Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai (Bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 1 dalis). Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais. Vadovaujantis BVK 116 straipsniu, pataisos įstaigoms yra suteikiama teisė nustatyti vidaus tvarką. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko pataisos namuose drausmės grupėje (b. l. 85, 88). Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę per keturis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį (BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BVK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas tuo metu turėjo teisę gauti siuntinį iš artimųjų. BVK 95 straipsnio 4 dalis numato, kad pašto ir perduodamų drabužių, avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad drabužius ir avalynę, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, nustato BVK 1 priedas. Lagaminas, pledas, rankšluostis nėra įtraukti į nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų sąrašą, pateiktą BVK 1 priede.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „drabužis“ apibūdinamas kaip „bet kuris žmogaus kūno apdaras, apsivilkimas“. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatytas konkretus perduodamų nuteistiesiems drabužių sąrašas. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pledą apibūdina kaip „tankią vilnonę skarą, škotų dėvimą kaip apsiaustą, kitur kaip kambarinį apdangalą susišilti“. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog pledą būtų naudojęs kaip antklodę, t. y., lovai užkloti (b. l. 108), todėl yra akivaizdu, kad pareiškėjas siekė iš artimųjų gauti pledą kaip patalynę. Šią aplinkybę patvirtina ir Pravieniškių PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko R. T. pažyma, kurioje nurodyta, jog 2009 metų pabaigoje nuteistojo V. K. artimieji buvo atvežę perduoti pledą (šiltą lovos užtiesalą). Pravieniškių PN direktoriaus 2009 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 1-78 patvirtintame Nuteistiesiems sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduodamos patalynės apskaitos ir naudojimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nėra numatyti lagaminai ir pledai. Pagal minėtą Aprašą nuteistajam gali būti perduodama antklodė (pūkinė arba vatinė), tačiau pledas nėra antklodė. Vadovaujantis BVK 116 straipsniu, pataisos įstaigos turi teisę nustatyti vidaus tvarką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174 punkte numatyta, kad sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotos nuteistiesiems patalynės apskaitos tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius. Pravieniškių PN direktorius, patvirtindamas Aprašą, veikė teisėtai. Įsakymas, kuriuo patvirtintas Aprašas, nėra nuginčytas. Aprašas galiojo V. K. artimųjų prašymo pateikimo metu. Todėl Pravieniškių PN administracija, atsisakydama priimti pledą, teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjas buvo aprūpintas įkalinimo įstaigos patalyne, jis nereiškė pretenzijų dėl patalynės nekokybiškumo ar jos nepakankamumo, todėl laikytina, kad jo teisės ir interesai, atsisakant priimti pledą, nebuvo pažeisti. Nors lagaminas nėra įtrauktas į nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų sąrašą, įstaigos administracija pagrįstai netenkino prašymo perduoti lagaminą pareiškėjui, kadangi BVK 95 straipsnio 4 dalis numato galimybę perduoti nuteistiesiems tik pašto, drabužių, avalynės siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda. Atsisakius priimti pledą ir lagaminą, pareiškėjo artimieji nepaliko ir rankšluosčio, nors Aprašas rankšluostį priskiria priimtiniems daiktams (b. l. 62). Aplinkybę, kad pareiškėjo artimieji atsiėmė rankšluostį, teismo posėdžio metu patvirtino pats pareiškėjas (b. l. 108). Tai įrodo ir Pravieniškių PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko R. T. 2010 m. lapkričio 16 d. pažyma (b. l. 81) bei jo parodymai, duoti teismo posėdžio metu (b. l. 128). Pareiškėjas neginčijo Pravieniškių PN ir Kalėjimų departamento sprendimų, kuriais pareiškėjo skundai dėl minėtų daiktų nepriėmimo buvo atmesti (b. l. 3, 4). Kol nėra nuginčyti šie sprendimai, jie laikomi teisėtais. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.245-6.249 straipsniai).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje administracinėje byloje pareiškėjas V. K. prašo priteisti jam neturtinės žalos, patirtos, jo teigimu, dėl neteisėtų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų, kuriais jie 2009 m. gruodžio 19 d. neteisėtai atsisakė priimti iš pareiškėjo artimųjų giminaičių ir perduoti pareiškėjui pledą, lagaminą ir rankšluostį.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Vadovaujantis BVK 116 straipsniu, pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. BVK 64 straipsnyje numatyta, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles tvirtina Teisingumo ministerija. Vadovaujantis paminėtomis BVK nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, reglamentuojančios BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, tai pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

BVK 173 straipsnio, reglamentuojančio arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, 2 dalyje numatyta, kad nurodytas bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis). BVK 173 straipsnio 8 dalyje minimos nuteistųjų materialinio buitinio aprūpinimo normos (iš jų – ir aprūpinimo patalyne normos) patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139. Įgaliojimai tvirtinti minėtas normas suteikti teisingumo ministrui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 578.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte (2008 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1R-401 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) pateiktas sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotų daiktų, kuriais leidžiama naudotis nuteistiesiems (išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis), sąrašas. Į šį sąrašą yra įtraukta ir patalynė, kuria nuteistasis gali naudotis, jeigu raštu atsisako BVK 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174 punkte numatyta, kad sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotos nuteistiesiems patalynės apskaitos tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius. Tokia tvarka Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje buvo patvirtinta šios įstaigos direktoriaus 2009 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 1-78 (b. l. 61-62).

Vadovaujantis paminėtomis BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji yra nemokamai aprūpinami patalyne. Atsisakę nemokamai įstaigos suteiktos patalynės, nuteistieji gali naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas nuteistųjų materialinio buitinio aprūpinimo normas, nuteistajai suteikiamas čiužinys, antklodė, pagalvė, 4 paklodės (vietoj 2 paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei), 2 užvalkalai pagalvei, 2 rankšluosčiai. Nuteistųjų aprūpinimas pledais šiose normose nėra numatytas. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 1-78 patvirtintame Nuteistiesiems sutuoktinės, sugyventinės arba artimųjų giminaičių perduotos patalynės apskaitos ir naudojimo tvarkos apraše nurodytas patalynės, leidžiamos perduoti nuteistiesiems, sąrašas, tačiau pledai šiame sąraše nėra numatyti. Todėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnai teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti iš pareiškėjo artimųjų giminaičių pledą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjas nepakankamai buvo aprūpintas įstaigos suteikiama patalyne. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nereiškė Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijai jokių pretenzijų dėl patalynės (jos kiekio, kokybės ir pan.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo artimieji neprašė perduoti pareiškėjui minėtame Apraše numatytos patalynės (antklodės, paklodės ir kt.), kuri gali būti priimama ir perduodama nuteistiesiems. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju, atsisakius perduoti pareiškėjui pledą, buvo pažeistos kokios nors jo teisės, susijusios su jo materialiniu buitiniu aprūpinimu.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis pareiškėjas V. K. bylai aktualiu laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei (b. l. 88). Šiai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti smulkiųjų paketų su spauda (BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BVK 95 straipsnio 1 dalimi, nuteistiesiems taip pat leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį. Tačiau lagaminas nėra priskiriamas spaudai, drabužiams ar avalynei. Lagaminas nėra numatytas ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte, kuriame, kaip jau buvo minėta, pateiktas sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotų daiktų, kuriais leidžiama naudotis nuteistiesiems, sąrašas. Todėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnai visiškai pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti iš pareiškėjo artimųjų giminaičių lagaminą.

Ta aplinkybė, kad nei pledas, nei lagaminas nėra įtrauktas į BVK 1 priede pateiktą Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą, nėra pagrindas pripažinti, jog anksčiau aptarti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmai nagrinėjamu atveju buvo neteisėti. BVK 1 priede numatytas sąrašas tų daiktų, kuriuos apskritai neleidžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Tokių daiktų ne tik neleidžiama perduoti nuteistiesiems, bet jų nuteistieji negali įsigyti ir pataisos įstaigos parduotuvėje. Kaip jau buvo minėta, pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka (BVK 116 straipsnis). Todėl minėtos BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių normos ne tik nustato, kuriuos daiktus draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, bet ir atskirai reglamentuoja, kurie daiktai gali būti perduodami tokiems nuteistiesiems jų sutuoktinių, sugyventinių ir artimųjų giminaičių. Pagal minėtas BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, pledai ir lagaminai nepriskiriami daiktams, kurie gali būti priimami iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų sutuoktinių, sugyventinių ir artimųjų giminaičių.

Pagal Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 1-78 patvirtintą Nuteistiesiems sutuoktinės, sugyventinės arba artimųjų giminaičių perduotos patalynės apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašą, rankšluosčiai gali būti perduodami laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo artimieji giminaičiai, sužinoję, kad jų į pataisos įstaigą atnešti pledas ir lagaminas nebus priimti, nepaliko ir rankšluosčio (b. l. 81). Šią aplinkybę patvirtino Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas R. T., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 128). Pats pareiškėjas neneigia, kad jo artimieji giminaičiai, sužinoję, jog iš jų nebus priimti pledas ir lagaminas, nepaliko rankšluosčio (b. l. 108). Byloje nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnai dėl kokių nors priežasčių buvo atsisakę priimti ir perduoti pareiškėjui rankšluostį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti.

Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų viešosios (valstybės) civilinės atsakomybės sąlygų – pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, prieštaraujančiomis įstatymui. Tačiau pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių poįstatyminių teisės aktų ir jų nuostatų, kurios, jo nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Jokių konkrečių įstatymų ir jų nuostatų, kuriems, anot pareiškėjo, prieštarauja poįstatyminiai teisės aktai, pareiškėjas taip pat nenurodo. BVK 5 straipsnio nuostatas pareiškėjas aiškina klaidingai. Šiame straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas ir atskleista jo esmė vykdant bausmes, tačiau tai visiškai nereiškia, jog bausmės vykdymo institucijose bausmę atliekantiems nuteistiesiems leidžiama viskas, ko nedraudžia įstatymas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytojus pareiškėjo šeimos narius. Tačiau pareiškėjas nenurodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių, kurias, jo nuomone, šie liudytojai galėtų patvirtinti. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir nustatytos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo posėdyje turėjo būti apklausti ir pareiškėjo minimi šeimos nariai. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavęs pareiškėjas nereiškė prašymo iškviesti į teismo posėdį kokius nors asmenis ir juos apklausti kaip liudytojus (b. l. 107-110, 127-130).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.