- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-10
- Bylos Nr.
- A-39-1291-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimutis Alecnavičius, Stasys Gudynas (pran.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Danos A, Danai A
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Albektus“
- Kategorijos
- 13.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Anatolijaus Baranovo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neringos savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Danos A. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Albektus“ skundą atsakovui Neringos savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Danai A. A. dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Albektus“ kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2006 m. balandžio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. 11, kuriuo D. A. A. suteikta teisė atstatyti verandą prie gyvenamojo namo, Nidos-Smiltynės pl. Nr. 10-2, Neringoje. Pareiškėjas nurodė, kad yra šio gyvenamojo namo bendrasavininkis. D.A. A. nebuvo pateikusi atsakovui žemės sklypo, kuriame yra minėtas namas, nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, nes tokių dokumentų neturi. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo gautas pareiškėjo, kaip bendrasavininkio, sutikimas aukščiau nurodytiems statybos darbams. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, išduodamas D.A. A. statybos leidimą, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų, 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1, 15.2, 17, 20.1, 22 punktų reikalavimus. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad D.A. A. neteisėtus verandos statybos darbus pradėjo vykdyti 2004 metais. Jai už savavališka statybą 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda, o 2004 m. lapkričio 25 d. buvo nurodyta sustabdyti statybos darbus. Kadangi veranda buvo neteisėtas statinys, D.A. A. negalėjo būti išduotas leidimas šį statinį atstatyti.
Atsakovas Neringos savivaldybė prašė administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Albektus“ skundą nutraukti, nes pareiškėjo skundas teismui buvo paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė, kokiu būdu dėl verandos prie D.A. A. priklausančio buto atstatymo bus apsunkinta jo, kaip gyvenamojo namo bendrasavininkio, nuosavybės teisė.
Tretysis suinteresuotas asmuo D.A. A. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. D.A. A. nurodė, kad gyvenamasis namas su veranda Nidos-Smiltynės pl. Nr. 10, Neringoje, buvo pastatytas 1919 metais. Dėl 2004 metų rugsėjo mėnesį įvykusio žemės drebėjimo skilo gyvenamojo namo sienos ir sugriuvo veranda. Nesiimdama jokių priemonių statiniui, kuris yra kultūros paveldo vertybė, atstatyti, D.A. A. nusižengtų įstatymams. Pirminėje verandos atstatymo stadijoje D.A. A. darbus vykdė neturėdama įstatymų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo. Už tai ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Tačiau šiuo metu atstatymo darbus ji vykdo pagal statybos leidimą, suderintą su atitinkamomis valstybės institucijomis, nepažeisdama techninių reikalavimų. Per verandą D.A. A. patenka į savo gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas veranda nesinaudoja, nes turi atskirą įėjimą į savo gyvenamąsias patalpas. Todėl verandos atstatymo darbai nepažeis pareiškėjo, kaip namo bendrasavininkio, teisių ar teisėtų interesų. D.A. A. nuomone, statybos leidimas jai buvo išduotas teisėtai ir jį naikinti nėra pagrindo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2006 m. balandžio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. 11. Teismas sprendime nurodė, kad gyvenamasis namas Smiltynės pl. 10, Preilos gyvenvietėje, Neringoje, yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas (S 177). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. balandžio 16 d. išrašų duomenis, šiame name suformuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai – butai, kurie iki UAB „Albektus“ įsigyjant nuosavybės teisę į butus Nr. 1 ir Nr. 3, priklausė trims bendrasavininkiams. UAB „Albektus“ nuosavybes teise priklauso butas Nr. 1 ir butas su rūsiu Nr. 3 (b.l. 15, 16), D.A. A. – butas Nr. 2 (b. l. 15, 16, 158). Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktu, statytojas, norėdamas gauti statybos leidimą, kartu su kitais dokumentais turi pateikti savivaldybės administracijos subjektui ir statinio bendraturčių sutikimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas), taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Iš verandos atstatymo projektinės dokumentacijos matyti, kad ji būtų pristatyta prie gyvenamojo namo išorinės sienos, tai yra būtų panaudotos pagrindinės namo konstrukcijos, kurios pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui (butų savininkams) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. UAB „Albektus“ nuosavybes teisę į butą Smiltynės pl. 10-1 įgijo 2005 m. balandžio 5 d., o į butą Smiltynės pl. 10-3 – 2005 m. kovo 22 d. D.A. A. prašymą išduoti statybos leidimą pateikė 2005 m. kovo 4 d. Prašyme buvo prierašas, kad R. L. , gyvenanti Smiltynės pl. 10-3 neprieštarauja verandos atstatymui. Tačiau ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas 2006 m. balandžio 19 d., nesant daugiabučio namo butų savininko UAB „Albektus“ sutikimo (b. l. 24, 43). Teismas sprendime taip pat nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2 punkto nuostatomis, statytojas, norėdamas gauti statybos leidimą, turi pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, o kai statytojas yra žemės sklypo bendraturtis – kito žemės sklypo bendraturčio sutikimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklypas, kuriame yra aukščiau nurodytas namas, yra valstybinė žemė, kurios patikėjimo subjektu yra apskrities viršininkas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. birželio 9 d. raštu Nr. GS-730 nurodė, kad neprieštarauja dėl verandos rekonstrukcijos darbų (b. l. 53). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas statytojui nepateikus statinio bendraturčių sutikimo (tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo interesus), padarė išvadą, jog šis statybos leidimas negali būti pripažintas teisėtu.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Neringos savivaldybė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas neįrodė, kad ginčijamas statybos leidimas pažeidžia jo teises, todėl statybos leidimo panaikinimas formaliais pagrindais prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Šį savo teiginį atsakovas grindžia išaiškinimu, pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-993/2004 ir 2005 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-74/2005. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas D.A. A. atstatomą verandą nepagrįstai priskyrė bendro naudojimo patalpoms. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-989/2004 išaiškino, “kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), tačiau Civilinis kodeksas nedetalizuoja bendro naudojimo patalpų. Apie patalpų priskyrimą bendro naudojimosi patalpoms kalbama Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, reglamentuojančiame ne tik daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bet ir daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą, todėl, nors ginčo namo savininkai nėra įsteigę bendrijos, šioje byloje taikytinos šio įstatymo normos, susijusios su bendrosios nuosavybės valdymu. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas priskiria bendro naudojimo patalpoms daugiabučio namo laiptines, holus, koridorius, galerijas, palėpes, sandėlius, rūsius, pusrūsius ir kitas patalpas, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims“. Atstačius verandą, ji nuosavybės teise priklausytų D.A. A. . Todėl pagal Civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalį ji būtų D.A. A. buto priklausinys, o ne bendro naudojimo patalpa. Teismo išvada, kad verandos atstatymui būtų panaudotos pagrindinės namo konstrukcijos, atsakovo nuomone, taip pat yra nepagrįsta, nes projektinėje dokumentacijoje tokių duomenų nėra. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjo skundas teismui buvo paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas buvo nurodęs šią aplinkybę savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo D.A. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. D.A. A. nurodo, kad 2005 m. kovo 4 d., pateikiant prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, pareiškėjas nebuvo gyvenamųjų patalpų savininkas: iki 2005 m. balandžio 5 d. buto Nr. 1 savininkai buvo sutuoktiniai B. B. ir A. L. , o buto Nr. 3 savininkė iki 2005 m. kovo 22 d. buvo R. L. . R. L. savo sutikimą verandos atstatymui davė (b. l.43). Buto Nr. 1 savininkų B. B. ir A. L. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, o Preiloje esančiu butu jie naudojosi tik vasaromis, todėl gauti jų sutikimą buvo problematiška. Kadangi name yra trys butai, o dviejų butų savininkai – pati D.A. A. ir R. L. pritarė verandos atstatymui, darytina išvada, kad buvo gautas šio namo savininkų daugumos sutikimas, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktas. Statybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad laikotarpyje nuo prašymo išduoti statybos leidimą pateikimo iki statybos leidimo išdavimo pasikeitus bendraturčiams, reikia pateikti naujųjų savininkų sutikimą. Be to, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 punktą, statybos leidimą savivaldybės meras ar įgaliotas tarnautojas išduoda per 10 dienų nuo dokumentų pateikimo dienos. Dėl nežinomų priežasčių statybos leidimas D.A. A. buvo išduotas tik 2006 m. balandžio 19 d. D.A. A. taip pat nurodo, jog teismas jokiais konkrečiais argumentais nepagrindė savo išvados, kad dėl verandos atstatymo bus pažeistos pareiškėjo teisės. Veranda, kurios atstatymui buvo išduotas leidimas, keturiasdešimt metų buvo šioje pastato dalyje, tačiau sugriuvo 2004 metais. Jos atstatymas nėra susijęs su naujų pamatų kasimu ar kitais darbais, sukeliančiais grėsmę namo konstrukcijoms. Šia veranda, kuri statoma prie vieno iš įėjimų į gyvenamąjį namą, visada naudojosi tik D.A. A. . Pareiškėjas naudojasi kitu įėjimu į jam priklausančias patalpas. D.A. A. taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, o tai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, yra pagrindas bylai nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus pareiškėjas UAB „Albektus“ prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti. Pareiškėjas savo prašymą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad verandos statybai būtina didinti žemės sklypo užstatymo plotą (verandos plotas, numatytas projekte, yra 17 kv. m., nors statybos leidime yra numatyta 10,42 kv. m.), todėl šiuo atveju turėjo būti parengtas naujas detalusis planas ir tik po to rengiamas projektas bei išduodamas statybos leidimas. Bylos nagrinėjimo metu D.A. A. pateikė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 9 d. raštą Nr. GS-730, kuriame nurodyta, kad ši institucija neprieštarauja dėl verandos rekonstrukcijos darbų. Tačiau tai nepaneigia būtinybės parengti žemės sklypo detalųjį planą ir gauti statinio bendraturčių sutikimus rekonstrukcijai. Be to, minėto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašto nebuvo prie prašymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, jo taip pat nebuvo projektinėje dokumentacijoje ir išduodant statybos leidimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl D.A. A. vykdomų statybos darbų pareiškėjui priklausantis rūsys yra nuolat apsemtas vandens (tai patvirtina prie atsiliepimo pridedamos nuotraukos). Pareiškėjas taip pat pažymi, kad verandos prie gyvenamojo namo, pastatyto 1915 metais, niekada nebuvo. Atsakovo pateiktas 2004 m. lapkričio 29 d. laikinasis nekilnojamosios vertybės apsaugos reglamentas neleidžia daryti išvados, kad veranda prie gyvenamojo namo buvo anksčiau. Šiame reglamente nurodoma, kad prie gyvenamojo namo yra buvusi stoginė, bet ne veranda su rūsiu. Be to, pateiktame projekte numatytos verandos statybos medžiagos yra betonas, geležis, o tai gali pakenkti namo, kuris yra pastatytas iš medžio ir yra kultūros paveldo objektas, vientisumui. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Dėl termino skundui paduoti pareiškėjas nurodo, kad jam skundo padavimo terminas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, buvo atnaujintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi.
Atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens D.A. A. apeliacinį skundą atsakovas Neringos savivaldybė prašo D.A. A. apeliacinį skundą patenkinti. Atsakovas nurodo, kad D.A. A. neprašė išduoti leidimą esamo statinio ar jo dalių rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Verandos atstatymo techniniame projekte nėra numatyta stiprinti, silpninti ar kitaip keisti esamo statinio konstrukcijas ar atlikti kitokius darbus, kurie pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 “Statinio statybos rūšys” galėtų būti priskiriami statinio rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Todėl statinio bendraturčių sutikimas nebuvo būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad statybos leidimui gauti, statytojas savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti nustatytos formos prašymą ir dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Pirmosios instancijos administracinis teismas konstatavo, kad pateikdamas prašymą statybos leidimui gauti, tretysis suinteresuotas asmuo Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų nesilaikė ir žemės sklypo bei bendrosios nuosavybės bendraturčio-pareiškėjo sutikimo negavo.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad statytojas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui žemės nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia, kai statyba numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje.
Pareiškėjas nėra žemės sklypo, kuriame trečiajam suinteresuotajam asmeniui išduotas leidimas atstatyti verandą, bendraturtis. Verandos atstatymas numatytas valstybei priklausančioje teritorijoje. Todėl pareiškėjo sutikimas statybos leidimui gauti nebuvo reikalingas.
Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas reikalingas tada, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai.
Bendro naudojimo objektai yra yra bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Tokių objektų rekonstrukcija ginčijamame statybos ledime nenumatyta. Todėl verandos atstatymui prie trečiajam suinteresuotajam asmeniui priklausančio įėjimo į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, pareiškėjo sutikimas taip pat nebuvo reikalingas.
Pažymėtina, kad pareiškėjo nuosavybė į du butus gyvenamajame name, prie kurio trečiajam suinteresuoatjam asmeniui išduotas statybos leidimas atstatyti verandą, įregistruota 2005 m. balandžio 18 ir 19 dienomis. Prašymą išduoti statybos leidimą tretysis suinteresuotas asmuo padavė 2005 m. kovo 4 d. Šio prašymo padavimo metu pareiškėjas nebuvo patalpų bendraturtis, todėl ir dėl to jo sutikimo paduodant prašymą statybos leidimui gauti, nebuvo reikalingas.
Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipnsio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Kadangi išduodant ginčijamą statybos leidimą pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, teismas be pagrindo patenkino pareiškėjo skundą. Todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens apeliaciniai skundai patenkintini. Pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atsakovo Neringos savivaldybės ir trečiojo suinteresuotojo asmens D. A. A. apeliacinius skundus patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Albektus“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.