Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-04-05 · Civilinė byla Nr. 2A-404-510/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2007-04-05
Bylos Nr.
2A-404-510/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Jolita Cirulienė, Galina Blaževič
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
V. S.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-404-510/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja J. Drevinskienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3, 75.6.1, 77.4.2, 78.2.1, 121.15, 121.18, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovui adv. V.A.Vilučiui, atsakovui V. S., jo atstovui advokatui K.Šlitui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-859-54/2006 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui V. S., institucijai, duodančiai išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo, turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 134-138), prašė: nutraukti jos ir atsakovo V. S. santuoką, įregistruotą Kapsuko rajono CMS 1975 m. gruodžio 31 d., akto įrašo Nr. 665, palikti jai santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio sūnaus A. S. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. S., (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės bei 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d.; padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei paliekant 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurių vertė 68000 Lt; garažą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9900 Lt; keturių dalių sekciją 400 Lt vertės; komodą 250 Lt vertės; rašomąjį stalą 100 Lt vertės; televizorių 650 Lt vertės; radijo centrą 300 Lt vertės; lovelę 50 Lt vertės; skalbimo automatinę mašiną 500 Lt vertės; šaldytuvą „Snaigė“ 500 Lt vertės; virtuvinį komplektą 500 Lt vertės, puodus „Bauer“ 2500 Lt vertės; dulkių siurblį 100 Lt vertės, iš viso turto už 83750 Lt; atsakovui palikti: automobilį (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės; 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 34000 Lt; sofą-lovą 350 Lt vertės; spintą penkių durų 500 Lt vertės; svetainės komplekto minkštą dalį 300 Lt vertės; dviejų durų spintą 50 Lt vertės; kompiuterį 2000 Lt vertės; šaldytuvą „Snaigė“ 100 Lt vertės; televizorių 100 Lt vertės; „Zepter“ firmos mikserį 400 Lt vertės; filmavimo kamerą 2000 Lt vertės; mikrobangų krosnelę 150 Lt vertės; skraidyklę 890 Lt vertės, iš viso turto už 41840 Lt; nustatyti padalinto buto naudojimosi tvarką: ieškovei paskirti naudotis kambarius 56-3 18,36 kv.m ploto ir 56-5 10,60 kv.m ploto, o atsakovui skirti kambarį 56-4 13,46 kv.m ploto; bendram naudojimui skirti koridorių 56-1 2,10 kv.m ploto; 56-10 6,27 kv.m, 56-6 3,23 kv.m ploto, virtuvę 56-2 9,41 kv.m ploto; vonią 56-7 2,62 kv.m ploto; tualetą 56-8 1,02 kv.m ploto; sandėliuką 56-9 1,38 kv.m ploto bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu V. S. susituokė 1975 m. gruodžio 31 d., santuokoje gimė trys vaikai: sūnus A., (duomenys neskelbtini)., sūnus G., (duomenys neskelbtini)., ir sūnus A., (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškovei neištikimas, turi kitą moterį, su kuria draugauja, nepakankamai rūpinasi šeima, nenori duoti pakankamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui, savo uždirbtas lėšas skiria asmeniniams pomėgiams tenkinti. Šeima iširo, nes atsakovas nevykdo sutuoktinio pareigų. Nepilnametis sūnus Artūras gyvena kartu su ieškove ir yra ieškovės išlaikomas. Atsakovas sūnui skiria į mėnesį tik 300 Lt, tačiau vaiko išlaikymui būtina 800 Lt suma. Sūnus yra paauglys, turi rimtų sveikatos problemų, reikalingos lėšos jo gydymui. Jis mokosi ne tik vidurinėje mokykloje, bet ir Technologijos universiteto kompiuterinio dizaino mokykloje, kur mokslo metai kainuoja virš 1200 Lt. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir jis gauna žymiai daugiau pajamų, negu ieškovė. Atsakovo pajamas sudaro ne tik darbo užmokestis, bet ir papildomos pajamos, skraidykle skraidinant vestuvininkus bei kitus poilsiautojus. Iš atsakovo priteistinas 500 Lt išlaikymas vaikui bei išlaikymo įsiskolinimas už aštuonis mėnesius po 200 Lt. Šalys santuokoje įgijo 126490 Lt bendros vertės turtą: trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio rinkos vertė 102 000 Lt; automobilį.(duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1000 Lt; garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 9900 Lt, ir kito kilnojamojo turto. Iš bendro turto išjungtini ir neturi būti dalinami nepilnamečiui sūnui Artūrui priklausantys daiktai: 350 Lt vertės sofa-lova, 100 Lt vertės rašomasis stalas, 500 Lt vertės filmavimo kamera, 50 Lt vertės fotoaparatas. Galutinė bendro dalintino turto vertė yra 125 490 Lt. Dalijant turtą teismas turi nustatyti nelygias turto dalis, atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi ligotas moksleivis nepilnametis sūnus Artūras, jam yra reikalingas bute atskiras kambarys. Nustačius nelygias buto dalis, atsakovas vis tiek realiai naudosis bendrų patalpų didesne dalimi, negu jam priklausytų nuosavybėn, ši aplinkybė vertintina kaip kompensacija. Atsakovas naudojasi automobiliu, bet nesinaudoja garažu, todėl jam turi būti priteistas automobilis, o ieškovei – garažas. Ieškovei turi būti paskirta didesnė dalis, jai priteisiant 2/3 buto ir garažą, o kitą turtą paskirstant natūra pusiau, dėl ko ginčo su atsakovu nėra. Ieškovei skirtino turto bendra vertė yra 83650 Lt, o atsakovui - 41840 Lt. Dėl naudojimosi butu kyla konfliktai, todėl turo būti nustatyta naudojimosi butu tvarka. Atsižvelgiant į ieškovei tenkančias buto 2/3 dalis ir į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, turi būti nustatyta, kad ieškovė su sūnumi naudosis dviem kambariais (18,36 ir 10,6 kv.m ploto). Pagal atsakovui nuosavybėn tenkančią 1/3 buto dalį, jam turi būti paskirtas naudotis vienas kambarys, 13,46 kv.m ploto. Kitomis patalpomis šalys naudosis bendrai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Teismas nusprendė nutraukti D. S. ir V. S. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes S. ir S.; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. S., (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą su motina D. S.; priteisti iš atsakovo sūnui A. S., (duomenys neskelbtini)., po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki jo pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: 1) ieškovei priteisti 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini); keturių dalių sekciją 400 Lt vertės; komodą 250 Lt vertės; rašomąjį stalą (dviejų spintelių) 100 Lt vertės; televizorių 650 Lt vertės; radijo centrą 300 Lt vertės; lovelę 50 Lt vertės; skalbimo mašiną 500 Lt vertės; šaldytuvą „Snaigė” (5 metų) 500 Lt vertės; virtuvinį komplektą 500 Lt vertės; puodus „Bauer” 2500 Lt vertės; dulkių siurblį 100 Lt vertės; mikserį „Zepter” 400 Lt vertės; 2) atsakovui priteisti 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini)automobilį (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės; sofą-lovą 350 Lt vertės; spintą penkių durų 500 Lt vertės; svetainės komplektą (minkšta dalis) 300 Lt vertės; spintą dviejų durų 50 Lt vertės; kompiuterį 2000 Lt vertės; šaldytuvą „Snaigė” (28 metų) 100 Lt vertės; televizorių (15 metų) 100 Lt vertės; filmavimo kamerą 2000 Lt vertės; mikrobangų krosnelę 150 Lt vertės; skraidyklę 890 Lt vertės; 3) nustatyti naudojimosi butu tvarką, ieškovei paskiriant naudotis kambariais 56-3, 18,36 kv.m ploto ir 56-4, 10,60 kv.m ploto; atsakovui skiriant naudotis kambariu 56-5, 13,46 kv.m ploto; šalių bendram naudojimui paskirti koridorių 56-1, 2,10 kv.m ploto; 56-10, 6,27 kv.m ploto; koridorių 56-6, 3,23 kv.m ploto; virtuvę 56-2, 9,41 kv.m ploto; vonią 56-7, 2,62 kv.m ploto; tualetą 56-8, 1,02 kv.m ploto; sandėliuką 56-9, 1,38 kv.m ploto. Bylinėjimosi išlaidas teismas nusprendė paskirstyti tokia tvarka: priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 1157,45 Lt; priteisti iš atsakovo 34,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 1718,00 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 258,00 Lt; priteisti iš ieškovės 14,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes laikė, jog jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalūs, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai bei materialiai. Ieškovė nepateikė atsakovo neištikimybės įrodymų, pati pripažino savo kaltę dėl šeimos iširimo. Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina ginčo nekilo. Dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui teismas nurodė, kad ieškovės gaunamas vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 1200-1400 Lt, atsakovo – 2444 Lt. Įvertinęs šalių pajamas, išlaidas vaiko išlaikymui, vaiko sveikatos būklę, atsakovo išlaidas skraidyklei, teismas nurodė, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 400 Lt kas mėnesį. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas, atsižvelgiant į priteistiną išlaikymo sumą, ir į tai, kad atsakovas savanoriškai teikė išlaikymą po 300 Lt nuo 2004 m. gruodžio mėnesio, geranoriškai sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą. Dėl kilnojamų daiktų padalinimo ginčo tarp šalių nekilo. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas padalino, ieškovei priteisdamas 2/3 dalis buto, o atsakovui - 1/3. Teismas rėmėsi CK 1.123 straipsnyje nustatytais kriterijais, leidžiančiais nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsižvelgė į tai, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, sūnui paaugliui reikia daugiau erdvės ir privatumo. Naudojimosi butu tvarka nustatyta pagal ieškovės reikalavimą, kuriam atsakovas neprieštaravo. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai garažą 9900 Lt vertės, nurodydamas, kad ieškovei ir taip tenka žymiai didesnė turto dalis: 2/3 dalys 102000 Lt vertės buto yra vertingesnis turtas, nei atsakovui tenkanti 1/3 dalis buto ir garažas.

Šalies argumentai

Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais. Sprendimas naikintinas, nes pažeisti CPK 270 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimai. Sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad byla išnagrinėta nedalyvaujant vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui bei šalių sūnui A. S., tačiau sprendimo 3 lape aprašomojoje dalyje nurodyta, kad šie asmenys yra išsakę savo nuomonę. Teismas neteisingai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas ir neteisingai padalino santuokoje įgytą 3 kambarių butą, esantį, esantį (duomenys neskelbtini), paskirdamas ieškovei žymiai didesnę ir vertingesnę buto dalį, t.y. 2/3 dalis buto. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė neįgijo pranašumo prieš atsakovą, tačiau jai teko žymiai vertingesnė turto dalis nepilnamečio sūnaus sąskaita. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d.), ir turtą turėjo padalinti lygiomis dalimis. Teismas, dalindamas butą, nepasisakė dėl nuosavybės teisių į paskirtas buto dalis, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra nekonkreti ir surašyta pažeidžiant CPK 270 straipsnio reikalavimus. Teismas nenurodė ieškovei ir atsakovui paskiriamų buto dalių vertės pinigine išraiška, todėl padalinto ir paskirto šalims turto dalies vertė nekonkreti ir neaiški, neįmanoma apskaičiuoti žyminio mokesčio dydį. Kritiškai vertintini teismo motyvai, kurių pagrindu nukrypta nuo lygių dalių principo dalinant butą. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, gyvenančia tame pačiame bute. Gyventi sūnui bendrame bute atsakovas netrukdo ir netrukdys. Todėl teismo motyvas, dėl ko buvo būtina ieškovei skirti didesnę buto dalį nepagrįstas ir neteisinis. Lyčių skirtumas tai pat negali būti pagrindu dalinant sutuoktinių turtą pažeisti CK 3.117 straipsnio reikalavimus. Nepagrįsti teismo motyvai, kad paauglio sūnaus poreikių privatumas bei erdvės reikalingumas yra pagrindas ieškovei skirti didesnę buto dalį. Aplinkybė, jog atsakovas nepasinaudojo priešieškinio padavimo teise taip pat negali turėti jokios įtakos teismo sprendimui padalinant butą. Teismas turėjo vadovautis įstatymu ir padalinti butą lygiomis dalimis. Butas būtų padalintas sąžiningai ir nepažeistų šalių interesų pagal atsakovo pateikiamą buto padalinimo projektą. Pagal šio projekto skaičiavimą atsakovui tektų 0,46 idealios buto dalys, ieškovei - 0,54.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 sprendimą. Ieškovė nurodė, kad nepagrįstas atsakovo teiginys, jog teismas pažeidė CPK 270 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjant bylą Kauno miesto apylinkės teisme Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas ir šalių sūnus A. S. dalyvavo bei išsakė savo nuomonę dėl ieškinio ankstesniuose teismo posėdžiuose, jų nebuvo tik paskutiniame teismo posėdyje. Teismo sprendimas yra teisingas ir jis turi būti paliktas galioti. Dalijant bendrą turtą, be buto atsakovui yra priteistas žymiai vertingesnis turtas: automobilis, garažas, skraidyklė. Skraidyklės vertė faktiškai yra ne 890 Lt, o apie 20000 Lt, tą pripažino pats atsakovas, tačiau nekilnojamojo turto vertintojai neturi metodikos jai įvertinti, todėl realus vertinimas nebuvo atliktas. Be to, atsakovas, skraidindamas žmones gauna pajamas. Be buto, dalijant kitą turtą atsakovui teko didesnė jo dalis, pinigine išraiška - 17340 Lt. Ieškovei be buto dalies priteisti tik buities reikmenys, kurie būtini naudotis jai ir sūnui. Jų vertė (6250 Lt) sudaro tik trečdalį atsakovui priteisto kito turto vertės. Teismo sprendimas dėl ieškovei priteistos 2/3 buto dalių yra teisingas, nes su ja lieka gyventi ligotas nepilnametis sūnus. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad ieškovei turi būti priteista didesnė buto dalis dėl skirtingų ieškovės ir sūnaus lyčių, dėl poreikio sūnui turėti daugiau erdvės bei privatumo. Atsakovas teigė, nevarysiąs sūnaus iš buto, tačiau jo nuomonė gali pasikeisti. Vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove ir jam turi būti vietos ginčo bute. Iš sprendimo rezoliucinės dalies aišku, kad padalinama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kad priteistas turtas pereina ieškovės nuosavybėn, o ne lieka atsakovo vardu, todėl papildomai pasisakyti dėl ieškovės teisių nereikia. Įsiteisėjus sprendimui, ieškovė kreipsis į Registrų centrą dėl jai priteistos buto dalies nuosavybės įregistravimo jos vardu. Atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktas buto dalių paskaičiavimas pagal jo projektą paduotas ne laiku, nes tokį reikalavimą turėjo pateikti priešieškinyje. Atsakovui buvo išaiškinta teisė pateikti priešieškinį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir šia teise jis laiku nepasinaudojo, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje toks atsakovo reikalavimas nenagrinėtinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nukrypo nuo lygių dalių principo ir be pagrindo paskyrė ieškovei 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantas teigia, kad teismas nenurodė ieškovei ir atsakovui paskiriamų buto dalių vertės pinigine išraiška. Šie apelianto argumentai yra iš dalies pagrįsti, todėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Pagal Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Apylinkės teismas, pažeisdamas aukščiau paminėtas įstatymų nuostatas, nenustatė bendros dalintino turto vertės. Be to, teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo, privalėjo atsižvelgti ne į buto, bet į viso dalintino turto vertę.

Dalintiną turtą, kuris yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, sudaro 68,45 kv.m butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 102000 Lt (1t., b.l.16), bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 9900 Lt. Tokias šio nekilnojamojo turto vertes ieškovė nurodė savo patikslintame ieškinyje (b.l.135), atsakovas dėl jų jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl šios vertės laikytinos dalijamo bendro turto rinkos kainomis, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Be to, Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu padalino šalių kilnojamąjį turtą. Pagal teismo sprendimą ieškovei atiteko kilnojamojo turto už 6250 Lt, atsakovui atiteko kilnojamojo turto už 7440 Lt. Šalys apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria buvo padalintas kilnojamasis turtas, neginčija. Tokiu būdu, bendra dalintino turto vertė yra 125590 Lt (102000+9900+6250+7440).

Pirmosios instancijos teismas atsakovui paskyrė naudotis 13,46 kv.m ploto kambarį 56-5. Pagal apylinkės teismo sprendimą atsakovas taip pat įgijo teisę bendrai naudotis buto patalpomis 56-1, 56-10, 56-6, 56-2, 56-7, 56-8, 56-9, kurių bendras plotas 26,03 kv.m. Atsakovui iš viso tenka naudotis 26,48 kv.m ploto (13,46+26,03:2), kas sudaro ne 1/3 dalį, bet 0,39 buto dalis (26,48:68,45). Ieškovei tenka naudotis 41,97 kv.m, kas sudaro 0,61 buto dalį. Priteisus ieškovės nuosavybėn 0,61 dalį buto, šios buto dalies vertė sudarytų 62220 Lt (102000X0,61), o bendra jai tenkančio turto vertė būtų 68470 Lt (62220+6250), kas sudaro 0,55 dalis viso dalintino turto vertės (68470:125590). Atsakovui tektų 0,45 dalys viso dalintino turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, toks buto ir viso turto padalijimas visiškai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.123 str. 1 d.).

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jam turėtų būti priteistos 0,46 buto dalys, o vietoje 13,46 kv.m ploto kambario 56-5, jam turėtų būti paskirtas naudotis didžiausias 18,36 kv.m ploto kambarys 56-3. Šie apelianto reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti. Apeliantui paskyrus naudotis kambariu 56-3 ir priteisus jo nuosavybėn 0,46 buto dalis, jam tenkanti bendra viso dalintino turto vertė būtų didesnė už ieškovei tenkančio turto vertę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė ieškovei naudotis didžiausią ir mažiausią plotus turinčius kambarius (18,36 kv.m ir 10,60 kv.m), o atsakovui – 13,46 kv.m kambarį. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka nepažeidžia nei nepilnamečio sūnaus, nei apelianto teisių.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu šalims paskirtų patalpų plotai neatitinka šalims priteistų buto dalių, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su teismo nustatyta naudojimosi buto patalpomis tvarka sutinka, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė šalims santuokinio buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, pakeistina, priteisiant ieškovės nuosavybėn 0,61 šio buto dalį, o atsakovo nuosavybėn - 0,39 šio buto dalis (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), o teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi patalpomis nustatymo paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti netikslumai teismo sprendime dėl vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo dalyvavimo teismo posėdyje yra formalaus pobūdžio ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 328 str.).

Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalių dėl santuokos nutraukimo, pavardžių palikimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir garažo bei kilnojamojo turto padalijimo. Šios sprendimo dalys nėra apeliacijos dalykas ir taip pat paliekamos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apelianto reikalavimų apimtį, turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 - 326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė šalių santuokinio buto, esančio (duomenys neskelbtini)nuosavybės dalis, pakeisti. Priteisti ieškovės D. S. nuosavybėn 0,61 dalį, o atsakovo V. S. nuosavybėn - 0,39 dalis šio buto.

Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai: Galina BlaževičJolita Cirulienė