- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3039-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32126-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus centrinis knygynas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Amber Food“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus centrinis knygynas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Amber Food“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus centrinis knygynas“ ieškinys atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuriuo ieškovas prašo pripažinti 2012 m. birželio 1 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2381-(2.14.1.17-EK5), sudarytos tarp ieškovo UAB „Vilniaus centrinis knygynas“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, nutraukimą, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimą Nr. A51-78080/18(2.14.1.17E-TR2), neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimo Nr. A51-78080/18(2.14.1.17E-TR2) galiojimą ir uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei sudaryti patalpų, 534,27 kv. m., adresu Gedimino pr. 13, Vilnius, unikalus numeris 1094-0082-6024:0016, nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis bei uždrausti iškeldinti ieškovą UAB „Vilniaus centrinis knygynas“ iš patalpų, unikalus numeris 1094-0082-6024:0016, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas atvyks perimti patalpų 2018 m. spalio 19 d. 11val. ir esant poreikiui kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl ieškovės iškeldinimo. Ieškovas mano, kad atlaisvinus patalpas ir atsakovui sudarius naują sutartį dėl patalpų nuomos su trečiaisiais asmenimis, tačiau teismui priėmus palankų sprendimą ieškovo atžvilgiu, jo įgyvendinimas pasunkėtų ar taptų neįgyvendinamas, ieškovo teisės būtų neapgintos ir tektų inicijuoti naujus civilinius procesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino. Iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimo Nr. A51-78080/18(2.14.1.17E-TR2) galiojimą, uždraudė Vilniaus miesto savivaldybei sudaryti patalpų, 534,27 kv. m., adresu Gedimino pr. 13, Vilnius, unikalus numeris 1094-0082-6024:0016, nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis bei uždraudė iškeldinti ieškovą UAB „Vilniaus centrinis knygynas“ iš patalpų, unikalus numeris 1094-0082-6024:0016.
5. Nustatė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesustabdžius Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimo Nr. A51-78080/18(2.14.1.17E-TR2) galiojimo būtų iškeldintas tiek ieškovas, teik patalpų subnuomotojas, o atsakovui atlaisvintas patalpas išnuomojus tretiesiems asmenims bei priėmus palankų sprendimą ieškovo atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažino, jog pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, kuri yra laikina, bus efektyviau užtikrintas ieškovo teisių gynimo būdas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuriame nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytos nepagrįstai, nukrypstant nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos bei pažeidžiančios viešąjį interesą. Akcentuoja, kad teismuose buvo ir yra nagrinėjama ne viena panaši byla dėl Savivaldybės nuomos sutarčių su nuomininkais pasibaigimo ar nutraukimo – tokiose bylose teismai nuosekliai laikinųjų apsaugos priemonių netaiko, nes tai yra neproporcinga priemonė. Teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra ir negali būti taikomos, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra sprendžiamas jau esant nutrauktai nuomos sutarčiai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja reali grėsmė ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui. Atsakovo vertinimu neegzistavo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
7. Apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto aplinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-38524-466/2018 panaikinti bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atsiliepimas
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas nesutinka su atsakovo sutarties nutraukimu, todėl siekiant, kad patalpos nebūtų išnuomotos tretiesiems asmenims, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos. Ieškovas mano, kad atskirasis skundas nepagrįstas, prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Apeliantas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytos nepagrįstai, nukrypstant nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos bei pažeidžiančios viešąjį interesą.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas pripažinti 2012 m. birželio 1 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2381-(2.14.1.17-EK5), sudarytos tarp ieškovo UAB „Vilniaus centrinis knygynas“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, nutraukimą, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimą Nr. A51-78080/18(2.14.1.17E-TR2), neteisėtu ir negaliojančiu. Byloje nėra ginčo, kad sutartis yra nutraukta. Pastebėtina, jog ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas iš esmės reiškia atsakovo atlikto sutarties nutraukimo paneigimą. Atsakovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus.
15. Teismų praktikoje yra taikomi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principus (CPK 17, 146, 147 straipsniai). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
16. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Šiuo atveju ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteikia jam perdėtą pranašumą, tuo tarpu atsakovas suvaržytas daugiau, negu būtina.
17. Proporcingumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai reikalauja įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu potencialiai sukeliamas teisines pasekmes su tomis pasekmėmis, kurios kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo atveju yra viešasis interesas, jog savivaldybės valdomomis patalpomis (viešąja nuosavybe) būtų naudojamasi teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principų.
18. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, visą neapibrėžtą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas negalėtų užtikrinti, kad viešoji nuosavybė būtų naudojama racionaliausiu būdu, gaunant už naudojimąsi patalpomis rinkos kainą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neapibrėžtu ginčo nagrinėjimo metu patalpos nebūtų naudojamos racionaliausiu būdu, siekiant visuomeninės naudos.
19. Apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju tokios potencialios neigiamos pasekmės viešajam interesui nusveria ieškovo privatų turtinį interesą ginčo nagrinėjimo laikotarpiu užtikrinti esamos teisinės padėties egzistavimą ir išvengti galimos naujos nuomos sutarties su kitu asmeniu sudarymo. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atveju jų taikymas sudaro prielaidas ieškovui toliau naudotis patalpomis esant neaiškiam naudojimosi laikotarpiui ir naudojimosi sąlygoms, o tai, nepalankaus ieškovui sprendimo atveju, sudarytų prielaidą ateityje kilti naujiems teisiniams ginčams. Be to, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog ateityje nuomos sutartis tarp šalių negali būti sudaryta.
20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl išdėstytų argumentų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju neatitinka teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principų, sudaro prielaidas pažeisti šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-38524-466/2018 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Vilniaus centrinis knygynas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.