- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- A-822-959-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02663-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Atsakovas
- V. B. D., V. M., J. M., M. R., V. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, D. Ž., Š. K.-Ž., J. P., A. P., R. B., L. B., S. D., J. D.
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų V. B. D., V. M., J. M., M. R. (M. R.), V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovams V. B. D., V. M., J. M., M. R., V. S., tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, D. Ž., Š. K.-Ž., J. P., A. P., R. B., L. B., S. D. ir J. D., dėl deklaracijų galiojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) Inspekcijos Vilniaus skyriaus patvirtintos M. R., V. B. D., V. S., J. M. ir V. M. 2011 m. birželio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)DSU-2939 (toliau – Deklaracija-1) galiojimą; 2) Inspekcijos Vilniaus skyriaus užregistruotos M. R., V. B. D., V. S., J. M. ir V. M. 2011 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)-1D-12151 (toliau – Deklaracija-2) galiojimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymą grindžia deklaracijų tvirtinimo ir registravimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 24 straipsnio 2 dalimi, STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, (toliau – Reglamentas) 34 punktu. Aiškindama dėl Deklaracijos-1, remiasi Reglamento 35.3, 36.1, 37, 38, 40 punktais ir nurodo, kad statytojai M. R., V. B. D., V. S., J. M., V. M. Skyriui 2011 m. birželio 23 d. pateikė prašymą patvirtinti Deklaraciją-1. Skyriaus patvirtintoje Deklaracijoje-1 nurodyta, kad baigta neypatingo statinio gyvenamojo namo (2 butų pastato), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, statyba. Deklaracijoje-1 nenurodytas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas, nors dvibučiam gyvenamajam namui jie yra privalomi, taip pat nenurodytas Statinio statybos vadovas; nenurodytos statinio bendrųjų rodiklių reikšmės pagal statinio projektą, kurios gali būti nenurodomos tik tais atvejais, kai statinio projektas nebuvo rengiamas. Tad Deklaracija-1 nebuvo užpildyta pagal Reglamento 5 priedo reikalavimus ir vien dėl šios priežasties negalėjo būti tvirtinama. Vilniaus MSA ir Vilniaus RSA pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad Deklaracijoje-1 nurodytas Statinys pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento. Skyriui pateiktas statybos leidimas buvo išduotas ne šioje deklaracijoje nurodytiems statytojams, o buvusiam Žemės sklypo savininkui L. Z., kuris NTR duomenimis Žemės sklypo nuosavybės teise nevaldo nuo 2000 m. liepos 27 d. Nei 2000 metais, kai L. Z. perleido Žemės sklypą P. P., nei 2011 metais, kai P. P. perleido Žemės sklypą M. R., V. B. D., V. S. ir J. M., teisės aktai nenumatė galimybės žemės sklypą įsigijusiam asmeniui vykdyti statybą pagal buvusiam žemės sklypo savininkui išduotą statybos leidimą, jei statyba pagal šį statybos leidimą nebuvo pradėta iki žemės sklypo perleidimo. Be to, Leidime buvo nurodyta, kad statyba turi būti užbaigta ir pateikta valstybinei priėmimo komisijai iki 1992 m. spalio 23 d., todėl Leidimas neteko galios 1992 m. spalio 23 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, Vilniaus RSA, įregistruota Juridinių asmenų registre 1997 m., todėl įrašas apie Leidimo galiojimo pratęsimą galėjo būti padarytas tik po 1997 m. Kadangi tuo metu Leidimo galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs, jo pratęsti nebuvo galimybės. Pareiškėjas daro išvadą, kad Leidime padarytas įrašas apie jo galiojimo pratęsimą neturi juridinės galios. Vadovaujantis 2011 m. birželio 23 d. prašymo patvirtinti Deklaraciją-1 pateikimo metu galiojusios redakcijos SĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 21 dalimi, 2 straipsnio 71 dalimi, Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalimi, Statinio statytojai neturėjo teisės pateikti Deklaraciją-1 ir jos pagrindu įregistruoti Statinį NTR. Statinys kaip dvibutis gyvenamasis namas buvo įregistruotas NTR Deklaracijos-1 ir UAB „NT matavimai“ 2011 m. rugpjūčio 25 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Tad Statinio kadastro duomenų byla buvo parengta vėliau, nei Skyriuje buvo patvirtinta Deklaracija-1, nors pagal Reglamento 37 punktą statinio kadastro duomenų bylos kopija turi būti pateikta Inspekcijos padaliniui kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją.
Pareiškėjas, aiškindamas dėl Deklaracijos-2, remiasi Reglamento 35.2, 40 punktais ir teigia, kad Skyriaus užregistruotoje Deklaracijoje-2 nurodyta, kad pakeista Statinio paskirtis į gyvenamąją (3 ir daugiau butų), neatliekant statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų. Tai reiškia, kad buvo suformuoti nauji nekilnojamojo turto kadastro objektai, dviejų butų gyvenamasis namas pertvarkytas į daugiabutį gyvenamąjį namą (vietoj 2 butų įrengta 3 ir daugiau butų). Remiantis Deklaracijos-2 registracijos metu galiojusios redakcijos SĮ 20 str. 1 d. 13 punktu, STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825, 17 ir 18 punktais, SĮ 23 straipsnio 4 dalimi, Vilniaus MSA pateikta informacija, Statinio paskirties keitimas taip pat buvo įvykdytas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento (rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo pastato paskirties keitimo projektui). Vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 71 dalimi, 23 straipsnio 28 dalimi ir CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, Statinio statytojai neturėjo teisės pateikti Deklaracijos-2 ir jos pagrindu NTR patikslinti Statinio kadastro duomenų, pakeičiant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį iš gyvenamosios (dviejų butų pastatai) į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų pastatai). Statinys kaip daugiabutis gyvenamasis namas buvo įregistruotas NTR Deklaracijos-2 ir UAB „Geo Planum“ 2011 m. rugpjūčio 30 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Tad Statinio kadastro duomenų byla buvo parengta vėliau, nei Skyriuje buvo užregistruota Deklaracija-2, nors pagal SĮ 23 straipsnio 10 dalies 3 punktą statinio kadastro duomenų byla turi būti pateikta rašytiniam pritarimui pastato paskirties keitimo projektui gauti. Pareiškėjas daro išvadą, kad M. R., V. B. D., V. S., J. M. ir V. M. Deklaracija-1 ir Deklaracija-2 surašytos neteisėtai, jų pagrindu NTR buvo įregistruotas savavališkai pastatytas, o vėliau savavališkai pertvarkytas Statinys.
Atsiliepimas
Atsakovai V. B. D., V. M., J. M., M. R., V. S. atsiliepimu (II t., b. l. 6–10) prašė atsakovo prašymą atmesti.
Paaiškino, kad 2011 m. pradžioje internetinėje svetainėje rado skelbimą apie parduodamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savivaldybėje. Skelbime buvo teigiama, kad sklype galima gyvenamojo namo statyba, nes yra išduotas statybos leidimas, galiojantis iki 2012 m. Atsakovai iš P. P. ir R. P. 2011 m. balandžio 4 d. įsigijo 1505 kv. m ploto Žemės sklypą. 2011 m. birželio mėn. gyvenamojo namo statybos darbai buvo baigti. UAB „Geo Planum“ atlikus kadastrinius matavimus, buvo parengta nekilnojamojo daikto, esančio adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla ir perduota atsakovams. Skyriui buvo pateiktas prašymas patvirtinti Deklaraciją-1, taip pat visi dokumentai, kuriems esant Deklaracija-1 apie statybos užbaigimą turėjo būti tvirtinama. Skyriaus specialistas, priėmęs ir peržiūrėjęs visus pateiktus dokumentus, patvirtino Deklaraciją-1. Atsakovų manymu, Deklaracijos-1 patvirtinimu buvo konstatuota, kad Statinys yra užbaigtas statyti ir gali būti registruojamas NTR. Po Skyriaus specialisto žodinių konsultacijų buvo pateikta Deklaracija-2, nes buvo pakeista Statinio paskirtis, neatliekant rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų. Prieš pateikiant Deklaraciją-2 atsakovai užsakė atlikti pakeisto Statinio kadastrinius matavimus ir suformuoti kadastrinių matavimų bylą. Specialistas, susipažinęs su nauja kadastrinių matavimų byla, priėmė ir įregistravo atsakovų Deklaraciją-2. Gyvenamasis namas buvo įregistruotas NTR minėtų Deklaracijų ir kadastrinių matavimų bylų pagrindu. Tačiau, teikiant NTR prašymus registruoti gyvenamąjį namą, per klaidą buvo pateiktos ne pirminės, kurios buvo pateiktos Skyriui kartu su Deklaracijomis, bet vėlesnės, pakoreguotos kadastrinių matavimų bylos. Šiuo metu kai kurios gyvenamojo namo dalys yra parduotos kitiems asmenims. Pareiškėjos išvada, kad Deklaracija-1 nebuvo užpildyta pagal Reglamento 5 priedo reikalavimus ir vien dėl šios priežasties negalėjo būti tvirtinama, yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Atsakovų nuomone tai, kad kompetentingos institucijos specialistas priėmė ir patvirtino deklaraciją apie statybos užbaigimą, tik patvirtina, kad deklaracija buvo pateikta tinkamai užpildyta ir su visais reikalaujamais bei reikalingais priedais, o pareiškėjo nurodyti trūkumai yra formalūs, neįtakojantys deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo. Nepagrįstas teiginys, kad statinys pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento. Įsigyjant Žemės sklypą jau buvo išduotas ir gyvenamojo namo statybos metu galiojo statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą, o statybos darbai buvo pradėti prieš atsakovams įsigyjant Žemės sklypą, nes sklype jau buvo įrengti pamatai. Asmuo, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, dalyvavo statybos procese, tačiau dėl finansinių nesutarimų iš jo pasišalino prieš baigiant statyti gyvenamąjį namą ir pateikiant deklaraciją. Todėl tai, kad šio asmens nėra nurodyta deklaracijoje apie statybos užbaigimą, bet pats statybą leidžiantis dokumentas pateiktas Inspekcijos skyriui, nereiškia, kad deklaracija yra neteisėta ir/ar sudarytų pagrindą pripažinti ją negaliojančia. Atsakovai neturi duomenų, kad kartu su deklaracija apie statybos užbaigimą pateiktas statybą leidžiantis dokumentas teisės aktais nustatyta tvarka būtų pripažintas negaliojančiu.
Dėl Deklaracijos-2 paaiškino, kad atsakovams Skyriaus specialisto buvo paaiškinta, kad, keičiant pastato paskirtį, reikia tik naujai atlikti pakeisto Statinio kadastrinius matavimus bei suformuoti naują kadastrinių matavimų bylą. Naujos kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos Inspekcijos specialistui kartu su Deklaracija-2. Tai, kad Deklaracija-2 buvo priimta, registruojama Skyriuje, leido manyti, kad ji yra tinkamai paruošta ir pateikta registravimui. Pakeitus pastato paskirtį, Deklaracijos pagrindu daugiabutis gyvenamas namas buvo įregistruotas NTR. Tačiau, registruojant buvo neišvengta žmogiškos klaidos ir NTR buvo pateikta neteisinga kadastrinių matavimų byla. Atsakovų manymu, tai, kad Skyriaus specialistas priėmė Deklaraciją-2 ir ją registravo, patvirtina, jog atsakovai turėjo teisę pateikti Deklaraciją-2 Skyriui ir Deklaracijos-2 pagrindu NTR patikslinti Statinio kadastro duomenis, pakeičiant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį iš gyvenamosios (dviejų butų pastatai) į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų pastatai). Tai, kad atsakovai neturėjo rašytinių įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimų pastato paskirties keitimo projektui, nereiškia, kad pastatytas Statinys yra neteisėtas ir negalima jo įteisinti. Šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento neturėjimas yra tik formalus pažeidimas, kuris gali būti pašalintas specialia įstatymuose nustatyta administracine savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarka. Tai, kad pastato paskirties keitimo projektas parengtas buvo, tokio tipo ir dydžio statiniai šiame žemės sklype galimi, o tai, kad suklaidinti Skyriaus specialisto konsultacijų, atsakovai nesikreipė įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinių pritarimų, laikytina tik formaliu pažeidimu, kuris gali būti pašalintas teisės aktų nustatyta tvarka ir kuris nesudaro pagrindo pripažinti Deklaraciją-2 negaliojančia.
Dėl kadastrinių matavimų bylų paaiškino, kad pareiškėjas, iš NTR gavęs duomenis ir pamatęs Statinio įregistravimo pagrindą, padarė klaidingą išvadą, jog gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos buvo parengtos vėliau, nei Skyriuje buvo įregistruotos ir patvirtintos Deklaracijos. Tokią klaidingą išvadą pareiškėjas padarė dėl to, kad atsakovai, teikdami duomenis registruoti gyvenamąjį namą NTR, suklydo ir pateikė ne pirmines kadastrinių matavimų bylas, kurios buvo pateiktos Skyriui prieš tvirtinant ir įregistruojant Deklaracijas, bet pakoreguotas kadastrinių matavimų bylas. Tačiau tai tik formalūs pažeidimai, kurie negali turėti lemiamos įtakos pripažįstant Deklaracijas negaliojančiomis. Pareiškėjas turėtų įvertinti dokumentus, kurie buvo pateikti Skyriui kartu su prašymu patvirtinti Deklaraciją-1. Tai, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys yra tikslinami, koreguojami ir dėl to yra sudaromos naujos ar patikslintos kadastro duomenų bylų versijos, yra įprasta praktika ir tokie veiksmai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms ir negali būti laikomi neteisėtais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti atsižvelgiant į jos atsiliepime išdėstytas aplinkybes (II t., b. l. 24–25).
Paaiškino, kad pagal SĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, kurių veiklą reglamentuoja SĮ. Užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą (Reglamento 34, 37, 38, 40 p.). M. R., V. B. D., V. S., J. M. ir V. M. pateikė prašymą patvirtinti Deklaraciją-1, tačiau nebuvo nurodytas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas, nei statinio statybos vadovas, nei statinio bendrųjų rodiklių reikšmės pagal statinio projektą, kurie buvo būtini pagal Reglamento 5 priedo reikalavimus. SĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai turi būti rengiamas statybos projektas ir gautas leidimas statyti statinį. Vilniaus MSA yra nurodžiusi, kad nėra išduoto statybos leidimo nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 24 d. adresu (duomenys neskelbtini) sublokuotiems gyvenamiesiems namas statyti.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. P. ir J. P. atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 157–159).
Pažymėjo, kad Inspekcijos prašyme jiems nėra reiškiami jokie reikalavimai, todėl jie pasisako tik dėl jiems žinomų aplinkybių bei savo teisėtų interesų apsaugos, o dėl pareikšto prašymo pagrįstumo palieka spręsti teismui. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, Inspekcija skundžia savo teritorinio padalinio veiksmus. Skyriaus pareigūnas patvirtino Deklaraciją-1, kurios pagrindu turtas buvo registruotas NTR ir tapo teisėto sandorio objektu, kurio nėra pagrindo naikinti. Nurodė, kad A. P. ir J. P. 2011 m. lapkričio 17 d. sutartimi bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir dalį žemės sklypo iš V. B. D. Šios sutarties pagrindu tapo šio turto savininkai, todėl Lietuvos Respublikos įstatymai turėtų ginti jų, kaip sąžiningų įgijėjų, nuosavybės teises į teisėtai įsigytą turtą (Konstitucijos 23 str.). Nuosavybės apsaugą taip pat garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 1 protokolo 1 straipsnis. Remdamiesi CK 1.5 straipsniu, 4.26 straipsnio 2 dalimi, 4.96 straipsnio 2 dalimi, CPK 178 straipsniu, teigia, kad yra sąžininga sandorio šalis. Jie, būdami fiziniai asmenys ir nekilnojamąjį turtą pirkdami iš kito fizinio asmens, buvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi: ginčo turto pirkimo sandorį sudarė turtą apžiūrėję, iki sandorio įvertino šio turto pirkimo aplinkybes, pirkimo-pardavimo sandorį sudarė notarine forma, notaras patikrino, kad pardavėjos teisės į parduodamą nekilnojamąjį turtą įgytos galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka ir kad parduodamam nekilnojamajam turtui nėra nustatyta jokių apribojimų ar specialiųjų naudojimo sąlygų, šiam turtui įgyti nėra nustatyta perleidimo apribojimų ar suvaržymų, notarui nekilo jokių abejonių dėl sandorio sąžiningumo ar kt. Jiems nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie jokius galimus dėl šio turto nuosavybės, naudojimo ar valdymo teisių ginčus (tokių ginčų ir nebuvo). Jie sumokėjo visą sutartą turto kainą, įgijus turtą, nuosavybės teises įregistravo NRT ir tapo šio turto savininkais bei aktyviais veiksmais įgyvendino savo, kaip savininkų, teises, valdo šį turtą ir juo naudojasi.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. D. ir J. D. atsiliepimu į prašymą prašė: 1) prašymą atmesti, taikant pareiškimo padavimo senatį; 2) prašymą atmesti, nesant administracinio ginčo (I t., b. l.152–156).
Paaiškino, kad Inspekcijos prašyme jiems nėra reiškiami jokie reikalavimai, todėl jie pasisako tik dėl jiems žinomų aplinkybių bei savo teisėtų interesų apsaugos, o dėl prašymo pagrįstumo palieka spręsti teismui. Atsiliepimą grindžia A. P. ir J. P. atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškina, kad 2011 m. spalio 21 d. sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir dalį žemės sklypo iš V. S. Apie tariamus pažeidimus vykdant statybos darbus jie sužinojo tik gavę teismo dokumentus su pareiškėjo prašymu. Iki šių dokumentų gavimo apie bet kokius galimus su statybų darbais susijusius pažeidimus jiems nebuvo žinoma, priešingu atveju jie net nebūtų svarstę tokio objekto įsigijimo. Tikėtis, kad parduodamas būstas neturi jokių trūkumų, jiems leido aplinkybė, kad turtas yra registruotas VĮ Registrų centras. Tretieji suinteresuoti asmenys, remdamiesi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 6, 9.3, 9.6, 841.2, 64 punktais, nurodo, kad neturėdami pagrindo abejoti valstybės įmonės darbuotojų atliekamais veiksmais, pagrįstai tikėjosi, kad jie savo darbą atlieka tinkamai ir visa VĮ Registrų centro išraše pateikiama informacija atitinka realybę, yra patikrinta, kaip to reikalauja Nuostatai. Dokumentai yra patvirtinti notaro (Notariato įstatymo 26 str. 1 d.). S. D. ir J. D. teigia, kad yra sąžininga sandorio šalis. Dėl administracinio ginčo nebuvimo paaiškina, kad pareiškimą šioje byloje pateikė Inspekcija, kuri laikytina viešojo administravimo subjektu. Deklaracijos buvo išduotos tik gavus pareiškėjų prašymą ir kruopščiai patikrinus visus pateikiamus dokumentus. Radus neatitikimų nustatytiems prašymo reikalavimams, tinkamai savo pareigas atliekantys ir kasdien tokius prašymus nagrinėjantys darbuotojai neturėjo teisės išduoti deklaracijų, kol nebus ištaisyti visi trūkumai. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad prašymą dėl išduoti deklaracijas priėmę specialistai nenustatė jokių trūkumų, nes apie prašymo trūkumų taisymą neužsimenama. Deklaraciją išdavęs Skyrius yra struktūrinis Inspekcijos padalinys, t. y. pavaldus subjektas. Jei pareiškėjas teigia, kad Deklaracijos buvo išduotos tariamai pažeidžiant nustatytus reikalavimus, vadinasi jis kaltina sau pavaldžius Skyriaus darbuotojus tinkamai neatlikus savo pareigų, o tai pagal ABTĮ 2 straipsnio 17 dalį tai negali būti laikoma administraciniu ginču. Dėl senaties termino paaiškina, kad ginčijamos Deklaracija-1 ir Deklaracija-2 buvo išduotos atitinkamai 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. birželio 29 d. Tad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį senaties terminas pareiškimams paduoti dėl šių deklaracijų panaikinimo suėjo atitinkamai 2011 m. liepos 28 ir 29 dienomis. Pareiškėjas svarbių priežasčių, kurių pagrindu galėtų būti atnaujintas praleistas terminas, nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. atsiliepimu į prašymą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l.160–162). Rėmėsi A. P. ir J. P. atsiliepimo argumentais. Paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 2 d. sutartimi įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir dalį žemės sklypo iš J. M. Šios sutarties pagrindu tapo šio turto savininku, todėl Lietuvos Respublikos įstatymai turėtų ginti jo, kaip sąžiningo įgijėjo, nuosavybės teises į teisėtai įsigytą turtą.
Tretieji suinteresuoti asmenys R. B. ir L. B. atsiliepimu į prašymą prašė: 1) jį atmesti, taikant pareiškimo padavimo senatį; 2) jį atmesti, nesant administracinio ginčo (I t., b. l. 163–168). Atsiliepimas grindžiamas S. D. ir J. D. atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškinta, kad kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas 2011 m. spalio 17 d., pasirašant buto bei žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėju M. R. Nuosavybės teisė į kotedžą jiems perėjo 2011 m. spalio 21 d., pasirašius priėmimo-perdavimo nuosavybėn aktą, gavus galutinį atsiskaitymą patvirtinusį 2011 m. lapkričio 30 d. M. R. pakvitavimą. Minėtų dokumentų pagrindu jie tapo kotedžo savininkais, todėl mano, kad Lietuvos Respublikos įstatymai turėtų ginti jų, kaip sąžiningų įgijėjų, nuosavybės teises į teisėtai įsigytą turtą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 1012 m. gruodžio 17 d. sprendimu patenkino pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą – panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus patvirtintos 2011 m. birželio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)DSU-2939 galiojimą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus užregistruotos 2011 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)-1D-12151 galiojimą.
Spręsdamas dėl senaties termino taikymo teismas nustatė, kad pirmąjį pranešimą apie galimus pažeidimus Inspekcija iš Ministerijos gavo 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (16-4)-D8-8214, kuriame buvo tik nurodyta, jog Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), pastatyti blokuoti gyvenamieji namai, kurių statyba ir apdaila nėra baigta, tačiau NTR įregistruotas 100 proc. statybos baigtumas ir buvo prašoma ištirti pranešime nurodytus faktus. Po šio pranešimo buvo atlikti tokie veiksmai: 1) Skyriaus 2011 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)-FAK-3281, jog pažeidimų nenustatyta, vyksta baigiamieji sklypo tvarkymo darbai; 2) gavus laikinosios Inspekcijos viršininko pavaduotojos I. Š. 2011 m. spalio 3 d. tarnybinį pranešimą apie galimai netinkamai išnagrinėtą Ministerijos 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu pateiktą pranešimą, Inspekcijos viršininko 2011 m. spalio 7 d. pavedimu pavesta patikrinti Deklaracijos-1 ir Deklaracijos-2 teisėtumą bei Skyriaus 2011 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. (23.18)-2D-12133 teisėtumą ir pagrįstumą; 3) iš Vilniaus MSA Miesto plėtros departamento 2011 m. spalio 26 d. raštu Nr. A51-41719-(2.5.1.15-MP8) gauta informacijos, kad išduoto statybos leidimo nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 24 d. adresu (duomenys neskelbtini) sublokuotiems gyvenamiesiems namams statyti nėra; 4) iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-31931 gauta informacijos, apie dviejų butų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos baigtumą (100 proc.) ir Deklaracijos-1 ir Deklaracijos-2 įregistravimą NTR; 5) iš Vilniaus RSA 2011 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. A33-5694-(4.20) gauta informacijos apie Vilniaus miesto Lenino rajono vyriausiojo architekto 1989 m. spalio 23 d. išduoto leidimo Nr. 111/89 vykdyti individualią statybą pratęsimo ir dėl ant Leidimo Vilniaus RSA Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialisto P. Š. spaudo, parašo ir įrašo apie Leidimo pratęsimą aplinkybių; 6) 2011 m. lapkričio 29 d. parengti aktai Nr. DTA-267 ir Nr. DTA-268, kuriais konstatuoti pažeidimai. Pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi 2011 m. gruodžio 2 d. (prašymas teisme gautas 2011 m. gruodžio 5 d.). Teismas konstatavo, kad Inspekcijos atliktų veiksmų chronologijos analizė leidžia kolegijai daryti išvadą, jog pastaroji veikė pakankamai operatyviai, dėl pažeidimą sąlygojusių įvykių senumo (1989 m. išduoto statybos leidimo) ir kitų objektyvių aplinkybių reikėjo surinkti pakankamai daug papildomos informacijos inter alia iš jai nepavaldžių institucijų, padaryti išvadas ir kreiptis į teismą. Paskutiniai reikšmingi įrodymai Inspekcijoje gauti 2011m. lapkričio mėnesio antroje pusėje. Galutine tokios medžiagos (įrodymų) surinkimo data laikytina aktų Nr. DTA-267 ir Nr. DTA-268 surašymo data – 2011 m. lapkričio 29 d., į teismą prašymas išsiųstas jau 2011 m. gruodžio 2 d., t.y. per nepilną mėnesį, jį skaičiuojant net ir nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas termino kreiptis į teismą nepraleido.
Spręsdamas dėl deklaracijų teisėtumo, teismas pažymėjo, kad aptariamu atveju buvo deklaruojama užbaigta statinio Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (2 butų pastatas) gyvenamoji nauja statyba, tad vadovaujantis Reglamento 36 punktu, deklaraciją buvo privalu pateikti ir patvirtinti. Teismas nustatė, kad Skyriui nebuvo pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas, nors jis buvo privalomas pagal 2001 m. lapkričio 8 d. Statybos įstatymo Nr. IX-583 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) – statinio projektas rengiamas naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai.
Be to, nustatyta, kad šiai statybai nebuvo gautas leidimas, nors SĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju yra leidimas statyti naują statinį. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto L. Z. 1989 m. spalio 23 d. išduotas leidimas statyti dvibutį individualų gyvenamąjį namą ir 2 boksų garažą Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), sklype Nr. 13 negali būti pripažintas tinkamu statybą leidžiančiu dokumentu, nes įrašas apie galiojimo pratęsimą yra akivaizdžiai suklastotas. Teismas pažymėjo, kad SĮ 23 str. 28 dalyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Pagal SĮ 2 straipsnio 71 dalį, tokia statyba yra savavališka.
Teismas nustatė, kad užregistruotąja Deklaracija-2 buvo paskelbta, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pakeista statinio 1A2/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, gyvenamoji (3 ir daugiau butų), ypatingas statinys, paskirtis, neatliekant statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų. Šiuo atveju Statytojas prie pateiktos Deklaracijos kitų dokumentų neprideda. Tačiau taikyti SĮ 24 straipsnio 3 dalį pagrindo nebuvo, nes šiuo atveju nebuvo vykdomas statinio paprastasis remontas, buvo atliekama, kaip tai numato Reglamento 36.1 punktas, priskiriamo neypatingiems statiniams 2 butų namo rekonstrukcija į ypatingos paskirties 3 ir daugiau butų namą. Todėl Deklaracija-2 turėjo būti pateikta ne registracijai, bet tvirtinimui, bet ji turėjo tuos pačius trūkumus kaip ir Deklaracija-1 ir negalėjo būti patvirtinta. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendė, kad abi Deklaracijos neatitinka jiems keliamų reikalavimų, todėl surašytos ir patvirtintos neteisėtai. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, jog šis teismo sprendimas neužkerta dabartiniams nekilnojamojo turto – ginčo pastato – savininkams kelio, vadovaujantis šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 bei 28(1) straipsniuose numatyta tvarka, pašalinti savavališkos statybos padarinius ar ginti savo teises kitais Civiliniame kodekse numatytais būdais.
III.
Atsakovai V. B. D., V. M., J. M., M. R., V. S. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 159–162) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu, nes Inspekcija praleido ABTĮ nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą. Netenkinus pirmo reikalavimo, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Inspekcijos prašymą.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą. Pažymi, kad Inspekcija yra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, nes ginčija savo teritorinio skyriaus priimta sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Inspekcijos atliktus veiksmus po informacijos apie pažeidimus gavimo įvertino kaip būtinus siekiant surinkti informaciją apie pažeistą viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad minėtos informacijos rinkimas nėra sietinas su duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, rinkimu, ir dokumentu su šia informacija gavimo data negali būti naudojama termino kreiptis i teismą pradžios momentui nustatyti. Šie duomenys turi būti renkami jau prasidėjus vieno mėnesio terminui nuo pakankamų duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, gavimo dienos, priklausomai nuo to, kuris momentas atsirado anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Apeliantai teigia, kad pakankamai duomenų apie (duomenys neskelbtini) vykdytas statybas Inspekcija gavo ne vėliau nei gavusi 2011 m. rugsėjo 13 d. aplinkos ministerijos raštą Nr. (16-4)-D8-8214, todėl ši data turėtų būti atskaitos taškas 1 mėnesio terminui skaičiuoti. Gavusi šiuos duomenis Inspekcija galėjo įvertinti aplinkybes susijusias su objekto (duomenys neskelbtini) statyba ir nustačius pažeidimus galėjo kreiptis į teismą. Tačiau vietoj to užklausinėjo institucijas ir įstaigas, taip vilkindama laiką kreiptis į teismą, nors visi šie duomenys buvo reikalingi ne išvadai apie viešojo intereso pažeidimą padaryti, o ABTĮ reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento parengimui.
Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad Skyriui nebuvo pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas ir statybai nebuvo gautas leidimas, o statybos leidime esantis įrašas apie galiojimo pratęsimą yra akivaizdžiai suklastotas. Remiasi savo atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodytomis faktinėmis aplinkybės ir argumentais. Pažymi, kad administracinės bylos nagrinėjimo pradžioje Inspekcija teigė, kad neturi dokumentų, kurie buvo pateikti kartu su deklaracijomis apie statybos užbaigimą, tačiau pirmosios instancijos teismo paprašius šiuos dokumentus išreikalauti iš Skyriaus, jie buvo pateikti į bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nebuvo pateikti visi būtini ir reikalingi bei reikalauti dokumentai deklaracijai apie statybos užbaigimą patvirtinti. Šioje byloje nebuvo reikalavimo pripažinti statybos leidimą negaliojančiu, taip pat nebuvo tirtos aplinkybės susijusios su įrašo apie statybos leidimo galiojimo pratęsimą atsiradimu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įrašas apie statybos leidimo galiojimo pratęsimą yra akivaizdžiai suklastotas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog aplinkybių, susijusių su Leidimo galiojimu, nustatymas buvo neatsiejamai susijęs su Deklaracijų teisėtumo vertinimu. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo statinio statyba ir paskirties keitimas buvo atlikti turint statybą leidžiančius dokumentus, kurie abiem atvejais buvo privalomi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia atsakovų apeliaciniame skunde ir savo atsiliepime į pareiškėjo prašymą išdėstytais argumentais (II t., b. l. 168–170).
Tretieji suinteresuoti asmenys A. P. ir J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia atsakovų apeliaciniame skunde ir savo atsiliepime į pareiškėjo prašymą išdėstytais argumentais (II t., b. l. 171–173).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas yra kilęs dėl 2011 m. birželio 28 d. patvirtintos Deklaracijos-1 Nr. (23.25)-DSU-2939, kuria skelbiama, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius pabaigta statinio Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (2 butų pastatas) gyvenamoji nauja statyba, neypatingas statinys, bei 2011 m. birželio 29 d. užregistruotos Deklaracijos-2 Nr. (23.35)-1D-12151, kuria skelbiama, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pakeista statinio 1A2/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, gyvenamoji (3 ir daugiau butų), ypatingas statinys, paskirtis, neatliekant statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų, teisėtumo.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad, užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. Šio 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, saugomų teritorijų direkcijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatos nenustato termino, per kurį į teismą turėtų kreiptis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Tačiau iš minėtos straipsnio nuostatų yra aišku, kad Inspekcijai yra suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo suinteresuotųjų asmenų skundų ar pranešimų pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008), t. y. termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Atsižvelgiant į minėtą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad jos suteikia teisę Inspekcijai kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo suinteresuotųjų asmenų skundų ar pranešimų pagrindu ir termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie teisės aktų pažeidimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmąjį pranešimą apie galimus pažeidimus Inspekcija iš Ministerijos gavo 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (16-4)-D8-8214, kuriame buvo tik nurodyta, jog Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), pastatyti blokuoti gyvenamieji namai, kurių statyba ir apdaila nėra baigta, tačiau NTR įregistruotas 100 proc. statybos baigtumas ir buvo prašoma ištirti pranešime nurodytus faktus. Po šio pranešimo buvo atlikti tokie veiksmai: 1) Skyriaus 2011 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)-FAK-3281, jog pažeidimų nenustatyta, vyksta baigiamieji sklypo tvarkymo darbai; 2) gavus laikinosios Inspekcijos viršininko pavaduotojos I. Š. 2011 m. spalio 3 d. tarnybinį pranešimą apie galimai netinkamai išnagrinėtą Ministerijos 2011-09-13 raštu pateiktą pranešimą, Inspekcijos viršininko 2011-10-07 pavedimu pavesta patikrinti Deklaracijos-1 ir Deklaracijos-2 teisėtumą bei Skyriaus 2011-09-22 rašto Nr. (23.18)-2D-12133 teisėtumą ir pagrįstumą; 3) 2011 m. spalio 7 d. kreiptasi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl informacijos pateikimo ir 2011 m. spalio 27 d. raštu gautas nekilnojamojo daikto – pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų, sudarytų pagal 2011 m. rugpjūčio 25 d. ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. kadastrinius matavimus; 4) 2011 m. spalio 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl išduotų privalomų statybas leidžiančių dokumentų ir projektų, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011 m. spalio 26 d. raštu Nr. A51-41719-(2.5.1.15-MP8) gauta informacija, kad išduoto statybos leidimo nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 24 d. adresu (duomenys neskelbtini) sublokuotiems gyvenamiesiems namams statyti nėra; 5) 2011 m. spalio 26 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (7.9)-FAK-3873; 6) 2011 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl leidime Nr. 111/89 padaryto įrašo „leidimas pratęstas iki 20012 m. sausio 30 d.“ ir iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. A33-5694-(4.20) gauta informacija apie Vilniaus miesto Lenino rajono vyriausiojo architekto 1989 m. spalio 23 d. išduoto leidimo Nr. 111/89 vykdyti individualią statybą pratęsimo ir dėl ant Leidimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialisto P. Š. spaudo, parašo ir įrašo apie Leidimo pratęsimą aplinkybių; 7) 2011 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl gyvenamojo namo baigtumo įrašymo pagrįstumo ir iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-31931 gauta informacija apie tai, kad dviejų butų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos baigtumą (100 proc.) įregistruotas Deklaracijos-1 ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. kadastro duomenų bylos pagrindu, o paskirtis pakeista Deklaracijos-2 ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. kadastro duomenų bylos pagrindu; 8) 2011 m. lapkričio 29 d. parengti aktai Nr. DTA-267 ir Nr. DTA-268, kuriais konstatuoti pažeidimai.
Pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi 2011 m. gruodžio 2 d. (t. 1, b. l. 1, 89). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išadą, kad Inspekcijos atliktų veiksmų nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki kreipimosi į teismą dienos chronologijos analizė leidžia spręsti apie tai, kad pastaroji veikė pakankamai operatyviai, dėl pažeidimą sąlygojusių įvykių senumo (1989 m. išduoto statybos leidimo) ir kitų objektyvių aplinkybių reikėjo surinkti pakankamai daug papildomos informacijos inter alia iš jai nepavaldžių institucijų, padaryti išvadas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai galutine tokios medžiagos (įrodymų) surinkimo data laikė aktų Nr. DTA-267 ir Nr. DTA-268 surašymo datą – 2011 m. lapkričio 29 d., į teismą prašymas išsiųstas jau 2011 m. gruodžio 2 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami, kad būtų paneigta pirmosios instancijos padaryta išvada, kad pareiškėjas termino kreiptis į teismą nepraleido.
Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 8.3 punkte nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Minėto Reglamento 40 punkte nustatyta, kad patvirtintose deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumas, atsižvelgiant į finansavimą, administracinius išteklius, pasirinktinai patikrinamas pagal Padalinių metinius darbo planus ne vėliau kaip per vienerius metus, o Reglamento 37 punkte nustatyta, kad statytojas, siekdamas, kad būtų patvirtinta deklaracija, Padaliniui pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją, pačią deklaraciją, statinio kadastro duomenų bylą ir statinio projektą ir kt. dokumentus. Iš šio teisinio reguliavimo darytina išvada, kad patvirtintos deklaracijos galiojimas siejamas su skelbimu apie teisėtos statybos užbaigimą, o tokiu atveju, jei paaiškėja, kad patvirtinta deklaracija skelbia apie neteisėtos statybos užbaigimą, iškyla ir šios deklaracijos teisėtumo klausimas.
Deklaracija-1 deklaruojama užbaigta statinio Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (2 butų pastatas) gyvenamoji nauja statyba, tad deklaraciją buvo privalu pateikti (Reglamento 35.3 punktas) ir patvirtinti (Reglamento 36.1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aptariamu atveju Skyriui nebuvo pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas. Tuo tarpu jis buvo privalomas pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) – statinio projektas rengiamas naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai. Be to, buvo nustatyta, kad šiai statybai nebuvo gautas leidimas, o Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju yra leidimas statyti naują statinį. Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto L. Z. 1989 m. spalio 23 d. išduotas leidimas statyti dvibutį individualų gyvenamąjį namą ir 2 boksų garažą Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), sklype Nr. 13 negali būti pripažintas tinkamu statybą leidžiančiu dokumentu, nes įrašas apie leidimo galiojimo pratęsimą neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Deklaracijoje-1 nenurodytas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas, nors dvibučiam gyvenamajam namui jie yra privalomi, taip pat nenurodytas Statinio statybos vadovas; nenurodytos statinio bendrųjų rodiklių reikšmės pagal statinio projektą, kurios gali būti nenurodomos tik tais atvejais, kai statinio projektas nebuvo rengiamas, vadinasi Deklaracija-1 nebuvo užpildyta pagal Reglamento 5 priedo reikalavimus. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011 m. spalio 26 d. raštu Nr. A51-41719-(2.5.1.15-MP8), joks statybos leidimas nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 24 d. adresu (duomenys neskelbtini) sublokuotiems gyvenamiesiems namams statyti nėra išduotas. Iš 2012 m. gruodžio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statyba pradėta 2011 m. ir baigta tais pačiais metais. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama.
Minėta, kad užregistruota Deklaracija-2 buvo paskelbta, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pakeista statinio 1A2/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, gyvenamoji (3 ir daugiau butų), ypatingas statinys, paskirtis, neatliekant statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų. Buvo pasinaudota Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas), o Reglamento 41 punkte nustatyta, kad kitais šiame skyriuje nustatytais atvejais, kai Deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ji registruojama IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją registruoti IS „Infostatyba“. Šiuo atveju Statytojas prie pateiktos Deklaracijos kitų dokumentų neprideda. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad taikyti Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį pagrindo nebuvo, nes šiuo atveju nebuvo vykdomas statinio paprastasis remontas, buvo atliekama, kaip tai numato Reglamento 36.1 punktas, priskiriamo neypatingiems statiniams 2 butų namo rekonstrukcija į ypatingos paskirties 3 ir daugiau butų namą. Todėl Deklaracija-2 turėjo būti pateikta ne registracijai, bet tvirtinimui, bet ji turėjo tuos pačius trūkumus kaip ir Deklaracija-1 ir negalėjo būti patvirtinta.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad abi Deklaracijos neatitinka joms keliamų reikalavimų, todėl surašytos ir patvirtintos neteisėtai.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinio skundo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų V. B. D., V. M., J. M., M. R. ir V. S. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.