Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas niekur oficialiai nedirbęs ir buvęs registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, iki būdamas suimtas paskutiniu metu gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1995m. liepos 04d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-1m l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 2) 1996m. vasario 02d. Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m. ir 6 mėn. l/a, pritaikius LR 1995m. gruodžio 21d. įstatymo „ Dėl amnestijos “ 2 str. nuostatas, nuo paskirtos bausmės atleistas, neturintis teistumo; 3) 1999m. sausio 26d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2d. 271 str. 2d., 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-3m l/a su ¼ dalies turto konfiskavimu; 4) 2001m. birželio 27d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a su 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) vertės turto konfiskavimu; 5) 2001m. gruodžio 18d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2d., 278 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 42 str. 4d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-3m l/a su 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) vertės turto konfiskavimu; 6) 2001m. gruodžio 27d. Šiaulių m. apylinkės teiusmo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 42 str. 4d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-2m. ir 9 mėn. l/a su 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) vertės turto konfiskavimu, 2002m. vasario 14d. Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi, LR BPK 405 str. nustatyta tvarka subendrinus paskirtas bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, galutinė bausmė nustatyta-3m l/a su 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) vertės turto konfiskavimu; 7) 2003m. liepos 04d. Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.,-1m. ir 9 mėn. l/a, 2003m. lapkričio 18d. Šiaulių m. apyl. teismo nutartimi veika iš LR BK 178 str. 1d. perkvalifikuota į LR BK 178 str. 4d. ir, pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 4d.d., galutinė bausmė nustatyta-4 mėn. ir 15d. l/a; 8) 2003m. gruodžio 17d. Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 4d.-areštu 15(penkiolikai) parų; 9) 2004m. balandžio 22d. Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 4d.-areštu 25(dvidešimt penkioms) paroms; 10) 2005m. sausio 04d. Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d.-1m l/a; 11) 2006m. liepos 20d. Pasvalio raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-6 mėn. l/a; 12) 2020m. sausio 28d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal LR BK 281 str. 7d(teismo baudžiamasis įsakymas), pritiakius LR BK 64¹ str.,-34 MGL 1.700,- Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda; 13) 2023m. liepos 11d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal LR BK 178 str. 1d., 178 str. 5d., pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d.,-laisvės apribojimu vieneriems metams be intensyvios priežiūros ir 34 MGL 1.700,- Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, 2023m. gruodžio 19d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta lsisdvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90(devyniasdešimčiai) parų; 14) 2024m. rugpjūčio 13d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 5d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str.,-areštu 74(septyniasdešimt keturioms) paroms, trys paskutiniai teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 178 straipsnio 5 dalį(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024m. balandžio 11d., tarpe 17⁰⁰-19⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis K. B., būdamas svečiuose pas pil. Ž. B., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia iš nukentėjusiosios Ž. B. piniginės, kuri buvo laikoma kambaryje, ant šaldytuvo esančiame plastikiniame maišelyje, pagrobė pinigus 350,- Eur. sumoje, tuo savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai Ž. B. 350,- Eur. turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis K. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą veiką, iš dalies prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2024m. balandžio 10d. jis autobusu važiavo iki Ukmergės miesto, iš kur su taksi automobiliu atvažiavo į Želvos miestelį, esantį Ukmergės rajone, kur prie parduotuvės jo pasitikti buvo atėjusi pil. Ž. B.. Su pil. Ž. B. jis susispažino kažkur 2024m. vasario ar tai kovo mėnesį per socialinį tinklalapį „ Facebook “, kuri pati pasiūlė susitikti ir atvažiuoti pas ją į svečius, kad pabendrauti ir pasibūti. Jie abu susirašinėdavo. Kadangi su savimi turėjo apie 100-150 eurų, tai, atvažiavęs į Želvos miestelį, parduotuvėje už savo pinigus nusipirko butelį degtinės. Ar pirko ką nors iš užkandos, pasakyti negali, nes neatsimena. Parduotuvėje išleido virš 20 eurų. Apsipirkus parduotuvėje, pas Ž. B. namuose, virtuvėje vyko išgertuvės. Kompanijoje buvo ir Ž. sūnus, kuris gyvena kartu su motina. Tą vakarą pas Ž. B. į namus buvo atėjęs kažkoks vyras, kuris atsinešė alaus, tačiau tas vyras pabuvo trumpai ir greitai išėjo. Miegojo ne virtuvėje, o kitame kambaryje, kurį nuo virtuvės skiria siena ir pečiukas. Pirmą dieną jis nematė, kur buvo padėtas maišelis su Ž. B. pinigine Kadangi sekančios dienos ryte po išgertuvių jautėsi blogai, tam, kad pataisyti sveikatą, Ž. sūnus pasakė: „ mama nueik į parduotuvę, paimsi butelį “. Matė, kaip į kambarį atėjusi Ž. B. paėmė piniginę, gulėjusią ant šaldytuvo esančiame maišelyje, iš kurios paėmė kažkiek pinigų ir piniginę vėl įdėjo atgal į maišelį. Kiek buvo paimta pinigų, jis nematė. Į parduotuvę Ž. ėjo apie 10⁰⁰ val., kuriai grįžus, jie vėl trise gėrė nupirktą butelį degtinės. Vakarop Ž. vėl susiruošė eiti į parduotuvę, kuri, vėl iš piniginės paėmusi kažkiek pinigų, išėjo. Ką Ž. B. norėjo pirkti, jis nežino. Kadangi jis matė, kaip Ž. B. iš piniginės ėmė pinigus, o piniginę paliko namuose, ant šaldytuvo esančiame maišelyje, jis nutarė pasižiūrėti, kiek piniginėje yra pinigų, kuriuos sugalvojo pavogti. Atidaręs piniginę, kuri buvo dviejų skyrių, joje matė ir smulkių metalinių monetų, tačiau jų neėmė, paimdamas tik viename skyriuje buvusius visus popierinius pinigus bendroje 300 eurų sumoje, iš kurių buvo dvi 100 eurų nominalo kupiūros ir dvi po 50 nominalo kupiūros. Paėmęs Ž. pinigus, juos įsidėjo į sportinio megztinio kišenę, o piniginę padėjo atgal į maišelį. Negali paaiškinti, kodėl jam taip „ susišvietė “ padaryti. Tuo metu Ž. sūnus buvo ar tai lauke, ar virtuvėje, ir nematė, kaip jis iš piniginės paėmė pinigus. Susiruošęs, jis už kokių penkių minučių irgi išėjo iš namų, o sūnaus užklaustas, pastarajam pasakė, kad eis kartu su motina į parduotuvę. Matė link parduotuvės einančią Ž. B., kurią prisivijęs, nuėjo tolyn, o Ž. nuėjo į parduotuvę. Miestelyje išsikvietė taksi automobilį, važiavo į Ukmergę, o iš Ukmergės autobusu išvažiavo į Panevėžį. Pavogtus pinigus išleido savo reikmėms.

Liudytojas A. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad jis gyvena su savo motina-pil. Ž. B. adresu: (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neatsimena, galimai 2024m. balandžio 09d., vakare, jam motina pasakiusi, kad kitą dieną į svečius atvyks jos naujas draugas, su kuriuo ji susipažino internetu. Sekančią dieną su taksi automobiliu į Želvos miestelį atvažiavo naujas motinos draugas, prisistatęs K. vardu, kurį motina buvo išėjusi pasitikti. Tą vakarą pas juos namuose vyko išgertuvės, nes motina su K. iš parduotuvės buvo parsinešę alkoholio. Jis gėrė sidrą, o ką gėrė motina su K., jis nematė. Tą dieną kalbos apie pinigus nebuvo, todėl K. tikrai nežinojo, kur jo motina laiko piniginę su pinigais. Kitą dieną po išgertuvių, galimai 2024m. balandžio 11d., namuose laiką leido trise. K., kurio pavardės jis nežino, gulinėjo motinos kambaryje esančioje lovoje. Kiek atsimena, tarpe 13⁰⁰-14⁰⁰ val., jis buvo nuėjęs į kambarį, kuriame tuo metu lovoje gulėjo K., kad paimti piniginę, kuri buvo padėta ant kambaryje stovinčio šaldytuvo ir susukta į medžiaginį maišelį. Iš maišelio paėmęs piniginę, ją nusinešė į savo kambarį, kur iš piniginės paėmė savo vardu išduotą Šiaulių banko kortelę. Jis savo banko kortelę ir asmens tapatybės kortelę visą laiką laiko motinos piniginėje, kad nepasimestų. Iš piniginės imdamas banko kortelę, jis tikrai matė, jog piniginėje yra pinigų, tačiau kiek ir kokių nominalo kupiūrų ten buvo, jis negali pasakyti, nes pinigų neskaičiavo yra kupiūrų. Paėmęs savo banko kortelę, jis piniginę nunešė į kitą kambarį ir ją padėjo atgal į maišelį. Kambaryje tuo metu buvo ir K, kuris viską matė. Lova, kurioje gulėjo K. gulėjo, nuo šaldytuvo yra nutolusi apie du metrus. Paėmęs savo banko kortelę, jis nuėjo į Želvos miestelyje esančią kooperatyvo parduotuvę, kad pasitikrinti savo sąskaitos likutį. Grįžęs į namus, jis iš kambario vėl paėmė piniginę, kurią nusinešęs į savo kambarį, į piniginę įdėjo savo banko kortelę, kurią(piniginę) po to parnešė atgal į motinos kambarį ir įdėjo į maišelį, maišelį padėdamas ant šaldytuvo. Dėdamas kortelę atgal į piniginę, matė, jog piniginėje yra pinigų. Visa tai vėl matė kambaryje buvęs K.. Tuo metu jo motina buvo virtuvėje, kur ir jis, palikęs piniginę kambaryje, nuėjo pas motiną į virtuvę. Tarp kambario ir virtuvės durų nėra, tačiau abi patalpas skiria anga, kuri buvo užtraukta užuolaida. Pavakarį, laiko pasakyti negali, motina išėjo į parduotuvę kažką nusipirkti. Motinai išėjus į parduotuvę, netrukus susiruošė eiti ir K., kuris, išeidamas iš namų, su juo neatsisveikino ir, nieko jam nesakęs, išėjo. Išėjęs į lauką matė, jog iš pradžių motina ir K. ėjo viena kryptimi link parduotuvės, o po to K. pasuko į šoną, tačiau kur nuėjo, jis nematė. Grįžusi iš parduotuvės motina jam pasakė, kad piniginėje pasigedo ten buvusių 350 eurų. Pinigus galėjo pavogti tik K., nes daugiau niekas pas juos nesilankė. Jis pats pinigų iš motinos piniginės neėmė, nes motinos piniginėje laiko tiek banko kortelę su asmens dokumentais, tiek ir gaunamas išmokas už invalidumą, kurias nuo kortelės nuima jo motina.

Iš byloje esančio Vilniaus apkrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2024m. balandžio 11d., 19¹⁷ val., buvo užregistruotas nukentėjusiosios-pil. Ž. B. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pranešėja nurodė, jog jog prieš 10(dešimt) minučių iš jos(pranešėjos) namų išėjo pažįstamas-pil. K. B., jai sakęs, jog važiuos į Panevėžį, kurį matė prie parduotuvės, po kurio išėjimo ji pasigedusi 350 eurų. Pranešdama apie įvykį, nukentėjusioji Ž. B. smulkiai apibūdino pinigų vagyste įtariamą asmenį, nurodydama įtariamo asmens išvaizdą ir apsirengimą(b.l. 46, t. 1).

Nors pats kaltinamasis K. B., iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo, ir neneigia paties popierinių pinigų, kurie buvo laikomi piniginėje, padėtoje kambaryje, ant šaldytuvo esančiame plastikiniame maišelyje, paėmimo fakto, teigia, kad piniginėje buvo tik 300 eurų, kuriuos jis ir pavogė, tokiu būdu ginčydamas pavogtų pinigų kiekį, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo duotus parodymus byloje visiškai paneigia tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tiek ir visos kitos teisminio bylos proceso metu išaiškintos aplinkybės.

Visų pirma, nukentėjusioji Ž. B., duodama parodymus byloje, visą laiką aiškiai parodė, kad tą dieną, t.y. 2024m. balandžio 10d., kada pas ją į svečius buvo atvažiavęs kaltinamasis K. B., pastarasis parduotuvėje apsipirkinėjo už savo pinigus, o ji pati tada nieko nepirko, nes piniginę buvo palikusi namuose, kurios tą vakarą netikrino, juolab, kad tą dieną daugiau į parduotuvę nuėjusi nebuvo. Nukentėjusiosios Ž. B. žodžiais, piniginėje, kuri buvo padėta kambaryje, ant šaldytuvo esančiame plastikiniame maišelyje, laikomus pinigus ji skaičiavo tik sekančios dienos, t.y. 2024m. balandžio 11d., ryte, nurodydama, jog piniginėje be smulkių metalinių monetų, kurių galėjo būti iki 10 eurų, viename iš skyrelių buvo ir popieriniai pinigai bendroje 350 eurų sumoje, iš kurių buvo viena 100 eurų nominalo vertės kupiūra, o visos likusios-50 eurų nominalo kupiūros. Pasak nukentėjusiosios Ž. B., 2024m. balandžio 11d., jau į vakarą, jai nuėjus į parduotuvę apsipirkti, parduotuvėje, su savimi pasiimtoje piniginėje pasigedo visų ten buvusių popierinių pinigų, t.y. 350 eurų. Kadangi piniginė buvo laikoma kambaryje, ant šaldytuvo esančiame plastikiniame maišelyje, o tame kambaryje, kurį nuo virtuvės skiria užtraukiama užuolaida, lovoje gulėjo kaltinamasis K. B., nukentėjusiosios Ž. B. teigimu, ji iš karto pinigų vagyste buvo įtarusi kaltinamąjį, kuris galimai buvo matęs, kur yra padėta piniginė, juolab, kad po išgertuvių sekančią dieną, t.y. 2024m. balandžio 11d., iki jai einant į parduotuvę, kažkur apie valandą laiko ji nebuvo kambaryje, nes gamino valgyti virtuvėje ir buvo užtraukusi užuolaidą, todėl nematė, ką tuo metu kambaryje darė lovoje gulėjęs kaltinamasis K. B.. Nors tarp nukentėjusiosios Ž. B. duotų parodymų byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ir yra tam tik prieštaravimų, aiškinant vienokias ar kitokias su įvykiu susijusias aplinkybes, tačiau pastarosios parodymai apie esmines aplinkybes(piniginėje buvusių pavogtų pinigų kiekis, nurodant popierinių kupiūrų nominalus, kuriuo metu ir kaip buvo pasigesta pinigų), nukentėjusioji Ž. B. nurodo tvirtai ir nuosekliai, todėl netikėti nukentėjusiosios duotais parodymais byloje teismas neturi jokio pagrindo. Teismo vertinimu, esant prieštaringiems kaltinamojo K. B. ir nukentėjusiosios Ž. B. aiškinimams apie pavogtų pinigų kiekį, pastaroji, įvardindama piniginėje buvusių pinigų sumą, jų vagyste įtariant kaltinamąjį K. B., jokiu būdu nesiekė iš pastarojo tokiu būdu pasipelnyti ar nepagrįstai apkaltinti, nes nukentėjusioji, norėdama tai padaryti, galėjo nurodyti ženkliai didesnės pinigų sumos vagystės faktą. Priešingai, nukentėjusiosios Ž. B. duotus parodymus byloje apie pavogtus pinigus iš dalies patvirtina ir jos sūnaus-byloje apklausto liudytojo A. B. duoti parodymai, kurie neprieštarauja pačios nukentėjusiosios aiškinamoms aplinkybėms ir tik juos papildo. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apkrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo, pinigų pasigedimo dieną, t.y. 2024m. balandžio 11d., 19¹⁷ val., nukentėjusioji Ž. B. skambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešdama apie įvykį, kuri nurodė, jog prieš 10(dešimt) minučių iš jos(pranešėjos) namų išėjo pažįstamas-pil. K. B., jai sakęs, jog važiuos į Panevėžį, kurį matė prie parduotuvės, po kurio išėjimo ji pasigedusi 350 eurų. Pranešdama apie įvykį, nukentėjusioji Ž. B. smulkiai apibūdino pinigų vagyste įtariamą asmenį(b.l. 46, t. 1).

Savo ruožtu paties kaltinamojo K. B. duotuose parodymuose taip pat yra daug prieštaravimų, kurie nėra nuoseklūs, vien jau aiškinant aplinkybę apie piniginėje aplamai buvusius pinigus(pastaba: ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kaltinamasis nurodė, jog piniginėje be popierinių kupiūrų, kurias jis pasisavino, jokių smulkių metalinių pinigų nebuvo, o būdamas apklaustas teisme, jau parodė, kad iš piniginės paėmė tik popierinius pinigus, o metalinius paliko), todėl kaltinamojo K. B. duoti parodymai byloje yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas teismui sudaro pakankamą pagrindą šiais parodymais netikėti.

2023m. balandžio 27d. buvo priimtas naujas LR baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 95, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojęs 2023m. birželio 01d., kuriuo buvo pakeista ir BK 178 straipsnio redakcija, išskaidant ir papildant šiame straipsnyje numatytos vagystės atvejų ratą. Pagal iki 2023m. birželio 01d. galiojusią BK 178 str. redakciją nedidelės vertės svetimo pagrobimas buvo numatytas 4 dalyje, o pagal naują įstatymo redakciją tokia veika jau yra perkelta į 5 dalį. Kadangi nusikaltimas buvo padarytas po 2023m. birželio 01d., o kaltinamojo K. B. pagrobto svetimo turto dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo K. B. padaryti nusikalstami veiksmai pilnai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 5d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), požymius, t.y. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas, tuo padarius baudžiamąjį nusižengimą.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios Ž. B., civilinis ieškinys 350,- Eur.(trijų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumai pagrobtų ir negrąžintų pinigų vertei atlyginti(b.l. 38-41, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi turtinius reikalavimus byloje pareiškusiai nukentėjusiajai žala buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo K. B. veiksmais, pastarasis padarytą turtinę žalą privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas pilnai LR CK 6.263 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo K. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo K. B. padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie baudžiamųjų nusižengimų(BK 12 str.). Nežiūrint į tai, taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo K. B. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje yra buvęs keturiolika kartų teistas asmuo, tame tarpe ir už analogiškas veikas nuosavybei, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, sistemingai darydamas naujas vagystes, kuris šiuo metu jau atlieka jam paskirtą arešto bausmę pagal paskutinįjį įsiteisėjusį 2024m. rugpjūčio 13d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą(b.l. 100-131, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo K. B. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimų, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievatos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis K. B. jam inkriminuojamą šioje baudžiamojoje byloje veiką padarė, dar neišnykus ir nesant panaikintam teistumui už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo K. B. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamajam K. B. inkriminuojama veika yra tyčinė, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, teismas, vertindamas tai, kad kaltinamasis šiuo metu jau atlieka jam paskirtą arešto bausmę pagal paskutinįjį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, ne vieną kartą buvusiam baustam ir administracine tvarka, kuris, būdamas laisvėje, niekur oficialiai nedirbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo(b.l. 93-99, 132, t. 1), už padarytą veiką yra paskirtina tik sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis-trumpalaikis laisvės atėmimas, t.y. areštas(BK 49 str.), nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo K. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Atsižvelgiant į kaltinamojo K. B. asmenybę, pastarajam yra paskirtina didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą veiką įstatymo numatyta minimali arešto bausmė(BK 61 str. 1-4d.d.). Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam T. B. paskirtina arešto bausmė yra bendrintina su 2024m. rugpjūčio 13d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-2790-1157/2024 paskirta arešto bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą(BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d.).

Kaltinamojo K. B., kaip šiuo metu jau atliekančio paskirtą arešto bausmę pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą(teismo baudžiamąjį įsakymą) asmens, interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo gynėjai(b.l. 66-68, t. 1, b.l. 17, 33-34, 42, t. 2).

Prieš baudžiamosios bylos nagrinėjimą paskirtame teismo posėdyje 2024m. spalio 02d. teisme buvo gautas ir užregistruotas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam K. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 204,16 Eur.(du šimtus keturis eurus ir 16 eur/ct.) sumą(b.l. 38-41, t. 2).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Bylos duomenimis kaltinamasis K. B., iki suėmimo būdamas laisvėje, niekur oficialiai nedirbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, kuris nuo 2024m. rugpjūčio 13d. realiai atlieka jam paskirtą arešto bausmę pagal ankstesnįjį 2024m. rugpjūčio 13d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą(b.l. 98-99, 127-132, t. 1, b.l. 13-14, t. 2). Kadangi kaltinamajam, kaip suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), kuris buvo paskirtas teismo iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo K. B. dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo K. B. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 5d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), ir nuteisti areštu 30(trisdešimčiai) parų.

BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2024m. rugpjūčio 13d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos griežtesnės subendrintos galutinės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-16(šešiolika) parų arešto ir galutinę bausmę paskirti 90(devyniasdešimt) parų arešto.

Paskirtos galutinės arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024m. spalio 23d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant jau iš dalies atliktą arešto bausmę pagal bendrintiną 2024m. rugpjūčio 13d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios Ž. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl pagrobtų ir negražintų pinigų vertės atlyginimo tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo K. B. 350,- Eur.(trijų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo K. B. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam K. B.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.