Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. B. (toliau – G. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2016 m. liepos 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas, G. B. skundas atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2016 m. liepos 26 d. nutarimu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį už tai, kad 2016 m. liepos 18 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. A., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio R. A., vyr. patrulės M. V. bei kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, į bendro naudojimo kiemą iš Žemaičių g. 24 namo mėtė maisto produktus, pro namo pirmojo aukšto langą į V. A. metė ir pataikė vazone buvusias gėles, tokiais savo veiksmais sutrikdydama aplinkinių žmonių rimtį ir viešąją tvarką.Už šio teisės pažeidimo padarymą G. B. buvo paskirta 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda. Nesutikdama su priimtu nutarimu, G. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi G. B. skundą atmetė. Apeliaciniu skundu G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantės teigimu, analizuojamo įvykio dieną ji buvo namuose ir miegojo, kai apie 22.00 val. ją pažadino specialiųjų tarnybų darbuotojai, dėl ko, ji labai išsigando, manė, kad kažkas atsitiko jos dukrai, kuri tuo metu viešėjo kaime. Specialiąsias tarnybas į G. B. namus iškvietė laikinai pas ją gyvenusi V. A.. Tokie jos veiksmai apeliantei sukėlė didelę emocinę ir psichologinę įtampą, išgyvenimus bei išgąstį. Pripažino, jog pro savo buto langą ji išmetė gėles, tačiau šie veiksmai, apeliantės teigimu, buvo atlikti ne siekiant pažeisti viešąją tvarką. Jokio maisto pro langą ji nemėtė, sudėjo V. A. maisto produktus į maišą ir liepė juos pasiimti. Necenzūriniais žodžiais analizuojamo įvykio dieną ji nesiplūdo, išgėrusi taip pat nebuvo. Visas įvykis, pasak G. B., vyko jos privačioje valdoje – bute, bet ne viešoje vietoje, jokių asmenų rimtis sutrikdyta nebuvo. Įvykio metu pas G. B. iš tiesų buvo atėję kaimynai, tačiau jie buvo šokiruoti ne jos, bet pareigūnų ir V. A. elgesiu. Apklausti jie nebuvo, dėl ko apeliantė sprendžia, jog administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu buvo išnagrinėta neišsamiai. Be to, 2016 m. liepos 26 d. G. B. atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą, ji nurodė, jog jai būtinas advokatas, prašė apklausti liudytojus, tačiau jos prašymai nebuvo patenkinti. Analogiškus prašymus ji pateikė ir pirmosios instancijos teismui, tačiau jie ir vėl buvo atmesti. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad nagrinėjant G. B. skundą, jokio pranešimo apie vykstantį procesą ji nebuvo gavusi, o pasiskambinus telefonu, jai net nebuvo paaiškinta, į kokią bylą ji kviečiama. Tik atvykus į teismą, jai tapo aišku, kad bus nagrinėjamas jos skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2016 m. liepos 26 d. nutarimo. Dėl šios priežasties, į teismą ji neatsivedė liudytojų, o teismui pareiškė, kad nori turėti advokatą, į ką apylinkės teismas jai paaiškino, jog ji nepateikė duomenų, patvirtinančių jos sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, dėl ko jos prašymą atmetė. Tokiu būdu, apeliantės įsitikinimu, buvo pažeistos jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės. Tuo pačiu teismas pažeidė ir rungimosi, teisės į gynybą, nekaltumo prezumcijos principus bei įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo bylose taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. B. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, pasireiškiantį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešoje vietoje, įžeidimu bei kibimu prie žmonių ar panašiais veiksmais, pažeidžiančiais viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant šios teisės normos turinį pastebėtina, jog esminis komentuojamame straipsnyje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis – tai, kad šis pažeidimas padaromas viešosiose vietose, juo pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas. Nors viešosios vietos sąvoka nėra pateikta nei ATPK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatose, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešąja vieta gali būti pripažįstami vieši (masiniai) žmonių susibūrimai, organizuoti sporto, kultūros, komercijos ir kiti renginiai, taip pat veikiančios poilsiavietės; miestų (gyvenviečių) gatvės, šalia jų esantys atviri (neaptverti) kiemai, atviri (nors ir aptverti, tačiau nerakinami) kiemai, į kuriuos galima nekliudomai patekti bet kuriuo paros metu; aikštės, skverai, parkai; kioskai, paviljonai ir kiti objektai, jei į juos patekta tiesiogiai iš viešosios vietos; visuomeninio transporto priemonės, skirtos keleiviams pervežti; kitos viešos žmonių susibūrimo vietos: parduotuvės, turgavietės, teatrų, parodų salės ir kitos vietos jų darbo (lankymo) metu; bendrabučių koridoriai, keleiviniai traukiniai, autobusai, lėktuvai, laivai, prieigos prie vandens telkinių, kiti objektai.Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad G. B. jos atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis, viešoje vietoje, į bendro naudojimo kiemą iš (duomenys neskelbtini) mėtė maisto produktus, pro namo pirmojo aukšto langą į V. A. metė ir pataikė vazone buvusias gėles, tokiais savo veiksmais sutrikdydama aplinkinių žmonių rimtį ir viešąją tvarką. Tokie apeliantės veiksmai skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį. Ir nors apeliaciniu skundu su tokia apylinkės teismo išvada nesutinkama, teigiant, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių G. B. kaltę jai inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme, jos veiksmai buvo atlikti ne viešoje, o privačioje teritorijoje, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančių duomenų visumą, abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu neturi jokio objektyvaus pagrindo.Kaip matyti iš liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto R. A., analizuojamo įvykio dieną pagal iškvietimą atvykusio į įvykio vietą, parodymų, šiam atvykus prie Žemaičių pl. 24 namo, įvykio vietoje jau buvo priešgaisrinė tarnyba bei greitoji medicinos pagalba. Bute aptiko G. B. ir V. A., kurios ginčijosi tarpusavyje. Vienu metu buto savininkė virtuvėje pradėjo mėtyti maisto produktus, išbėgusi į lauką rėkė, šūkavo, pro langą iš vazono išpylė vandenį. Nuo buto savininkės sklido alkoholio kvapas, tačiau girtumas jai nustatinėjamas nebuvo. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir kartu su R. A. į įvykio vietą analizuojamo įvykio metu atvykusi M. V., papildomai paaiškindama, kad G. B. ant mašinos pro langą išmėtė kažkokias šiukšles, paskui pati jas ir nurinko, gėles šveitė V. A. į veidą Analogiškos vertinamo įvykio aplinkybės užfiksuotos ir 2016 m. liepos 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio R. A. tarnybiniame pranešime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 20-AP-19662, b. l. 4) bei 2016 m. liepos 25 d. jo rašytiniame paaiškinime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 20-AP-19662, b. l. 7). Šiai įvykių sekai neabejotinai neprieštarauja ir liudytojos V. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės, kuriomis ji patvirtino analizuojamo įvykio dieną iškvietusi specialiąsias tarnybas į G. B. priklausančius namus, tačiau tokius jos veiksmus, pasak V. A., sąlygojo tai, kad su buto savininke visą dieną nepavyko susisiekti, nors ir buvo girdimas jos telefono skambutis užrakintame bute. Liudytojos teigimu, įvykio metu G. B. vartojo necenzūrinius žodžius, plūdosi. Buvo mėtomi daiktai pro langą – vaza su vandeniu, maisto produktai. Ši konfliktinė situacija tęsėsi apie valandą, nuo ko ji patyrė emocinį stresą. Iš esmės analogiškas aplinkybes V. A. išdėstė ir 2016 m. liepos 18 d. pranešime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 20-AP-19662, b. l. 3).Nors apeliaciniame skunde aptarti liudytojų parodymai vertinami kritiškai, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių duomenų, tačiau, abejoti šių asmenų išdėstyta analizuojamo įvykio versija, o būtent tuo, kad G. B. savo neteisėtais veiksmais, vertinamo įvykio metu, sutrikdė aplinkinių žmonių rimtį ir viešąją tvarką, teisinio pagrindo nėra. Viso proceso metu jie buvo nuoseklus, aiškiai ir detaliai atpasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės sutapo su jų rašytiniais paaiškinimais bei tarnybiniuose pranešimuose (R. A. parodymai) užfiksuotomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis. Nei R. A., nei M. V. bei V. A. suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nenustatytas, jo neįžvelgia ir aukštesnysis teismas. R. A. bei M. V. analizuojamo įvykio metu vykdė teisėtas savo, kaip policijos pareigūnų, pareigas, iki vertinamo įvykio nei G. B., nei V. A. nepažinojo, todėl jokio tikslo ar motyvo apkalbėti apeliantę jie neturėjo. Tuo tarpu remiantis pačios V. A. paaiškinimais, pati G. B. laisva savo valia sutiko laikinai padėti V. A. ir priglausti ją savo namuose, kol ši įsigys gyvenamąjį būstą, jokių konfliktų tarp jų iki vertinamo įvykio nebuvo, todėl šios liudytojos parodymų patikimumu ir objektyvumu aukštesnysis teismas taip pat neabejoja. Juo labiau, jog tiek R. A. bei M. V., tiek V. A., apklausiami pirmosios instancijos teisme, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šių duomenų kontekste sprendžiant G. B. kaltės klausimą jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, atkreiptinas dėmesys ir į jos pačios paaiškinimus. Ji iš esmės neneigia, kad analizuojamo įvykio metu į V. A. bei į butą patekusius policijos pareigūnus ji reagavo neadekvačiai, teigdama, kad tuo metu jai buvo šokas, ji išsigando atsibudusi ir pamačiusi savo namuose specialiąsias tarnybas, pripažino pro savo namų langą išmetusi ir policijos pareigūnų bei V. A. minimas gėles. Ir nors, apeliantės teigimu, jokių necenzūrinių žodžių ji nevartojo ir nesiplūdo, buvo šoke ir sudėjusi V. A. maisto produktus ji tyliai stebėjo tai, kas vyksta, tačiau nesant jokio objektyvaus pagrindo abejoti R. A., M. V. ir V. A. parodymais šioje dalyje, tokie apeliantės teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs. Vertinant G. B. argumentų pagrįstumą ir patikimumą akcentuotina ir tai, jog sprendžiant asmens kaltės klausimą jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, remtis vien tik jo paties paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių, juo labiau, jog įpareigoti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ATPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė nagrinėjamos bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti apelianto pateikiamas versijas. Šiuo atveju, įvertinus abejonių nekeliančius R. A., M. V. ir V. A. parodymus G. B. apeliacinio skundo argumentų kontekste, abejoti jos kalte savo neteisėtais veiksmais, neabejotinai girdėtais ir matytais namo kieme, sutrikdžius aplinkinių žmonių rimtį ir viešąją tvarką, vis tik nėra jokio objektyvaus pagrindo. G. B. argumentai, jog analizuojamas įvykis vyko ne viešoje vietoje, kaip to reikalauja ATPK 174 straipsnio dispozicija, o privačioje teritorijoje, t. y. jos bute, neatitinka faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog G. B. pro savo gyvenamojo buto, esančio pirmajame namo aukšte, į bendro naudojimo namo kiemą mėtė įvairius daiktus – maisto produktus (šią aplinkybę pati G. B. neigia, tačiau ją betarpiškai patvirtino aukščiau aptarti liudytojai), iš vazos išpylė vandenį, į V. A. metė ir pataikė vazoje buvusias gėles, tiek būdama savo bute, tiek kartas nuo karto pasirodydama ir namo kieme (bendro naudojimo), šūkavo ir rėkė. Esant šioms aplinkybėms neabejotina, kad nors konfliktas tarp G. B. ir V. A. analizuojamu atveju prasidėjo privačioje teritorijoje – G. B. bute, tačiau į bendro naudojimo namo kiemą pro savo buto langą jai pradėjus mėtyti įvairius daiktus, pačiai išeinant iš savo buto į namo kiemą ir ten šaukiant, apeliantės neteisėti veiksmai neabejotinai peržengė privačios teritorijos ribas ir persikėlė į viešąją erdvę – bendro naudojimo kiemą, kas atitinka ATPK 174 straipsnio dispozicijos reikalaujamą viešosios vietos sąvoką. Neabejotina, kad bendro naudojimo namo kieme bet kokiu paros metu turi teisę ir gali patekti bet kokie asmenys be jokių papildomų apribojimų, kas neabejotinai atitinka viešosios vietos apibrėžimą, suformuotą Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. Tai, kad analizuojamą įvykį matė ir kiti asmenys (ne tik R. A., M. V. ir V. A.), aukštesniajam teismui abejonių taip pat nekyla. Pati G. B. patvirtino, jog įvykį matė jos kaimynai L. D., V. D. ir L. R., ir nors, jos pačios teigimu, jie buvo šokiruoti ne jos, o policijos pareigūnų ir V. A. veiksmais, tačiau objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, o būtent tai, kad policijos pareigūnai, priešgaisrinės tarnybos ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojai analizuojamo įvykio metu veikė neteisėtai, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Šiame kontekste vertinant apeliantės teiginius, jog minėti asmenys nepagrįstai nebuvo apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti G. B. kaltę jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju G. B. veika buvo teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, pažeidėjos kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą G. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Analogiškai pasisakytina ir vertinant apeliantės argumentus dėl galimų procesinių pažeidimų nagrinėjant jos administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme. Nors, jos teigimu, apylinkės teismas pažeidė jai ATPK 272 straipsnyje garantuotą teisę į gynybą, kadangi neleido į teismo posėdį pasikviesti atstovo – advokato, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sutikti su tokiais G. B. teiginiais, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, administracinio teisės pažeidimo byla G. B. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jos pačios skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2016 m. liepos 26 d. nutarimo. Šaukimai atvykti į teismo posėdžius G. B. buvo siunčiami į jos nurodytą gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) (be kita ko, tas pats apeliantės gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir jos Kauno apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde), ne kartą – visi jie grįždavo teismui su žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 14, 21, 22), 2016 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo posėdis buvo atidėtas pačios G. B. prašymu dėl jos didelio užimtumo darbe (b. l. 26), kas neabejotinai patvirtina, jog apie jos atžvilgiu vykstantį teismo procesą ji žinojo, tačiau to nepaisydama, į 2016 m. spalio 27 d. teismo posėdį ji atvyko be advokato, neturėdama su juo sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties, dėl ko, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė dar kartą atidėti teismo posėdį, sudarant apeliantei galimybę į kitą teismo posėdį atvykti su atstovu – advokatu. Kitų procesinių pažeidimų aukštesnysis teismas taip pat neįžvelgia. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai R. A., M. V. ir V. A. buvo apklausti dalyvaujant G. B., ji turėjo galimybę jiems užduoti ją dominančius klausimus, teikti savo paaiškinimus ir prašymus. Nors apeliaciniame skunde G. B. nurodo, kad analizuojamo teismo posėdžio metu ji prašė apklausti jos nurodytus liudytojus, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn traukiamos G. B. prašymai komentuojamo teismo posėdžio metu, sutinkamai su 2016 m. spalio 27 d. teismo posėdžio protokolu, užfiksuoti nebuvo. Be to, netgi esant tokiam prašymui, spręsti, jog teismas pažeidė ATPK 272 straipsniu garantuojamas jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesines teises, įvertinus aukščiau padarytas išvadas dėl šių liudytojų apklausos nebūtinumo, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta (su jame išdėstytais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas), naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo teiginiais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.