Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, vedęs, vykdo individualią veiklą, teistas:

1) 2016-02-08 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėn.; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėn.; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir paskirta viešieji darbai 1 metų 2 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 8 mėn., per mėnesį neatlygintinai išdirbant 20 valandų visuomenės labui;

2) 2017-10-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius;

3) 2018-02-20 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 MGL (1506 Eur) pinigine bauda, nuosprendis subendrintas su 2017-10-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėn., 40 val. nemokamų darbų ir 40 MGL (1506 Eur) pinigine bauda, vadovaujantis BK 72² straipsniu – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti transporto priemonę - automobilį Fiat Marea, bausmės neatlikęs, baudos nesumokėjęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. šeimos nariui – sutuoktinei I. T. sukėlė fizinį skausmą.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: 2018-06-09 apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), namuose, šeimyninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.00 prom.), tyčia du kartus įspyrė koja į kairį skruostą savo šeimos nariui - žmonai I. T., tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. T. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino. Teisme jis davė tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad sutuoktinės atsiprašė ir su ja susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

K. S. T. kaltė be visiško jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

K. S. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-09 buvo namuose, o sutuoktinė Irina buvo išėjusi pas kaimynus. Vienas gėrė degtinę ir alų. Žmona į namus grįžo neblaivi, nuėjo miegoti. Vėliau jis pasigedo pinigų ir dėl to susipyko su žmona. Atsimena, kad atėjo kaimynė ir pasakė, kad iškvietė policiją. Visų aplinkybių tiksliai nepamena, bet kaltu prisipažįsta. Smurtauja ne pirmą kartą. Mano, kad alkoholis turi įtakos tokiam elgesiui. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašys žmonos ir pradės gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 44-46).

Nukentėjusioji I. T. parodė, kad S. T. yra jos sutuoktinis. 2018‑06-09 po pietų iš darbo grįžo vyras, jis buvo išgėręs, priekaištavo, jog neištikima, negamina valgio, neravi daržų. Abu susibarė. Apie 19.00 val., vyras jai, sėdinčiai kambaryje ant lovos, tyčia du kartus koja spyrė į kairįjį skruostą. Veidas paraudo ir iš nosies bėgo kraujas. Vyras išsigando ir pabėgo. Kieme ji susitiko kaimynę, kuri iškvietė policiją. Grįžusi į kambarį iš šaldiklio paėmė ledo ir uždėjo ant skruosto. Ten rado butelį alaus, kurį iš karto išgėrė, nes buvo labai susijaudinusi. S., spirdamas į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą. Pas medikus ji nesikreipė. S. atsiprašė už sukeltą fizinį skausmą, ir jam atleido, jokių pretenzijų vyrui neturi (b. l. 25-28).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog apie smurto atvejį policijai pranešė kaimynė, nurodydama, kad sutuoktiniai mušasi, kaimynės kruvinas veidas (b. l. 7).

Iš 2018-06-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12), padarytos foto nuotraukos (b. l. 13-18).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018-06-09 20.23 val., S. T. alkotesteriu užfiksuotas 2.00 promilių girtumas. Nukentėjusioji I. T. paaiškino, jog jai, sėdinčiai ant lovos, S. spyrė koja du kartus į kairį skruostą, taip sukėlė fizinį skausmą. I. T. iš nosies bėgo kraujas (b. l. 19-22).

BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką - fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

K. S. T. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino. Nukentėjusioji I. T. viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, jog jai sutuoktinis du kartus spyrė koją į skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šiuos parodymus papildo ir kiti įrodymai, o būtent tarnybiniame pranešimuose užfiksuoti duomenys, kad policijai dėl smurto šeimoje pranešė kaimynė, kad užfiksuota, jog iš nukentėjusiosios nosies bėga kraujas.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis S. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Remiantis išdėstytais įrodymais teismas daro išvadą, kad kaltinimasis nurodytus veiksmus padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia (jis suprato savo veikos pavojingumą, numatė veikos pasekmės, jų norėjo ir siekė). Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojantį nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui ar artimam giminaičiui požymį, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

Teismas, skirdamas bausmę už padarytą veiką atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. T. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, teistas, už analogiškas veikas ne kartą, kas rodo, jog tai yra dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška (b. l. 50-57), ankstesnėmis švelnesnėmis bausmėmis baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai pasiekti nebuvo, nes tai neatgrasė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo, administracine tvarka baustas (b. l. 61-62), duomenų, jog jis įtrauktas į įskaitą dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų nėra, vykdo individualią veiklą, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad jam skirtina bausmė – areštas, skaičiuotina nuo bausmės vidurkio.

Baudžiamoji byla yra baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas.

Ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė neatlikta, todėl bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Nors prokurorė prašė subendrinant bausmes spręsti ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, tačiau teismas pažymi, jog BK nenustato bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių subendrinimo taisyklių. Be to, BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės su paskirtomis bausmėmis nebendrinamos ir vykdomos atskirai. Savo ruožtu tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės vykdomos kartu su bausme arba po bausmės atlikimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais , 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2018-02-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės bei galutinę subendrintą bausmę paskirti – 45 paras arešto.

Arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-06-09 20.20 val. iki 2018-06-11 12.35 val., jį prilyginant 2 arešto paroms ir laikyti, kad S. T. yra atlikęs 2 paras arešto bausmės.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.