Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, dalyvaujant ieškovams T. V., I. V., atsakovui K. J., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Agnei Bundzinskaitei, trečiajam asmeniui M. Ž., nedalyvaujant atsakovei G. J., tretiesiems asmenims V. Ž., A. Ž., AB „Swedbank“, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. V., I. V. ieškinį atsakovams K. J., G. J. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys V. Ž., A. Ž., M. Ž., Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys A. Ž. ir M. Ž. į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi (II t. 57,58 b.l.), paaiškėjus, kad jie 2016-04-15 Pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 691 įsigijo 777/2797 dalis 0,2797 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys 2016-05-18 atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad jiems yra nesuprantamas ieškovų siekis ne formuoti atskirą įvažiavimą iš valstybinio pravažiavimo ar Marvelės gatvės, tačiau be realaus būtinumo nustatyti atsakovų bei trečiųjų asmenų sklype įvažiavimo servitutą ir važinėti per svetimą valdą. Mano, kad ieškovai elgiasi nesąžiningai ir savanaudiškai, nes nei ankstesniems šiuo metu ieškovų valdomo žemės sklypo savininkams, nei ieškovams įgyjant sklypo dalį, teisė naudotis atsakovų bei trečiųjų asmenų žemės valda suteikta nebuvo. Mano, kad siūlomu atidalijimo projektu ieškovai siekia įgyti daugiau teisių nei turėjo įgiję žemės sklypą ir atitinkamai apriboti atsakovų ir trečiųjų asmenų teisę į jų valdomo sklypo dalį.

Teismo posėdyje šalys ir jų atstovai patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, kad ieškovai I. V. ir T. V. 2013 m. birželio 12 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 4298 pagrindu iš J. S. nusipirko 606/2797 dalis 0,2797 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai G. J. ir K. J. nuosavybės teise valdo 779/2797 šio sklypo dalis, V. Ž. – 635/2797 dalis, A. Ž. ir M. Ž. – 777/2797 dalis (1 t. 43-44, 65-67 b.l., 2 t. 52-55 b.l.).

2007 m. lapkričio 27 d. Sutartimi tarp tuometinių ginčo žemės sklypo savininkų buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo planą: 606 m² sklypo dalimi „A“ naudojosi J. S., sklypo dalimis „B“ ir „C“, atitinkamai 88 m² ir 593 m² (iš viso 681 m²) naudojosi R. A., sklypo dalimis „B“, „D“ ir „E“, atitinkamai 108 m², 223 m² ir 448 m² (iš viso 779 m²) naudojosi G. J., sklypo dalimis „B“ ir „F“, atitinkamai 49 m² ir 586 m² (iš viso 635 m²) naudojosi V. Ž., sklypo dalimi „B“ 96 m² naudojosi J. P. Ž., kurio palikimą priėmė R. A. (I t. 64, 69-72 b.l.).

R. A. 2016-04-15 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 691 jos valdytą nekilnojamąjį turtą pardavė A. Ž. ir M. Ž. (2 t. 52-55 b.l.).

T. V. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (I t. 37 b.l.), kuris 2014-05-30 Įsakymu Nr. A-1530 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo nutarė organizuoti šio projekto rengimą (I t. 35 b.l.). Ieškovų užsakymu UAB „Geometra“ parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), pagal kurį žemės sklypas (duomenys neskelbtini), atidalinamas į du atskirus turtinius vienetus, paskiriant T. V. ir I. V. sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1-1, kurio plotas 0,0606 ha, atsakovams K. J. ir G. J. bei tretiesiems asmenims V. Ž. ir R. A. paskiriant likusią žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1-2, kurios plotas 0,2191 ha. Apie rengiamą projektą buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, apie rengiamą projektą buvo informuoti raštu visi pertvarkomo žemės sklypo savininkai, taip pat ir atsakovai, tačiau atsakovai nepasirašė Projekto sprendinių brėžinyje.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jo dalį iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; kt.).

Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Privataus sklypo savininkas turi pateikti žemės sklypo pertvarkymo projektą, parengtą Vyriausybės nustatyta tvarka ir patvirtintą savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis). Toks projektas rengiamas derinamas, viešinamas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau- Taisyklės) nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymu. Pagal šių taisyklių 4.2.2 punktą, rengiant Projektą pertvarkomi žemės sklypai, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus; pagal 4.5 punktą- siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai, pagal 5 punktą projektą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Projekto rengimą miesto teritorijoje organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 12.2 punktas), inicijavimo teisę turi privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 punktas). III Taisyklių dalyje yra išdėstyti sklypų formavimo ir pertvarkymo principai, inter alia Žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (Taisyklių 33 p punktas); Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (Taisyklių 42 punktas). Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai) (Taisyklių 66 punktas).

Byloje nustatyta, kad ieškovai, siekdami pertvarkyti žemės sklypą t.y. atidalinti bendrosios nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį ir siekdami suformuoti atskirus žemės sklypus buvo pradėję detaliojo plano rengimo procedūras, tačiau negali jų užbaigti dėl to, kad atsakovai tam neduoda sutikimo. Atsakovai iš esmės neprieštarauja sklypo atidalinimui, tačiau savo nesutikimą grindžia dviem aplinkybėmis- kad nepagrįstai projekte nustatytas servitutas bei nepagrįstai numatytas įvažiavimas į sklypą, todėl pasisakytina dėl šių atsakovų argumentų.

Pagal ieškovų pateiktą projektą (sprendinių brėžinį) ieškovų žemės sklype „1-1“ numatytas 0,0041 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), kodas 203, atsakovų ir trečiųjų asmenų bendrąja daline nuosavybe valdomo sklypo „1-2“ naudai, t. y. atsakovams ir tretiesiems asmenims suteikiama teisė naudotis ieškovų žemės sklypo dalimi, kaip keliu (kelio dalimi) – žemės sklypui „1-2“ kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas), kodas 103. Ieškovai sutinka, kad jų atidalinamam sklypui bus taikomi suvaržymai, nes akivaizdu, kad nustačius servitutą bus apribota ieškovų teisė šią sklypo dalį naudoti savo nuožiūra, pvz. šioje sklypo dalyje užtverti tvorą ir pan. Šiuo metu atsakovų ir trečiųjų asmenų bendrai naudojama sklypo dalis, pagal 2007 m. naudojimo tvarką pažymėta „B“ yra suformuota kaip 2,59 m. pločio įvažiavimas, kuriuo atsakovai ir tretieji asmenys patenka į savo naudojamas žemės sklypų dalis. Atsakovas K. J. teismo posėdyje nurodo, kad ateityje jis į savo naudojamą sklypą planuoja patekti iš valstybinėje žemėje esančio pravažiavimo, nesinaudoti kaip įvažiavimu bendrąja dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančia žemės sklypo dalimi „B“, einančia iš Marvelės gatvės iki atsakovų ir trečiųjų asmenų asmeniškai naudojamų žemės sklypų, UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2016-01-18 parengtame plane pažymėta geltona spalva (2 t. 35 b.l.), toje dalyje galbūt įrengs gėlyną. Kaip matyti iš atsakovų pateikto plano, jame yra numatytas tik vienintelis įvažiavimas į ieškovų naudojamą ir prašomą atidalinti žemės sklypo dalį iš esamo kelio iš Marvelės gatvės, šiame plane jokie kiti įvažiavimai į atsakovų ir trečiųjų asmenų naudojamas žemės sklypo dalis nėra numatyti, išskyrus vienintelę galimybę, nurodytą šio plano pastaboje: kiti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai patenka į savarankiškai naudojamas sklypo dalis per bendrai naudojamą žemės sklypo dalį „B“. Tačiau kaip matyti iš ieškovų parengto sprendinių brėžinio, (duomenys neskelbtini) sklypo šiaurės vakarinėje dalyje ieškovų ir atsakovų naudojami sklypai ribojasi su valstybine žeme, kuri brėžinyje nurodyta kaip „pravažiavimas“, todėl atsakovo K.J. nurodyta galimybė ateityje įrengti įvažiavimą į atsakovų (o taip pat ir trečiųjų asmenų) naudojamas sklypų dalis nėra paneigta.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Tai išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ir teismo sprendimas.

Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2000, Nr. 31-873; 2002, Nr. 96-4221; 2006, Nr. 45-1638; 2008, Nr. 93-3690; 2011, Nr. 165-7881), akto redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2015-01-24, patvirtintos Metodikos 47 straipsnyje nurodyta, kad Žemės servitutai nustatomi pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau tekste- Taisyklės) (Žin., 2004, Nr. 153-5579). Šiose Taisyklėse yra detaliai reglamentuota servituto nustatymo procedūra, kuri aukščiau aptartų teisės aktų pagrindu taikytina ir atidalijant sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šias Taisykles nustatomi žemės servitutai išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (2.4 punktas). Ieškovų projekte siūlomas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (3.3 punktas). Teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjas, suprojektavęs šių Taisyklių 3.1–3.8 punktuose nurodytą servitutą, apie suprojektuotą servitutą raštu praneša viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkui ar patikėjimo teisės subjektams arba valstybės ar savivaldybės institucijai, atsakingai už valstybinės žemės, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugą, arba centralizuotų (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požeminių ir antžeminių komunikacijų), kelių ir takų tiesimo užsakovams, siūlo jiems pareikšti Nacionalinei žemės tarnybai valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo iki šių dokumentų pateikimo visuomenei susipažinti ir nurodo konkrečią datą (4 punktas). Žemės servitutai, nurodyti šių Taisyklių 2.3 ir 2.4 punktuose, projektuojami tada, kai šių Taisyklių 6.1–6.3 punktuose nurodyti asmenys prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal tarnaujančiuoju tampančio žemės sklypo buvimo vietą pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai (6.1 punktas). Prašyme nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą jį pateikiantis asmuo, nurodytas šių Taisyklių 6.1–6.3 punktuose, nurodo, kokį servitutą, kokią naudojimosi nustatytu žemės servitutu teisę, kokiam konkrečiam žemės sklypui ar jo daliai servitutą prašo nustatyti (8 punktas). Jeigu su prašymu pateikti ne visi tam tikram servitutui suprojektuoti reikalingi šių Taisyklių 9 punkte nurodyti dokumentai, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo apie tai raštu praneša šį prašymą pateikusiam asmeniui, nurodydamas, kokių dokumentų trūksta, ir terminą (ne trumpesnį kaip 5 ir ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų), iki kurio turi būti pašalinti trūkumai. Jeigu nustatytu laiku trūkstami dokumentai nepateikiami, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą prašymo netenkinti ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui (11 punktas). Apibendrinant šiose Taisyklėse numatytą žemės servituto nustatymo procedūrą, akivaizdu, kad vien tik pasiūlymo nustatyti servitutą nepakanka, turi būti raštu išreikšta viešpataujančiu tapsiančio daikto savininko valia, o tuo atveju kai nėra išreikštos valios ar nepakanka duomenų servituto suprojektavimui, pasiūlymas nustatyti servitutą nėra realizuojamas ir servitutas nenustatomas. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad apie parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje, visi žemės sklypo savininkai buvo informuoti asmeniškai, paštu išsiunčiant pranešimus. Duomenų, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims buvo pasiūlyta išreikšti valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo iki šių dokumentų pateikimo visuomenei susipažinti ir nurodyta konkreti data (4 punktas), byloje nėra. Servitutas suprojektuotas be viešpataujančiu tapsiančio daikto savininkų valios. Ieškovams pareiškus ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek atsakovai, tiek ir tretieji asmenys nesutinka su projekte numatyto kelio servituto nustatymu.

Vertinant atsakovų argumentus dėl servituto atlygintinumo, pabrėžtina, kad pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Ieškovai nurodė, kad servitutą suteikia neatlygintinai; kadangi ieškovų atidalijamam sklypui tarnaujantis servitutas atsakovų ir trečiųjų asmenų sklypo dalyse nėra numatytas, atsakovų argumentai dėl jiems mokėtinų kompensacijų atmestini, kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš parengto plano, atsakovų ir trečiųjų asmenų bendrai naudojamos sklypo dalies plotis ties Marvelės gatve yra 2,59 m. Tikėtina, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims šiuo metu pėsčiomis ir lengvaisiais automobiliais patekti į savo valdas tokio pločio sklypo pakanka, nes tokiu būdu šie asmenys patekdavo į savo namų valdas ne vieną dešimtmetį, kelio, kurio minimalų plotį nustato teisės aktai, šiame sklype atsakovai ir tretieji asmenys įrengti neplanuoja, Projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįstas servituto nustatymo būtinumas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovų užsakymu parengtame projekte siūlomas atsakovų ir trečiųjų asmenų bendrai naudojamo sklypo (viešpataujančio) naudai ieškovų sklype, plane pažymėtame „1-1“, kaip tarnaujantis numatytas 41 kv.m. bendro ploto servitutas, suteikiantis žemės sklypo, plane pažymėto „1-2“ savininkams ir naudotojams teisę važiuoti transporto priemonėmis, nesant viešpataujančiu tampančio daikto savininko (atsakovų ir trečiųjų asmenų) valios, negali būti nustatomas (CK 4.124 str. 3 d.), todėl šis servitutas iš projekto turi būti pašalintas.

Atsakovų argumentai dėl projekte ieškovams numatyto įvažiavimo per atsakovų naudojamą sklypo dalį atmestini, kaip nepagrįsti, nes Projekto III dalyje „Sprendiniai“ (19 b.l.) ir sprendinių brėžinyje (1 t. 63 b.l.) nurodyta, kad įvažiavimai į žemės sklypą Nr. 1-1 yra pro esamą pravažiavimą tarp atidalinamo sklypo Nr. 1-1 ir žemės sklypo, kadastro Nr. 1901/208:57. Į žemės sklypą Nr. 1-2 yra esamas įvažiavimas iš Marvelės g. (D 1 kategorijos gatvė). Be to, ieškovas T. V. teismo posėdyje patvirtino, kad būtent tuo projekte numatytu įvažiavimu į sklypą ieškovai ir naudosis. Projekte nėra numatyta galimybė ieškovams naudotis įvažiavimu į žemės sklypą Nr. 1-2, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bus pažeistos atsakovų teisės.

Atsakovams nepateikus kitokio įstatymų nustatyta tvarka parengto atidalijimo projekto, o UAB „Geometra“ parengtam projektui visiškai atitinkant 2007-11-27 žemės sklypo bendraturčių (duomenys neskelbtini), sutartyje numatytą naudojimosi tvarką, VĮ Registrų centre įregistruotas šalių ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisių į ginčo sklypo atitinkamas dalis, bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad toks atidalijimo būdas užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pažymėtina, kad patenkinus ieškovų ieškinio reikalavimą, pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra privalo būti tęsiama teisės aktų nustatyta tvarka.

Kitos aplinkybės, kaip teisiškai nereikšmingos ginčo išsprendimui, nenagrinėtinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai ir tretieji asmenys ieškovų reikalavimą dėl atidalijimo iš esmės pripažino, ieškinys patenkintas visiškai, tačiau konstatavus, kad rengiant projektą iki jo pateikimo visuomenės svarstymui nepasiūlyta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkams išreikšti valią dėl servituto reikalingumo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, paliekant kiekvienai šaliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei sudaro 27,7 Eur, jos atitinkamai paskirstytinos šalims lygiomis dalimis ir priteistinos valstybei iš ieškovo T. V. ir atsakovo K. J. po 13,50 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 0,2797 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nenustatant 41 kv.m. ploto kelio servituto (S1):

paskirti T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1-1, kurios plotas 0,0606 ha,

paskirti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1-2, kurios plotas 0,2191 ha.

Priteisti iš T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.