Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai, teismo šaukimais (81, 82 b. l.). Pareiškėjas A. P. nurodė, jog dalyvauti teismo posėdyje nepageidauja (82, 84 b. l.). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu (76–78 b. l.) prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. P. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi ŠVGTPT savo iniciatyva nepakeitė advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, bei nesiėmė veiksmų dėl dokumentų, susijusių su byla, perėmimo iš advokato Ž. A., kai buvo paskirtas kitas advokatas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ŠVGTPT 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SP-890-(7.0728) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (5–6 b. l.) nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui baudžiamoje byloje dėl jos atnaujinimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir ginant pareiškėją pirmos instancijos teisme, paskirti advokatą Ž. A. teikti antrinę teisinę pagalbą. 2014 m. birželio 27 d. sudarytas susitarimas Nr. AS-11(04.5) „Dėl 2012 m. balandžio 10 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. AS-10(04.5) nutraukimo“ (35 b. l.) tarp ŠVGTPT ir advokato Ž. A., kuriame nurodyta, jog advokatas įsipareigoja ŠVGTPT perduoti jo žinioje turimas materialines vertybes bei turtą, pateikti ŠVGTPT statistinę ataskaitą apie teikiamą antrinę teisinę pagalbą bei darbo apskaitą, perduoti turimas baudžiamąsias bylas ir medžiagą, susijusią su ginamaisiais/atstovaujamaisiais, užtikrinant šių bylų nagrinėjimo tęstinumą, o ŠVGTPT įsipareigoja apmokėti advokatui už iki sutarties nutraukimo suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir priimti perduodamą turtą ir materialines vertybes.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi su 2014 m. lapkričio 14 d. prašymu dėl paskirto advokato pakeitimo (36–37 b. l.). ŠVGTPT 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. SP-3880-(7.0728) „Dėl advokato pakeitimo“ (7 b. l.) pakeitė ŠVGTPT 2014 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SP-890-(7.0728) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ 2 punktą ir paskyrė advokatę J. Š. teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. ŠVGTPT 2014 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. SP-3880-(7.0728) „Dėl advokato pakeitimo“ (7 b. l.) nurodyta, kad advokatas Ž. A. negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui, nes 2014 m. birželio 16 d. Advokatų garbės teismo sprendimu laikinai uždrausta advokato Ž. A. veikla ir yra sustabdytas Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties, sudarytos tarp ŠVGTPT ir advokato, vykdymas. Pareiškėjas kreipėsi į ŠVGTPT su 2014 m. gruodžio 9 d. prašymu (31–32 b. l.) dėl baudžiamosios bylos medžiagos perėmimo iš Ž. A. ir perdavimo advokatei J. Š.. ŠVGTPT, gavusi minėtą 2014 m. gruodžio 9 d. pareiškėjo prašymą, kreipėsi į advokatę J. Š. dėl informacijos pateikimo, ar perėmė iš advokato Ž. A. visą baudžiamosios bylos medžiagą (27 b. l.). 2014 m. gruodžio 22 d. ŠVGTPT gavo advokatės J. Š. pranešimą Reg. Nr. GD-634(7.0728) (26 b. l.), kuriuo advokatė informavo ŠVGTPT, jog su baudžiamosios bylos medžiaga ji yra susipažinusi Šiaulių apygardos teisme bei 2014 m. gruodžio 22 d. yra susitarusi perimti iš Ž. A. jo turimą medžiagą, susijusią su pareiškėjo baudžiamąja byla. 2014 m. gruodžio 23 d. ŠVGTPT gavo advokatės J. Š. pranešimą Reg. Nr. GD-640(7.0728) (25 b. l.), jog Ž. A. perdavė baudžiamosios bylos dokumentų kopijas bei kitus dokumentus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.271) straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiškia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibūdinimas, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

Teismas taip pat pažymi, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Kiek tai susiję su valdžios institucijų neteisėtais veiksmais kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlyga, CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, kurioje, be kita ko, numatyta, jog advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Nagrinėjamu atveju ŠVGTPT pareiškėjui paskirtą advokatą Ž. A. pakeitė tik gavusi pareiškėjo skundą 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. SP-3880-(7.0728) „Dėl advokato pakeitimo“ (7 b. l.). ŠVGTPT nesiėmė iniciatyvos pakeisti pareiškėjui ŠVGTPT 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SP-890-(7.0728) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (5–6 b. l.) paskirto advokato Ž. A. po to, kai 2014 m. birželio 27 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. AS-11(04.5) (35 b. l.) tarp ŠVGTPT ir advokato Ž. A. dėl nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties nutraukimo, o tai reiškia, jog ŠVGTPT nesilaikė minėtų nuostatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Pažymėtina, jog ŠVGTPT turėjo savo iniciatyva pakeisti pareiškėjui paskirtą advokatą Ž. A. iš karto po to, kai 2014 m. birželio 27 d. buvo nutraukta nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis, sudaryta tarp ŠVGTPT ir pareiškėjui paskirto advokato Ž. A..

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog ŠVGTPT nesiėmė veiksmų dėl dokumentų, susijusių su baudžiamąją byla, perėmimo iš advokato Ž. A. paskyrus kitą advokatą. Nagrinėjamu atveju aktualus Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1R-478, kuris reguliuoja advokatų ir advokatų padėjėjų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą bei teikiamą antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms terminus ir tvarką. Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašo 4 ir 5 punktuose numatyta, kad kai antrinę teisinę pagalbą byloje paskiriamas teikti kitas advokatas ar advokato padėjėjas, byla kartu su sukauptais duomenimis apie byloje atliktus veiksmus ir kita reikšminga informacija perduodama kitam antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui ar advokato padėjėjui; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kontroliuodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, turi teisę prašyti advokato ar advokato padėjėjo per 3 darbo dienas pateikti duomenis, sukauptus pildant šio Aprašo 1 priede nustatytą formą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, spręstina, jog nagrinėjamu atveju ŠVGTPT, kuri kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmusi 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. SP-3880-(7.0728) „Dėl advokato pakeitimo“ (7 b. l.), turėjo taip pat imtis veiksmų dėl pareiškėjo bylos medžiagos perėmimo iš Ž. A. ir perdavimo naujai paskirtai advokatei K. Š.. Teismas nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog tarnyba neperima bylos medžiagos pakeitus advokatą.

Nustačius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) šioje byloje taip pat turi būti nustatyta, ar yra kiti viešosios atsakomybės elementai: žala, taip pat tai, ar atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir pareiškėjo nurodytą neturtinę žalą sieja priežastinis ryšys.

Pareiškėjas neturtinę žalą vertina 1500 Eur (vienu tūkstančiu penkiais šimtais eurų) ir nurodo, kad dėl ŠVGTPT neteisėtų veiksmų negalėjo prasidėti jo baudžiamosios bylos procedūros, sukelti papildomi nepatogumai, kurių nebūtų buvę, jei atsakovo atstovas būtų veikęs tinkamai. Nurodė, kad atsakovo atstovas sąmoningai jį ignoravo kaip nuteistą asmenį, nesiskaitė su juo kaip su lygiaverčiu piliečiu, pažeidė jo teises, taip pažemino, sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, šoką ir taip neteisėtu neveikimu padarė neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-194/2012 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

Nors ir nustatyti neteisėti ŠVGTPT veiksmai (neveikimas), t. y. viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas taip pat neįrodė priežastinio ryšio, jog jo neturtinę žalą lėmė būtent ŠVGTPT neteisėti veiksmai (neveikimas). Pareiškėjas tik deklaratyviai paaiškino, jog dėl ŠVGTPT neteisėtų veiksmų (neveikimo) negalėjo prasidėti jo baudžiamosios bylos procedūros, jam sukelti papildomi nepatogumai, buvo sąmoningai ignoruojamas kaip nuteistasis, buvo nesiskaitoma su juo kaip su lygiaverčiu piliečiu, buvo pažeistos jo teisės, patyrė pažeminą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, šoką. Pareiškėjas paaiškinimus iš esmės grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio. Pažymėtina, jog neteisėti veiksmai (neveikimas) savaime nesukelia neturtinės žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.