Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-14 · Byla Nr. N-62-125-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-14
Bylos Nr.
N-62-125-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-125/2011Procesinio sprendimo kategorija 48.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimo S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pripažino S. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalyje („Neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika“) numatytą veiką ir skyrė už tai įspėjimą. Teismas konstatavo, kad tai, jog S. J., 2009 m. rugpjūčio 16 d., apie 18 val., savo namuose vartojo necenzūrinius žodžius savo nepilnamečių vaikų D. J., R. J. ir A. J. akivaizdoje, trukdė jiems gyventi, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, L. J. paaiškinimas, D. J., R. J. ir A. J. paaiškinimai. Parinkdamas nuobaudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, trukmę ir poveikį nepilnamečiams vaikams.

II.

Nesutikdamas su Skuodo rajono apylinkės teismo nutarimu, S. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėjo šališkas teisėjas, nes tas pats teisėjas nagrinėja jo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo bylą. Teigia, jog byla ištirta paviršutiniškai, nutarimas neišsamus, nemotyvuotas ir nesuprantamas. Nurodo, jog vaikų apklausa buvo neteisėta, nes nedalyvavo pedagogas ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas, be to, nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokio pažeidimo padarymu jis apkaltintas, aprašomojoje dalyje nedetalizuota, kokiais konkrečiais veiksmais jis padarė pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas prašo jį atmesti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog imant paaiškinimus iš R. J. ir A. J. dalyvavo Šačių seniūnijos socialinio darbo organizatorė I. D., o apklausiant D. J. – Skuodo rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė V. S..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad asmens kaltę apylinkės teismas nustatė iš esmės pasirėmęs tik rašytiniais bylos įrodymais, nors būtent dėl jų tinkamumo S. J. kėlė abejones.

Pažymėtina, jog ATPK nėra detalizuojama vaiko, kaip liudytojo, apklausos atlikimo tvarka, tačiau tokiu atveju vadovaujamasi įstatymo analogija – Baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK) (žr. nutartį byloje Nr.N575-5912/2010 ir kt.). Iš BPK 186 straipsnio ir 280 straipsnio matyti, kad galimybė apklausti nepilnametį liudytoją nėra imperatyviai siejama su privalomu įstatyminio atstovo (tai yra jo teisė, ne pareiga) ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo arba psichologo (turi būti įvertinama vaiko socialinė ir psichologinė branda) dalyvavimu. Taip pat pažymėtina, kad administraciniai teisės pažeidimai paprastai yra žymiai mažiau pavojingi negu nusikalstamos veikos, o procedūros administraciniame procese yra daug paprastesnės negu numatytosios BPK, tad ir galimas neigimas poveikis nepilnamečiams asmenims yra mažesnis, tačiau įvertinus tai, jog apeliantas pažeidimą nuo pat pradžių neigė, vaikų rašytinių paaiškinimų tikrumu abejojo, pirmosios instancijos teismas privalėjo apelianto versiją tikrinti teisme apklausiant reikiamus asmenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami žodiniams parodymams ir jų nepakeičia (žr. nutartį byloje Nr. N575-1192/2009 ir kt.).

Taigi, šiuo atveju įvertinus tai, kas nustatyta bei tai, jog tarp apelianto ir pareiškimą byloje parašiusios L. J. vyksta skyrybų procesas, dėl ko ši gali būti suinteresuota bylos baigtimi, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino tarp bylos įrodymų esančių prieštaravimų, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl apelianto teiginio, jog šiuo atveju teisėjas buvo šališkas, pasakytina, kad įstatymai nenumato draudimo tam pačiam teisėjui nagrinėti kitas bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

S. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius