Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-232-873/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
AN2-232-873/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00742-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Pažeidėjas
Ž. V.
Kategorijos
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-232-873/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00742-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Ž. V. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7526-2024 paliktas nepakeistas ir Ž. V. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7526-2024 (toliau – ir Institucijos nutarimas) Ž. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. gruodžio 21 d., 12.42 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties Paribio g., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 181 punktą. Ž. V. skirta nuobauda – 60 Eur bauda.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, Ž. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi Ž. V. skundo netenkino ir Institucijos 2024 m. kovo 18 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Ž. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apelianto teigimu, skundžiamos nutarties išvada, jog jis ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė tyčia, neatitinka faktinių šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybių.

3.1.1. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino buvusį apytiksliai 140 metrų atstumą nuo jo vairuojamos transporto priemonės persirikiavimo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą iki posūkio į dešinę link Paribio gatvės. Tvirtina, kad apylinkės teismas visiškai nevertino, jog transporto priemonei esant judėjimo režime, atstumo, likusio iki planuojamo posūkio (šiuo atveju – nurodyto navigacijoje), suvokimas yra sąlyginis, ypač jį vertinant skundžiamoje nutartyje nurodytomis vertinamosiomis kategorijomis – pakankamas atstumas ar nepakankamas atstumas saugiai persirikiuoti į maršrutinėms transporto priemonėms skirtą eismo juostą prieš sukant į dešinę. Teigia, kad šiuo atveju jo vairuojamai transporto priemonei judant nepažįstamu maršrutu net mažesniu nei leistinu greičiu, o navigacijai jį įspėjus apie neužilgo būsiantį posūkį į dešinę, jis įvažiavo į punktyrine linija pažymėtą maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Pasak apelianto, jis savo persirikiavimą į maršrutinio transporto eismo juostą suvokė kaip saugų, adekvatų ir pakankamą manevrui į dešinę padaryti, be to, jis buvo įsitikinęs, jog atstumas iki planuojamo posūkio yra apie 50 metrų, taip paaiškino ir apylinkės teismui. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodyti atstumai nuo vienos ir kitos punktyrinės linijos iki posūkio į Paribio gatvę yra sąlyginiai (atlikus individualų matavimą, gauti duomenys rodo apytiksliai 90 metrų bei apytiksliai 30 metrų atstumą), nes interaktyvūs žemėlapiai, vertinant Vilniaus mieste šiuo metu intensyviai vykstančius gatvių pertvarkymo darbus bei periodinį horizontaliojo žymėjimo atnaujinimą, įskaitant ir ties Paribio gatve, nėra tikslūs, be to, nėra galimybės patikrinti, kuriais metais buvo sudarytas interaktyvus žemėlapis, kuriuo šiuo atveju naudojosi jo skundą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas (tokie duomenys skundžiamoje nutartyje nėra pateikiami).

3.1.2. Tvirtina, kad svarbu įvertinti ir tai, jog, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, punktyrinės linijos, kurias jis, ketindamas sukti į dešinę, kirto ir įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, nėra skirtos būtent įvažiavimui (išvažiavimui) į (iš) Ukmergės g. 140, Vilniuje, esantį pastatą. Apelianto teigimu, tokios išvados neleidžia daryti nei pats šiai bylai aktualioje vietoje esantis horizontalusis gatvės ženklinimas, nei kelio ženklai, nei aktualios KET nuostatos, kuriose nėra numatytas joks specialusis ženklinimas, skirtas specifiškai tik įvažiavimui į konkrečią teritoriją pažymėti. Pažymi, kad apylinkės teismo išvada, kad ties pastatu, esančiu Ukmergės g. 140, Vilniuje, esanti punktyrinė linija nesuteikia teisės vairuotojams, sukantiems į dešinę, iš anksto persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, prieštarauja faktinėms šios bylos aplinkybėms.

3.2. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į KET 182 punkte įtvirtintą vairuotojo pareigą prieš posūkį į dešinę persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, kuri nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, be to, šią taisyklių nuostatą netinkamai aiškino, iškreipdamas jos esmę, dėl šios priežasties priėmė jo atžvilgiu iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą.

3.2.1. Apeliantas pritaria skundžiamos nutarties teiginiui, jog transporto priemonės vairuotojas privalo išmanyti Kelių eismo taisykles. Nurodo, kad jis, vadovaudamasis jam gerai žinomu KET 182 punktu, vykdė KET įtvirtintą sukančio į dešinę vairuotojo pareigą, kurios nevykdymas, beje, užtraukia administracinę atsakomybę. Tvirtina, jog apylinkės teismo tai iš viso nebuvo įvertinta. Be to, kaip galima spręsti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies argumentų turinio, teismas šią vairuotojo pareigą, imperatyviai įtvirtintą KET, traktavo kaip netinkamai įgyvendintą transporto priemonę vairuojančio asmens teisę, tai nulėmė neteisingas teismo išvadas dėl jo tyčios padarius nepagrįstai inkriminuotą administracinį nusižengimą.

3.2.2. Sutinka ir su skundžiamos nutarties teiginiu, kad prieš darant posūkį į dešinę pareiga persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą nereiškia teisės ja važiuoti neribotą atstumą ir tvirtina, kad skundžiamos nutarties teiginys, jog jis maršrutiniam transportui skirta eismo juosta važiavo neribotą atstumą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, kad į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, esančią Ukmergės gatvėje, Vilniaus mieste, netoliese Paribio gatvės, jis persirikiavo iš anksto, nes ketino sukti į dešinę, t. y. į Paribio gatvę. Pažymi, kad į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, kaip tai numato KET 182 punktas, persirikiavo toje Ukmergės gatvės vietoje, kuri nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ir šia eismo juosta judėjo objektyviai neilgą, vizualiai matomo posūkio į dešinę apibrėžtą atstumą (kaip jam subjektyviai atrodė – apie 50 metrų). Nurodo, kad toks jo judėjimas šia juosta truko maždaug 5–8 sekundes (8,4 sekundės, jei laikyti, kad bendras viso iki posūkio į dešinę važiuoto atstumo ilgis buvo 140 metrų, o važiuota leistinu 60 km/val. greičiu; 5,4 sekundės, jei laikyti, kad bendras viso važiuoto atstumo ilgis sudarė apie 90 metrų, o važiuota leistinu 60 km/val. greičiu). Pasak apelianto, jo aptarti veiksmai negali būti prilyginami tokio vairuotojo veiksmams, kuris, nepaisydamas KET, tiesiog važiuoja neribotą atstumą maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, todėl negali būti vertinami kaip tyčinis administracinis nusižengimas, kuris atitinka tipinį tokio nusižengimo pavojingumą.

3.2.3. Apelianto teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kad apylinkės teismas visiškai netinkamai aiškino KET 182 punkto reikalavimus, skundžiamą nutartį grįsdamas tariama į dešinę sukančio vairuotojo pareiga į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą persirikiuoti prieš pat atliekant posūkio manevrą į dešinę. Nurodo, kad KET 182 punkte yra įtvirtinta į dešinę sukančio vairuotojo pareiga persirikiuoti į aptariamą eismo juostą ne prieš pat atliekant posūkio manevrą į dešinę, kaip neteisingai aiškinama skundžiamoje nutartyje, bet – prieš atliekant posūkio manevrą į dešinę. Akcentuoja, kad transporto priemonių manevravimą reglamentuojantis KET 106 punktas, kurio turinio apylinkės teismas, kaip ir teismui apskųstą nutarimą priėmusi tyrėja, iš viso nevertino ir juo nesivadovavo, numato, jog vairuotojas, prieš sukdamas į dešinę, privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kaip teigia, KET naudojama sąvoka „iš anksto“ yra vertinamoji, todėl jos vertinimas priklauso ir nuo individualios faktinės situacijos kelyje, ir nuo transporto priemonę vairuojančio asmens individualaus situacijos suvokimo, tačiau, bet kuriuo atveju, šis suvokimas turi būti adekvatus tuo metu esančiai faktinei situacijai kelyje ir nekelti grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui.

3.2.4. Tvirtina, kad sisteminis KET punktų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog jo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Dėsto, kad jis, ketindamas sukti iš Ukmergės gatvės į dešinę (į Paribio gatvę), iš anksto, toje Ukmergės gatvės vietoje, kuri nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, pasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, dešiniojo krašto, o po kelių sekundžių, lėtindamas važiavimo greitį ir mažesniu nei leistinas greičiu, saugiai įsuko į Paribio gatvę, todėl laikėsi visų KET reikalavimų ir įvykdė visas KET įtvirtintas pareigas.

Atsiliepimas

3.3. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai vertino įrodomuosius šios bylos duomenis, tai lėmė faktinių aplinkybių neatitinkančias teismo išvadas. Be to, apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė, jog Institucija atsiliepime pažymėjo, kad Ž. V. klaidingai pasuko į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, tokiu būdu pripažindama, kad šiuo atveju nebuvo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios. Kaip teigia, apylinkės teismas, pažeisdamas išsamaus ir objektyvaus visų byloje esančių duomenų ištyrimo principą, iš viso nevertino Institucijos atsiliepime išdėstytų argumentų.

3.4. Nurodo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje ginčija savo kaltę, teigia, kad gali iškilti būtinybė pateikti papildomus duomenis dėl skundžiamoje teismo nutartyje paminėtų atstumų iki posūkio į dešinę, tuo remdamasis daro išvadą, jog byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka.

4. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo Ž. V. skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo Ž. V. skundą. Teigia, kad skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje (atsiliepime nurodo –nutarime), kurie leistų suabejoti apylinkės teismo išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip numatyta ANK 651 straipsnio 3 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pagal ANK 651 straipsnio 4 dalies nuostatas, apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti ANK 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. Ši nutartis yra neskundžiama.

6. Apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas sprendžia, kad pagrindo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naujų duomenų, kurie būtų neįvertinti apylinkės teismo, nepateikė. Byloje įrodymų tyrimas nėra reikalingas. Apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra nepagrįstas, netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes ar padarė teisės taikymo klaidų.

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės teigia, kad jis važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, tačiau Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi persirikiavimą į maršrutinio transporto eismo juostą suvokė kaip saugų, adekvatų ir pakankamą manevrui į dešinę padaryti, be to, jis buvo įsitikinęs, jog atstumas iki planuojamo posūkio į dešinę yra apie 50 metrų. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog Ž. V. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

9. KET 181 punkte numatytas draudimas ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“. Už šio draudimo nesilaikymą atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Ž. V. 2023 m. gruodžio 21 d., 12.42 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties Paribio g., automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, kuri buvo aiškiai pažymėta specialiais skiriamaisiais ženklais (b. l. 34). Apeliantas nesutinka, kad tyčia padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tvirtina, jog į maršrutinio transporto eismo juostą prieš posūkį į dešinę persirikiavo tinkamoje vietoje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo cituoja KET 182 ir 106 punktus, teigia, jog, laikydamasis nustatytų reikalavimų, privalėjo, norėdamas sukti į dešinę, iš anksto persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kritikuoja apylinkės teismo nutartyje minimus atstumus nuo pirmosios ir antrosios punktyrinių linijų iki posūkio į dešinę (145 ir 45 metrai), tvirtina, kad, pagal jo matavimą, šie atstumai yra, atitinkamai, 90 ir 30 metrų, pabrėžia subjektyvų situacijos suvokimą, pagal kurį, kaip teigia, atstumą iki posūkio į dešinę įvertino esantį 50 m. Apygardos teismas vertina, kad apeliantas KET reikalavimus aiškina netinkamai. Byloje esančių duomenų visuma apelianto teiginius paneigia.

11. KET 182 punkte numatyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. KET 3 priedo 1.22 papunktyje numatyta, kad plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jų), arba dviračių juostą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. KET 106 punkte įtvirtinta, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.

12. Kaip pacituota, KET 182 punkte nėra nurodytas konkretus atstumas iki posūkio į dešinę, prieš kurį į dešinę sukantys vairuotojai privalo persirikiuoti į juostą, skirtą maršrutiniam transportui, tačiau šiame punkte nurodyta sąlyga, kad ši taisyklė taikoma, kai eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija. Analogiškai, KET 106 punkte taip pat įtvirtinta, jog horizontalusis žymėjimas gali pakeisti reikalavimą vairuotojui prieš sukant į dešinę iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Apibendrindamas, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad KET 182 punkto taisyklė, jog į dešinę sukantys eismo dalyviai privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui važiuoti skirtą eismo juostą, negali būti suprantama kaip asmens galimybė važiuoti šia eismo juosta neribotą atstumą. Apeliantas KET reikalavimus, tuo tarpu, aiškina sau patogiu būdu. Nesutikti su apylinkės teismo išvadomis nėra pagrindo. Priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas tinkamai įvertino tiek KET 182 punkto, tiek 106 punkto nuostatas.

13. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kritikuoja ir atstumus, minimus apylinkės teismo nutartyje, tvirtina, kad jie nėra tikslūs, pateikia savo versiją, aiškina apie subjektyvų suvokimą. Skundą nagrinėjantis teismas, remdamasis objektyviais administracinio nusižengimo bylos duomenimis, pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams nenustato.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu (b. l. 26, 34) – nurodyta konkreti nusižengimo vieta (Vilnius, Ukmergės g., X: 6063806.0, Y: 581015.0, b. l. 22). Nuotraukose aiškiai matyti, kad užfiksuotas automobilis važiuoja tiesiai, maršrutiniam eismui skirta eismo juosta, atskirta ištisine linija, taigi pagal horizontalųjį žymėjimą posūkis į dešinę iš pirmos eismo juostos negalimas. Apeliantas, aiškindamas apie savo individualų matavimą, nors nurodo mažesnius atstumus, iš esmės pripažįsta, jog prieš posūkį į Paribio g. yra plati brūkšninė linija, kuria galima persirikiuoti į maršrutiniam eismui skirtą juostą prieš posūkį į dešinę. Apeliantas negalėjo nesuprasti, kad nepasuko į dešinę ties Ukmergės g. Nr. 140, Vilniuje, pastatu, kur yra plati brūkšninė linija, o važiavo toliau maršrutiniam eismui skirta eismo juosta, pažeisdamas KET reikalavimus, taigi veikė tyčia. Apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai apie subjektyviai suvoktą atstumą ir neilgą važiavimo laiką šios išvados nekeičia.

15. Apeliantas taip pat teigia, kad apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į frazę Institucijos atsiliepime – kad Ž. V. klaidingai pasuko į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Institucijos pavartotas nekorektiškas terminas išvados dėl apelianto kaltės formos nekeičia, skunde nepagrįstai teigiama, jog apylinkės teismas savo išvadas privalėjo grįsti, remdamasis Institucijos atsiliepimo frazėmis.

16.Už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriama nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų bauda. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, Ž. V. paskirta 60 Eur dydžio bauda. Atsižvelgus, kad administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vidurkio dydžio nuobauda nelaikytina per griežta.

17. Apeliacinio skundo argumentai nepasitvirtino. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 651 straipsnio 4 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

prašymo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Ž. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Žimkienė