- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- PK-76-276/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-48-3-00020-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Rainys
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Kaltinamasis
- LR BK
- Advokatai
- Živilė Gulla
- Kategorijos
Įžanginė dalis
dalyvaujant gynėjams Marijonui Greičiui, Kristupui Ašmiui, Kristinai Čeredničenkaitei, advokato padėjėjai Živilei Gulla
nukentėjusiajai E. J., jos atstovui advokatui D. K.
specialistams D. S., J. G. – D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, -
- kaltinamas LR BK 139 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. 2013-05-12 apie 14.00 val. netoli savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būdamas gyvūno – vokiečių aviganių veikslės šuns šeimininku, į jo privačią namų valdą be jo sutikimo užėjus E. J. kartu su S. N. ir nesant tam jokio pagrįsto būtinumo, iš voljero išsivedė paminėtą šunį ranka laikydamas jį už antkaklio, šuns neišlaikė ir šis ištrūkęs užpuolė E. J. ir ją apkandžiojo, tuo A. Z. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą E. J. dėl neatsargumo dėl kastinių žaizdų abiejose blauzdose.
Kaltinamasis A. Z. kaltu pagal LR BK 139 str. 1 d. neprisipažino ir parodė, kad gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), prie namų yra apie 2 hektarai žemės. Prieš keletą metų buvo pavogtos statybinės medžiagos ir įranga, todėl įsigijo apsaugai du šunis, vienas buvo patalpintas į voljerą. Namų valda yra aptverta 50 %, tvoros nėra kur yra dirbama žemė. Per namų valdą nėra kelio prie ežero, kelias nuo namo yra iki šuns voljero, juo atvažiuoja automobiliai ir žemės ūkio technika. Prie tvoros iš gatvės pusės yra užrašas „Privati valda“. 2013-05-12 apie 14.00 val. išgirdo, kad šunys nerimauja, todėl atidarė voljerą, už antkaklio paėmė vilkšunį ir nuėjo pasižiūrėti. Tuo metu keliu ėjo jam nepažįstami E. J. ir S. N.. Pamatęs juos šuo ištrūko ir nubėgo link jų, jis liepė gultis ir šuo atsigulė. S. N. paėmęs pagalį pradėjo juo mojuoti, šuo atsistojo ir pradėjo loti, S. N. bemojuodamas lazda nugriuvo, E. J. pradėjo bėgti, šuo ją pasivijo ir vieną kartą įkando į koją. Jis šunį sugavo ir uždarė į voljerą. Mano, kad šuns agresiją išprovokavo nukentėjusioji su savo vyru, jie vaikščiojo po privačią valdą be jo leidimo, todėl nieko nusikalstamo nepadarė.
Privati kaltintoja E. J. parodė, kad 2013-05-12 buvo svečiuose (duomenys neskelbtini) pas savo seserį kartu su sūnumi ir vyru S. N.. Apie 14.00 val. su S. N. nutarė nueiti prie ežero, sesuo paaiškino kaip reikia eiti. Jokio užrašo, kad kelias eina privačia valda nebuvo, jis atsirado kitą dieną. Eidami keliu pamatė atbėgantį didelį šunį, S. N. liepė sustoti ir nejudėti. Atėjęs A. Z. pasakė, kad šuo jaunas ir nieko nepadarys, pradėjo jį kviesti, tačiau šis neklausė, pradėjo loti ir juos pulti. S. N. jokio pagalio neturėjo ir juo nemojavo. Ji atsistojo S. N. už nugaros ir jį apsikabino, S. N. bandė nuvyti šunį koja, šuo griebė jai už kojos, jie nugriuvo, šuo toliau kandžiojo jos kojas, pribėgęs A. Z. griuvo tarp jos ir šuns, šunį sugavo ir nusivedė į voljerą. Gydymui ji išleido daug lėšų, todėl prašė jos civilinį ieškinį tenkinti, taip pat priteisti lėšas neturtinei žalai atlyginti, advokato pagalbai apmokėti.
Liudytojas S. N. parodė, kad 2013-05-12 su E. J. atvažiavo pas jos seserį į (duomenys neskelbtini), apie pietus nutarė nueiti prie ežero, E. J. sesuo paaiškino kaip reikia eiti. Jie išėjo iš 3 namų teritorijos, jokių užrašų apie privačią valdą nebuvo ir ėjo keliuku link ežero. Tuo metu keliu atbėgo didelis šuo, jis pasakė, kad reikia sustoti ir nejudėti. Pasirodęs A. Z. liepė eiti ramiai, sakė, kad šuo jų nelies. A. Z. šunį kvietė, bet šis jo neklausė ir puolė juos. Jis jokio pagalio rankose neturėjo ir nemojavo, jeigu būtų turėjęs, tai būtų apsigynęs. E. J. jį apsikabino iš nugaros pusės, jis bandė nuvyti šunį koja, šuo pradėjo kandžioti E. J. kojas ir jie abu nugriuvo. Pribėgęs A. Z. griuvo tarp šuns ir E. J., jį pasigavo ir nusivedė.
Iš 2014-09-18 ekspertizės akto matyti, kad E. J. nustatytos dvi kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje ir keturios kastinės žaizdos kairėje blauzdoje, sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai bylos aplinkybėse nurodytu būdu, ne mažiau dviejų įkandimų pasekoje – po vieną į kiekvieną blauzdą. E. J. po nagrinėjamo įvykio nustatyta ir ūmi reakcija į stresą, mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas bei vidutinio sunkumo depresijos epizodas.
Gydant kastines žaizdas E. J. buvo susiūtos dvi kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje ir trys kastinės žaizdos kairėje blauzdoje.
Teigti, kad E. J. reikia atlikti rekonstrukcines – plastines operacijas negalima, nes pats rando būvimas nėra medicininė indikacija operacijai. Esant paciento pageidavimui ir nesant kontraindikacijų, galima odos randų korekcija operaciniu būdu, kurios tikslas pagerinti estetinį vaizdą.
E. J. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 148-152).
Iš gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau taisyklės) matyti, kad jose nėra numatyta kaip privačios namų valdos teritorijoje turi būti vedžiojami šunys, reglamentuotas jų vedžiojimas viešose vietose, laikymo sąlygos (t. 1, b.l. 91-102).
LR BK 139 straipsnyje įtvirtinta teisės norma nėra blanketinė, t.y. šiame straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma ir nepažeidžiant kokių nors specialių norminių aktų reikalavimų. Be to ta aplinkybė, jog šunys turi būti vedžiojami taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei, yra elementari ir nereikalauja kokių nors specialių taisyklių žinojimo. Teismas konstatuoja, kad aukščiau paminėtos taisyklės nereglamentuoja kaip privačioje valdoje turi būti vedžiojami šunys, tačiau jų analizė duoda pagrindą daryti išvadą, kad jos įpareigoja gyvūnų savininkus garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.Bylos dokumentais įrodyta, kad E. J. ir S. N. privačia teritorija ėjo link ežero, šiuo atveju laikant, kad privati nuosavybė yra šventa ir neliečiama, jie turėjo gauti savininkų (A. Z.) sutikimą, tačiau kaip matyti iš jų parodymų jie buvo įsitikinę, kad eina keliu nepažeisdami kažkieno interesų, laikytina, kad toks elgesys jokios grėsmės A. Z. turtui nekėlė, abu jie įėjo iš trijų namų (vienas iš jų A. Z.) kiemo pro vartus, tai nevertintina kaip įsibrovimas į svetimą teritoriją (valdą), traktuotinas kaip A. Z. nepageidautinas veiksmas.Darytina išvada, kad šunims informuojant, kad privačioje valdoje kažkas vyksta, A. Z. turėjo teisę tai išsiaiškinti, tai vyko dienos metu ir nebuvo jokios būtinybės vestis šunį. Jeigu daryti išvadą, kad esant šuniui A. Z. turėjo jaustis saugiau, tačiau vesdamasis šunį už antkaklio elgėsi nerūpestingai, nenumatė, kad šuo gali reaguoti į kitus asmenis, ištrūkti ir ką nors sužaloti, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti, kadangi turėjo du didelius šunis ir žinojo, jog jie gali būti pavojingi svetimiems asmenims, nesiėmė jokių priemonių, kad vedamas šuo neturėtų galimybės iš jo ištrūkti ir tapti nekontroliuojamu. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad neturi jokios reikšmės E. J. ir S. N. elgesys pamačius šunį, jeigu tikėti A. Z., nes ne jų elgesys sąlygojo įvykį, o jį sąlygojo tai, kad A. Z. neišlaikė šuns ir jo nesuvaldė.
Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d..
A. Z. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę A. Z. teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas bauda.
Turtinei žalai atlyginti E. J. prašė priteisti 65 Lt už atliktą medicinos ekspertizę, 2269,47 Lt už neįvykusią kelionę, 200 Lt už konsultaciją „(duomenys neskelbtini)“, degalus 150 Lt, suplėšytas kelnes 219 Lt, negautą darbo užmokesčio dalį gydymosi metu 231 Lt, kompresines kojines 287 Lt, pašto išlaidas 8,40 Lt, bylos kopijavimo išlaidas 7,92 Lt, išlaidas vaistams 1750,87 Lt ir pateikė vaistų pirkimo čekių proceso eigoje neįvardindama sumos, ieškinyje nurodė 260 Lt sumą kaip numatomas išlaidas gydymui, išlaidas randų korekcijos plastinei operacijai – 2500 Lt, išlaidas advokato pagalbai apmokėti 3500 Lt, viso turtinei žalai atlyginti prašė priteisti 13788 Lt.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Priteistini 18,82 eurai (65 Lt) už specialisto išvadą (t. 1, b.l. 29). Priteistina 657,28 eurai (2269,47 Lt) suma dėl neįvykusios E. J. ir S. N. kelionės. Argumentą, kad S. N. galėjo vykti vienas teismas vertina kritiškai, kadangi palikti vieną sužalotą artimą žmogų būtų neetiška ir beširdiška, dokumentais tokia žala įrodyta, dėl jos atsiradimo kaltas A. Z. (t. 1, b.l. 33).
Sužalota E. J. buvo vežama į medicinos ir teisėsaugos įstaigas, todėl 43,77 eurai (150,98 Lt) priteistina (t. 1, b.l. 35). Priteistina suma už suplėšytas kelnes – 63,43 eurai. Priteistinos išlaidos ortopedinėms kojinėms įsigyti 83,12 eurų (287 Lt), pašto išlaidos 2,43 eurų (8,40 Lt) (t. 1, b.l. 30), bylos kopijavimo išlaidos 2,29 eurų (7,92 Lt) (t. 1, b.l. 35).
Kaip matyti iš išrašo iš medicininių dokumentų (t. 1, b.l. 61), E. J. buvo taikytas gydymas psichotropiniais medikamentais – lorafeni, truchali, amitriptylini, rekomenduota tęsti gydymą vaistais valdoxoni, truxali, clozarepami, įrodyta, kad žaizdų gydymui buvo reikalinga tvarsčiai, tepalai, pleistrai, tačiau šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, nes teismo nuomone dalis pirktų ir vartotų daiktų jokio ryšio su liga neturėjo – sultys „alloe vero“, hematogenas ir pan., todėl priteistina 289,62 eurai (1000 Lt).
Iš ekspertizės akto matyti, kad atlikti plastinę randų korekciją medicininių duomenų nėra, ji nebuvo atlikta, todėl turėtos išlaidos už konsultaciją ir nepatirtos išlaidos už operaciją nepriteistinos.
Įrodyta, kad E. J. dėl patirtų sužalojimų nedirbo nuo 2013-05-13 iki 2013-07-12 ir negavo 69,90 eurų (231 Lt) pajamų, ši suma priteistina (t. 1, b.l. 12-16). Įrodyta, kad advokato pagalbai apmokėti E. J. sumokėjo 1013,67 eurų (3500 Lt), teismo procesas tęsėsi 2 metus, įvyko 12 posėdžių, todėl ši suma yra pagrįsta ir priteistina (t. 1, b.l. 31). Viso turtinei žalai atlyginti priteistina 2244,33 eurai.
Neturtinei žalai atlyginti E. J. pareiškė 10000 litų civilinį ieškinį. Įrodyta, kad dėl A. Z. kaltės E. J. buvo sužalota, jautė skausmą, buvo pažeminta, gydymosi metu jautė nepatogumus, šis įvykis turėjo įtakos jos dvasinei būsenai, dėl to ji naudojo vaistus, todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. Z. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių, todėl daro išvadą, kad jos dydis mažintinas ir priteistini 2000 eurų.
Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d. ir nubausti 20 MGL 753,20 eurų bauda.
Priteisti iš A. Z. 2244,33 eurų turtinei ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti E. J. naudai.
Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.