Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Laimė Baltrūnaitė, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K., jo atstovei advokato padėjėjai Evai Gulbinovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. skundą dėl nutarimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-06-23 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) Kelių patrulių rinktinės patrulis surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.E 814450 (toliau – Protokolas) už tai, kad jis 2007-06-23 14.40 val. Erfurto g. 44, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Calibra, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, apgadino abu automobilius; įtariamas neblaivumu atsisakė neblaivumo patikrinimo, - tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 68, 70, 171 punktų reikalavimus (b. l. 9).

Vilniaus m. VPK VP EPT Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, išnagrinėjęs V. K. administracinio teismo pažeidimo bylą, nustatė, kad jis padarė Protokole aprašytus KET pažeidimus. Šiuos pažeidimus kvalifikavo pagal ATPK 127 str.2 d. ir 126 str.3 d. Atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad V. K. gailisi dėl pažeidimų (ATPK 31 str.1 d.1 p.), vadovaudamasis ATPK 30, 30² str., 2007-07-23 nutarimu Nr. E 814450 (toliau - Nutarimas) pagal ATPK 127 str.2 d. skyrė 100 Lt., pagal ATPK 126 str.3 d. - 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 26 mėnesiams. Po to, vadovaudamasis ATPK 33 str., skyrė V. K. galutines administracines nuobaudas - 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 26 mėnesiams (b. l. 9).

Taisyklės numato, jog patys pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją tik jo paties sutikimu. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr.5-V-462 patvirtintoje Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje (toliau – Bylų nagrinėjimo instrukcija) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo patikrinimo vengimas apibrėžiamas kaip asmens atsisakymas atlikti medicinos specialisto reikalaujamus veiksmus neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti (pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, atlikti testą ir kt.). Šios Instrukcijos 10 punkte nurodyta, kad sulaikius kaip įtariamą neblaivų (apsvaigusį) vairuotoją, neblaivumo (apsvaigimo) faktas nustatomas ir įrodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka panaudojus matavimo prietaisus arba vairuotoją pristačius į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tos pačios Instrukcijos 11 punkte nurodyta, kad jeigu vairuotojas teigia, jog yra blaivus (neapsvaigęs) ir vengia patikrinimo blaivumui ar apsvaigimui nustatyti, surašomas protokolas, o tarnybiniame (-iuose) pranešime (-uose) būtinai nurodomi neblaivumo (apsvaigimo) požymiai ir kokiu būdu vengia patikrinimo, be to, pridedamas medicinos specialisto aktas apie patikrinimo vengimą. Remdamasis minėtomis Bylų nagrinėjimo instrukcijos nuostatomis mano, kad pareigūnas turi teisę pripažinti, jog asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, kai jis atsisako atlikti medicinos specialisto, bet ne policijos pareigūno reikalaujamus neblaivumui nustatyti veiksmus. Jo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ir negali būti medicinos specialisto akto apie patikrinimo vengimą, kadangi jis nebuvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą, nors tokio tikrinimo jis nevengė.

Mano, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas pažeidė ATPK 284 straipsnio reikalavimus. Nutarime nenurodyti jokie įrodymai ar motyvai, kuriais remdamasis pareigūnas padarė išvadą, jog jis vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo.

Pažymėjo, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis neteko vairuotojo ekspeditoriaus darbo. Šiuo metu ieško kito darbo, tačiau visur reikalaujama turėti teisę vairuoti transporto priemones. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones nebegali padėti 85 metų senelei, kuri gyvena Lentvaryje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo palaikė savo skundą ir prašė jį patenkinti.

Skundas netenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, kad 2007-06-23 vairuodamas automobilį jis pažeidė KET 171 punkto reikalavimus ir neskundžia Nutarimo (b.l.9) dalies, kuria jam už šį pažeidimą skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 str.2 dalį. V. K. nesutinka su Nutarimo dalimi, kuria jam paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str.3 d. už neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą. Iš V. K. skundo ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad jis neneigia fakto, jog policijos pareigūnams pasiūlius atlikti neblaivumo (girtumo) patikrinimą alkoholio tikrintuvu, jis atsisakė šio patikrinimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis sutiko atlikti neblaivumo patikrinimą sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau policijos pareigūnai nepristatė jo į šią įstaigą, neišdavė siuntimo nuvykti ten pačiam ir nepagrįstai surašė jam Protokolą už ATK 126 str.3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teigdamas, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 126 str.3 d., V. K. remiasi žemiausios teisinės galios teisės aktais, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (6 ir 10 p.) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr.5-V-462 patvirtinta Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcija (10 ir 11 p.). Be to, neteisingai interpretuoja šių teisės normų nuostatas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (byloje aktuali 2006-12-12 įstatymo Nr.X-973 redakcija), kuris nustato saugaus eismo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, pagrindines eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos teises ir pareigas, <...> siekiant apsaugoti eismo dalyvių bei kitų asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas vertybes 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugaus eismo priežiūrą vykdo policija. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad vykdydama saugaus eismo priežiūrą policija: prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir Kelių eismo taisyklėse nustatytos eismo tvarkos (SEAKĮ 6 str.2 d.1 p.); tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatymų numatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas bei skiria administracines nuobaudas ir kitas įstatymų numatytas priemones (SEAKĮ 6 str.2 d. 3 p.). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 str.3 dalyje yra nurodytos policijos pareigūnų teisės, kurias jie turi vykdydami saugaus eismo priežiūros funkciją, tarp jų - teisė nušalinti nuo vairavimo asmenis įtariant, jog jie yra neblaivūs, apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų; naudoti teisės aktuose numatytas priemones apsvaigimui nustatyti arba pristatyti įtariamus vairuotojus į medicinos įstaigą (SEAKĮ 6 str.3 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnis numato bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas. Pagal šioje įstatymo normoje įtvirtintus reikalavimus transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti ir vykdyti eismo dalyvių pareigas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis (SEAKĮ 7 str. 1 d.); policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų (SEAKĮ 7 str. 8 d.). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintos bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos yra perkeltos į Kelių eismo taisyklių III skyrių „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“. KET 70 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų,vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų). Taigi transporto priemonių vairuotojams, nagrinėjamu atveju – pareiškėjui, pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamam ar nėra neblaivus (girtas) kilo iš imperatyvių Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str.8 dalies ir KET 70 punkto nuostatų. Už neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą yra numatyta atsakomybė pagal ATPK 126 str.3 dalį.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tikrinimas Taisyklių prasme (Taisyklių 2 p.) - policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Taisyklių 4 punktas nustato, jog policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 5 punktas reglamentuoja, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai, tikrinimo metu nustatę, jog transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), ar jam nesutikus tikrintis, teisės aktų nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taisyklių 9 punktas nustato veiksmų eiliškumą, kurio turi laikytis policijos pareigūnai siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus : įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru (9.1p.); prieš pristatydami įtariamą esant neblaivų transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius (9.2 p.); nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (9.3 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau -Patrulių veiklos instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 (byloje aktuali 2006-06-30 įsakymo Nr.5-V-412 redakcija) 99-100, 101.1-101.5 punktuose bei Protokolo surašymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr.5-V-462, 10,11 punktuose.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6,7 straipsniuose, KET 70 punkte, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2, 4-12 punktuose, Patrulių veiklos instrukcijos X skyriuje „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarka ir kontrolė“ (99-101 p.), Bylų nagrinėjimo Instrukcijos II skyriuje „Protokolo surašymas“ įtvirtintų teisės normų sisteminis ir teleologinis aiškinimas suponuoja išvadą, jog pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymui policijos pareigūnai privalo tik tuo atveju, kai yra šios sąlygos: 1) jeigu pareigūnai objektyviai negali atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis arba 2) vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neteisingai interpretuoja Taisyklių 6 ir 10 punktų bei Bylų nagrinėjimo instrukcijos 10,11 punktų nuostatas. V. K. teisingai nurodė, kad policijos pareigūnai gali tikrinti įtariamą neblaivumu vairuotoją alkoholio tikrintuvu tik jam sutikus (Taisyklių 6.3 p., Patrulių veiklos instrukcijos 101.1 p.), tačiau pagal prieš tai minėtais teisės aktais nustatytą teisinį reglamentavimą vairuotojo atsisakymas patikrinimo specialiąja matavimo priemone nesukuria policijos pareigūnams pareigos pristatyti tokio patikrinimo atsisakiusį vairuotoją į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymui. Taisyklių 10 punktas taikomas tuo atveju, kai yra nustatoma viena iš šių Taisyklių 5 punkte nurodytų sąlygų. Atsakomybė pagal ATPK 126 str.3 dalį kyla nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas vengė policijos pareigūnų atliekamo neblaivumo (girtumo) tikrinimo specialiąja matavimo priemone (alkoholio tikrintuvu), ar sveikatos priežiūros įstaigoje, jei buvo pristatytas nustačius kurią nors iš Taisyklių 5 punkte nurodytų sąlygų. Bylų nagrinėjimo instrukcijos 11 punkto nuostata, kad prie policijos pareigūno tarnybinio pranešimo pridedamas medicinos specialisto aktas apie patikrinimo vengimą taikoma esant situacijai, kai vairuotojas vengė patikrinimo sveikatos priežiūros įstaigoje, į kurią buvo pristatytas pagal Taisyklių 5 p. nustatytas sąlygas.

Minėta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės

vairuotoją neblaivumo (girtumo) patikrinimui tik Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais (jeigu objektyviai neįmanoma atlikti tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis arba vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu), o dėl tikrinimo vengimo turi būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Taisyklių 7 p., Patrulių veiklos instrukcijos 101.5 p., Bylų nagrinėjimo instrukcijos 11 p.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nebuvo Taisyklių 5 punkte numatytų sąlygų. Policijos pareigūnai objektyviai galėjo patikrinti V. K. neblaivumą (girtumą) specialiąja alkoholio kiekio iškvepiamame ore matavimo priemone „Alcotest 7410“, kuri teisės aktais nustatyta tvarka yra įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą (www.lvmt.lt). Iš teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. V. ir J. J. parodymų, policijos pareigūno J. J. tarnybinio pranešimo (b.l.11) ir paties V. K. 2007-06-23 paaiškinimo (b.l.12) nustatyta, kad policijos pareigūnai neatliko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo (girtumo) tikrinimo specialiąja matavimo priemone dėl tos priežasties, jog V. K. atsisakė šio patikrinimo vengdamas neblaivumo fakto užfiksavimo. Atsisakymo pasitikrinti alkoholio tikrintuvu fakto V. K. neneigia ir skunde teismui bei teismo posėdyje. V. K. argumentai, kad jis vairavo automobilį blaivus ir kad jis nepasitiki alkoholio tikrintuvais neturi reikšmės jo veiksmų teisinei kvalifikacijai, nes vairuotojo vengimas pasitikrinti ar yra neblaivus (girtas) yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str.8 dalies ir KET 70 punkto reikalavimų pažeidimas, užtraukiantis atsakomybę pagal ATPK 126 str. 3 dalį.

Liudytojų V. V. ir J. J. nurodyti V. K. neblaivumo požymiai (stiprus alkoholio kvapas iš burnos, svyravimas), kurie yra nurodyti ir policijos pareigūno J. J. tarnybiniame pranešime (b.l.11) suteikė pagrindą minėtiems pareigūnams įtarti, kad V. K. vairavo neblaivus, todėl vykdydami saugaus eismo priežiūros funkcijas jie turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinti bei nustatyti vairuotojo neblaivumą (girtumą), o vairuotojui atsisakius patikrinimo, turėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Faktinė aplinkybė, kad V. K. policijos pareigūnų įtariamas neblaivus vairavęs automobilį nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str. 8 dalies bei KET 70 punkto reikalavimų ir nesileido neblaivumo (girtumo) patikrinimo alkoholio matuokliu yra užfiksuota Protokolu (b.l.8), policijos pareigūno J. J. tarnybiniu pranešimu (b.l.11), V. K. paaiškinimu (b.l.12). Teismo posėdyje liudytojai V. V. ir J. J. parodė, kad jie žodžiu paaiškino V. K. atsisakymo tikrinimo teisinius padarinius, kaip to reikalauja Taisyklių 6.2 ir Patrulių veiklos instrukcijos 101.3 punktai. Iš minėtų liudytojų parodymų nustatyta, kad jie iki 2007-06-23 (Protokolo surašymo) nei pagal tarnybą, nei kitais klausimais nėra bendravę su V. K. . To neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Todėl liudytojų J. J. ir V. V. parodymai vertintini kaip įrodymai (ATPK 256 str.), patvirtinantys, kad V. K. padarė pažeidimą, numatyta ATPK 126 str.3 dalyje.

Remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma ir išdėstytais argumentais konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas 2007-07-23 nutarimu Nr.E 814450 (b.l.9) padarė įrodymais (b.l.8,10-15) pagrįstą išvadą, jog V. K. vairuodamas automobilį kliudė stovintį automobilį ir apgadino abu automobilius; įtariamas neblaivus vengė neblaivumo patikrinimo. Šiuos pažeidimus pareigūnas teisingai kvalifikavo pagal ATPK 127 str.2 d. bei 126 str.3 d. ir skundžiamu Nutarimu pagrįstai ir teisėtai skyrė minėtų ATPK straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas. ATPK 284 straipsnio nuostatos bei administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės (ATPK 30,30²,33 str.) nepažeistos.

V. K. skundo argumentas, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų neatitinka tikrovės. Iš Vilniaus m. VPK VP EPT pateiktos pažymos (b.l.17-19) nustatyta, kad KET pažeidimus, už kuriuos nubaustas skundžiamu Nutarimu, V. K. padarė turėdamas 5 galiojančias administracines nuobaudas (ATPK 36 str.), paskirtas 2006-05-29, 2006-05-21,2006-11-03, 2006-02-22, 2006-02-15 nutarimais už įvairius KET pažeidimus. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad V. K. atsakomybę sunkina ATPK 32 str.1 d.5 punkte numatyta aplinkybė. Iš minėtos pažymos nustatyta, kad V. K. per laikotarpį nuo 2003-01-10 iki 2007-06-23 (Protokolo surašymo, b.l.8) iš viso 8 kartus baustas už KET pažeidimus (1 kartą už vairavimą sunkiame girtumo laipsnyje, 3 kartus už leistino greičio viršijimą). Nebegaliojančios administracinės nuobaudos vertintinos kaip vairuotoją charakterizuojanti medžiaga. Minėta bylos medžiaga patvirtina, kad V. K. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus. Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, o taip pat į nagrinėjamų teisės pažeidimų pobūdį skundžiamu Nutarimu V. K. paskirtos administracinės nuobaudos negali būti švelninamos.

Remiantis prieš tai išdėstytais argumentais V. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teisėja

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. skundą atmesti. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2007-07-23 nutarimą Nr. E 814450 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.