- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-06
- Bylos Nr.
- I-911-244/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00091-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Liudmila Zaborovska (pran.), Halina Zaikauskaitė
- Trečiasis asmuo
- A. B., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Halinos Zaikauskaitės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Edvinui Pašvenskui, atsakovo atstovui Leonardui Urbanovičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apsktityje prašymą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir A. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašyme (b. l. 2–5) prašė įpareigoti Trakų r. savivaldybės administracijos direktorių vykdyti LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106 punktą – buvusios savininkės L. Z. turėtos žemės vietoje Rūdiškių mieste suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus, (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – Trakų r. žemėtvarkos skyrius). Paaiškino, kad Trakų r. žemėtvarkos skyrius 2008-12-16 raštu Nr. 1805-4 kreipėsi į Trakų r. savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas atlikti minėtus veiksmus. Buvusios savininkės L. Z. turėta žemė Rūdiškių mieste nebuvo priskirta valstybės išperkamai žemei ir galėjo būti grąžinama natūra. Pareiškėjas iš Trakų r. žemėtvarkos skyriaus ir Trakų r. savivaldybės administracijos gavo duomenų, kad Trakų r. savivaldybės administracijos direktorius nėra parengęs ir pateikęs Trakų r. žemėtvarkos skyriui buvusios savininkės L. Z. turėtos žemės vietoje Rūdiškių mieste suformuotų žemės sklypų planų ir kitų dokumentų (duomenų). Vyriausybės atstovas pateikė Trakų r. savivaldybės administracijos direktoriui 2009-11-05 reikalavimą Nr. 1R-80 vykdyti Tvarkos 106 p., 2009-11-27 potvarkiu Nr. 1P-40 pratęsė minėto reikalavimo įvykdymo terminą iki 2009-12-31. Trakų r. savivaldybės administracija 2009-12-31 raštu Nr. AP3-4120 informavo Vyriausybės atstovą, kad buvusios savininkės L. Z. turėta žemė Rūdiškių mieste priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes yra gatvėmis apriboto susiformavusio užstatyto kvartalo viduryje, nėra galimybės suformuoti privažiavimo kelio prie žemės sklypo. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 str. nustatytas baigtinis žemės sklypų priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrindų sąrašas. Jame nenustatyta, kad žemė išperkama valstybės esant minėtame rašte nurodytoms aplinkybėms, todėl L. Z. turėta žemė nepagrįstai priskirta valstybės išperkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Trakų r. savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 69–71) nurodė, kad sutinka su pareiškėjo prašymu, tačiau dėl galiojančiuose teisės aktuose esančios teisinės spragos, net ir teismui patenkinus prašymą, negali ir negalės jo įvykdyti. Paaiškino, kad Trakų r. savivaldybės administracija 2009-10-11 raštu Nr. AP3-3545 „Dėl kadastrinių matavimų dokumentų“ kreipėsi į UAB „Geovisata“, prašydama parengti žemės sklypų, skirtų atkurti piliečių nuosavybės teisėms į buvusių savininkų turėtą žemę, kadastrinių matavimų dokumentus, tarp jų ir pilietei A. B. , kaip pretendentei atkurti nuosavybės teisėms į buvusios savininkės L. Z. turėtą 1,0925 ha žemės Rūdiškių m. UAB „Geovisata“ 2009-12-21 informavo, kad nenurodytas privažiavimo kelias prie A. B. planuojamo grąžinti žemės sklypo ir kad, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2008-08-07 įsakymu Nr. 3D-438 patvirtintos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos (toliau – Metodika) 47 p., suformuoti naujo žemės sklypo be privažiavimo kelio negalima. Trakų r. savivaldybės administracija 2009-12-31 raštu Nr. 4112 informavo Trakų r. žemėtvarkos skyrių apie susidariusią situaciją. Tvarkos 106 p. nustatyta pareiga administracijos direktoriui suformuoti žemės sklypus ir įvykužius kitas būtinas procedūras patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, tačiau pagal Metodikos 47 p. žemės sklypą galima suprojektuoti tik su privažiavimo keliu, o tai nagrinėjamu atveju yra neįmanoma.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 47, 48) nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjo prašymas būtų patenkintas. Paaiškino, kad A. B. 200 -10-10 kreipėsi į Trakų r. žemėtvarkos skyrių, prašydama grąžinti jai buvusios savininkės L. Z. Rūdiškių m., Trakų r., valdytą žemę. Trakų r. žemėtvarkos skyriaus komisija 2009-09-19 pasiūlymu pripažino, kad L. Z. Rūdiškių m. valdė 1,0925 ha žemės. A. B. buvo parengta 2008-09-29 pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Vadovaudamasis Tvarkos 106 p., Trakų r. žemėtvarkos skyrius 2008-12-16 raštu Nr. 1805-4 kreipėsi į Trakų r. savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas atlikti veiksmus, reikalingus nuosavybės teisėms į žemę natūra atkurti. Trakų r. savivaldybės administracija 2009-12-31 raštu Nr. AP3-4112 atsakė, kad žemė, į kurią pretenduoja A. B., priskiriama valstybės išperkamai, kadangi nėra galimybės suformuoti privažiavimo kelio prie ginčo žemės sklypo. Įstatymo 12 str. yra nustatytos sąlygos, kurioms esant žemę išperka valstybė, tačiau jame nėra nustatyta, kad žemė išperkama esant aplinkybėms, nurodytoms Trakų r. savivaldybės administracijos 2009-12-31 rašte Nr. AP-4112. Privažiavimo kelio klausimas gali būti išspręstas A. B. ir gretimų sklypų savininkų susitarimu arba teismine tvarka nustatant servitutą.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 51–54) su prašymu sutiko. Paaiškino, kad yra tiesioginė savo močiutės L. Z. įpėdinė. A. B. 1999 m. pateikė Rūdiškių m. seniūnijos žemėtvarkos skyriui prašymą dėl jos nuosavybės teisių į L. Z. turėtą žemę atkūrimo. Trakų r. žemėtvarkos skyriaus 2003-02-20 raštu Nr. 300 jai buvo pasiūlyta pasirinkti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą. Trakų r. žemėtvarkos skyriaus 2008-11-07 raštu Nr. 1580 A. B. buvo pripažinta pretendente į L. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. Trakų r. savivaldybės administracijos direktorius 2009-12-31 rašte Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje ginčo žemę įvardijo valstybės išperkama, nors iki tol jokių problemų dėl jos grąžinimo natūra nebuvo kilę. Minėtame rašte nenurodyta, kokiu pagrindu L. Z. iki nacionalizacijos turėta žemė priskirta valstybės išperkamai. Trakų r. savivaldybės administracijos direktorius nėra parengęs ir pateikęs Trakų r. žemėtvarkos skyriui buvusios savininkės L. Z. turėto žemės sklypo plano ir kitų dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje į teismą kreipėsi, realizuodamas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Vyriausybės atstovas prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, ir nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti. 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad tais atvejais, kai savivaldybės administravimo subjektai atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, Vyriausybės atstovas kreipiasi į teismą. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatyta šių funkcijų atlikimo tvarka.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl to, kad, pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai neformuoja žemės sklypo grąžinimui natūra ir nerengia sklypo plano dėl buvusios savininkės L. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei.
Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos. 2004 m. kovo 23 d. Nr. įstatymu IX-2076 pakeitus Atkūrimo įstatymą, kuriuo iš dalies pakeitus 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal minėtą teisinį reguliavimą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra neatkuriamos dviem atvejais: 1) žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei; 2) susigrąžinti žemę turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik apskričių viršininko administracijos, bet ir savivaldybės. Teisės aktai paskirstė šių viešojo administravimo sistemos subjektų kompetenciją. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą veiksmus, susijusius su teritorijų planavimu ir žemės sklypų formavimu, turi atlikti savivaldybių administravimo subjektai. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miesto žemę (iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) nagrinėja turto buvimo vietos miesto žemėtvarkos skyriai, o sprendimą atkurti nuosavybės teises priima apskrities viršininkas, gavęs atitinkamo savivaldybės subjekto sprendimu patvirtintus žemės sklypų planus ir kitus dokumentus (iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 1101 įsigaliojimo pagal savivaldybių tarybų patvirtintus žemės sklypų planus, įsigaliojus šiam nutarimui, t. y. nuo 2004 m. rugsėjo 3 d., pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus). Taigi pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 ir 106 punkto nuostatas vienas iš teisinių pagrindų apskrities viršininkui atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus administracinis aktas dėl žemės sklypo duomenų nustatymo ir žemes sklypo plano patvirtinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. nustatytas baigtinis žemės sklypų priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrindų sąrašas. Jame nenustatyta, kad žemė išperkama valstybės esant byloje nurodytoms aplinkybėms, todėl L. Z. turėta žemė nepriskirta valstybės išperkamai.
Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes yra svarbu nustatyti, ar žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja tretysis suinteresuotas asmuo A. B., yra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme yra laisva (neužstatyta).
Atsakovas 2009-07-29 raštu Nr. AP3-2438 pranešė Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, kad buvusios savininkės L. Z. turėta žemė Rūdiškių mieste nėra priskirta valstybės išperkamai, rengiami žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentai (b. l. 10).
Atsakovas sutinka atlikti pareigas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu natūra į buvusios savininkės L. Z. turėtą žemę Rūdiškių mieste, tačiau teigia, kad negali įvykdyti įstatymų reikalavimų, nes šiam sklypui nėra galimybės suformuoti privažiavimo kelio. Atsakovas nurodė, kad kreipėsi į UAB „Geovisata“ prašydamas parengti žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentus. UAB „Geovisata“ 2009-12-21 raštu informavo atsakovą, kad pagal žemės reformos žemėtvarkos rengimo metodikos, patvirtintos 2008-08-07 Nr. 3D-438, 47 punktą, negali suformuoti naujo žemės sklypo be privažiavimo kelio (b. l. 64).
Pagal Metodikos 47 punktą žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabilių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemės sklypai turi būti projektuojami tiesiomis linijomis.
Tačiau ši metodika netaikoma nagrinėjamai situacijai, nes pagal Metodikos 3 p. žemėtvarkos projektai rengiami tik kaimo vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, nustatyta tvarka priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d., o ginčo sklypas yra iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje.
Teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigia galimybės grąžinti buvusios savininkės žemę natūra. Buvusios savininkės L. Z. turėta žemė Rūdiškių mieste nepriskirta valstybės išperkamai žemei, todėl pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas.
Tvarkos 106 punkte, nustatančiame nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančią žemę tvarką, be kita ko išvardijami veiksmai, priskirti atsakovo kompetencijai, o būtent – administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įpareigojamas savo įsakymu paskirti atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. Suformavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose yra parengti detalieji planai, žemės sklypų planai rengiami atlikus kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534.
Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.
Trakų rajono žemėtvarkos skyrius į atsakovą dėl nurodytų veiksmų, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į žemę natūra buvusios savininkės L. Z. turėta žemė Rūdiškių mieste, kreipėsi 2008 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 1805-4. Atsakovas Tvarkos 106 punkte jo kompetencijai priskirtų veiksmų Vyriausybės nutarimu nustatytu terminu neatliko, todėl Vyriausybės atstovas turėjo teisę pareikalauti, kad atsakovas vykdytų Vyriausybės nutarimą (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o atsakovui ir po to neatliekant savo pareigos – kreiptis į teismą (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo prašymas tenkintinas (LR ABTĮ 88 str. 2 p.). Atsakovas įpareigotinas per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo atlikti jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktu priskirtas pareigas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra procese buvusios savininkės L. Z. turėtos žemės vietoje Rūdiškių mieste.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apsktityje prašymą tenkinti.
Įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo atlikti jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktu priskirtas pareigas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu natūra į buvusios savininkės L. Z. turėtą žemę Rūdiškių mieste.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.