenzūrinius žodžius jis pavartojo spontaniškai, susinervinęs, jog jį sustabdęs nu­ken­tė­jusysis jam pareiškė pretenzijas dėl paimtų penkių bulvių, kurias jam davė traktorininkas, minties įžeisti nebu­vo, be to, jis nežinojo, kad tos bulvės yra prokuroro.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais mo­ty­vais, sušvelninti paskirtą bausmę.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo V. M. ape­liacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamų veikų kvali­fi­ka­vi­mas. Nuteistasis V. M. prašo paskirti jam švel­nes­nę bausmę. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas ir skirdamas V. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą.

V. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinanti ap­lin­ky­bė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti ap­linkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. V. M. anksčiau buvo teistas dvylika kartų, buvo baustas administracine tvarka. Kadangi nusikaltimus padarė neiš­ny­kusio teistumo metu, kas pagal BK 27 str. 1 d. yra laikoma nusi­kal­timų recidyvu, nuteistasis yra laikomas recidyvistu. Visa tai leidžia teigti, kad nuteis­ta­jam anksčiau paskirtos bausmės įtakos nepa­da­rė, nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteis­to­jo dorovinių ir vertybinių nuostatų. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nu­sikaltimo padarymą teis­mas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

BK 284 str. 1 d. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo yra numatytos ir kitos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas bei areštas. Tačiau esant nustatytoms aplin­ky­bėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam pa­grįstai skyrė laisvės atė­mimo bausmę, nes tik realios laisvės atėmimo bausmės pasky­ri­mas V. M. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam gali­my­bę da­ryti naujas nusikalstamas veikas.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas va­do­vavosi BK 284 str. 1 d. numatytos sankcijos ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. Byloje nustatyta viena V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo at­sa­ko­my­bę sun­ki­nanti ap­lin­ky­bė. Nustatydamas bausmės dydį V. M., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jo asmenybę, ir pagrįstai skyrė už abi nusikalstamas veikas vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmes. Subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė, pridėjo tik mažą dalį laisvės atėmimo bausmės. Todėl konstatuotina, kad paskirtoji subendrinta bausmė nėra per griežta ir neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra pagrindo ją švelninti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistojo V. M. apelia­ci­nia­me skun­de nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instan­ci­jos teis­me. Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apy­lin­kės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skun­dą atmesti.

Teisėjai Viktoras PreikšasOlegas ŠibkovasGytis Večerskas